Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-11-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1498-125/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-06
Bylos Nr.
2A-1498-125/2013
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01091-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj
Atsakovas
A. S.
Ieškovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Pranešėjas B. Valius Civilinė byla Nr. 2A-1498-125/2013

Teisėjas D. Navickienė (Proceso Nr. 2-25-3-01091-2012-8) Procesinio sprendimo kategorija

(S)73.2.6.1; 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. lapkričio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Irmos Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo byloje pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui A. S., dėl žalos regreso tvarka priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ patikslintu ieškiniu prašė teismo iš atsakovo A. S. priteisti 11001,64 Lt žalos atlyginimo, vadovaujantis LR TPVCAPDĮ 22 str. 2 d., taip pat 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2. p., LR CK 6.251 str. 1 d., 6.270 str. 1 d. ir 2 d., 6.280 str. 1 d., o vadovaujantis LR CPK 93 str., CK 6.210 str. iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 330,00 Lt žyminio mokesčio, 1454,90 Lt už vertimo paslaugas, 459,80 Lt advokato išlaidų, 5 % metinių palūkanų nuo 11001,64 Lt sumos nuo bylos 2012-09-26 iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-05-27 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo 11001,64 Lt žalos atlyginimo, 330,00 Lt žyminio mokesčio, 1454,90 Lt už vertimo paslaugas, 459,80 Lt advokato išlaidų, 5 % metinių palūkanų nuo 11001,64 Lt sumos nuo bylos 2012-09-26 iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės naudai ir 76,35 Lt bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidos) valstybės naudai. Teismas nustatė, jog automobilio VW LT35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – VW) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta su sąlyga, kad ši transporto priemonė nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui (draudimo sutarties 1.6 punktas), o atsakovas (draudėjas), prieš naudodamas automobilį VW mokamam keleivių pervežimui, privalėjo apie tai informuoti ieškovę, kuri, atsižvelgdama į naujai išaiškėjusias aplinkybes, turėjo teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir apdrausti padidėjusią draudimo riziką (Draudimo sutarties sąlygų 36, 38, 39 p.). Tačiau atsakovas automobilį VW eismo įvykio metu (2011-05-06) naudojo mokamam keleivių pervežimui ir apie padidėjusią draudimo riziką neinformavo ieškovės, vadinasi atsakovas pažeidė sudarytos draudimo sutarties 1.6 punktą bei Draudimo sutarties sąlygų 36, 38 p. Esant šiems pažeidimams, ieškovė įgijo regreso teisę dėl išmokėtos žalos dalies atlyginimo. Teismo nustatyta, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas naudojo transporto priemonę Didžiojoje Britanijoje, Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje, todėl nelaikytina, kad atsakovas pažeidė draudimo sutarties 1.6 punkto dalį dėl numatyto draudimo naudoti automobilį VW Didžiojoje Britanijoje, Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje. Nagrinėjamu atveju išmokėjusi draudimo išmoką naudos gavėjui (nukentėjusiam trečiajam asmeniui) ieškovė įgijo subrogacinio reikalavimo teisę pagal Privalomojo draudimo taisyklių 91.4 p., nes apdraustasis dėl savo kaltės neįvykdė šiose taisyklėse nustatytų pareigų. Papildomu 2013-06-04 sprendimu Kretingos rajono apylinkės teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 2783 Lt patirtų atstovavimo išlaidų.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, jog teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi savo sprendimą pagrindė tik ieškovės pateiktais įrodymais, visiškai nekreipdamas dėmesio į atsakovo atsikirtimus nurodytus 2012-11-17 atsiliepime į ieškinį ir paaiškinimus teisme. Ieškovė kaltina atsakovą eismo įvykio metu naudojus transporto priemonę mokamam keleivių pervežimui, todėl pažeidus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties AYAS 01 7936948 1.6 punktą. Tačiau atsakovas nurodo, jog šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas vežė keleivius už mokestį (kad keleiviai mokėjo pinigus). Be to, atsakovas 2012-02-08 raštu ieškovės prašė pagrįsti kaltinimą, kad eismo įvykį patyrusia transporto priemone buvo vykdomas „mokamas keleivių pervežimas", tačiau jokio atsakymo į šį paklausimą negavo. Atsakovas tai pat nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas draudimo sutartis, yra konstatavęs, kad draudimo sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo būdu, o visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Dėl materialinės teisės normų atsakovas nurodo, kad nenustačius draudimo rizikos padidėjimo sąlygų, atsakovui neatsiranda pareiga informuoti draudiką pagal LR Draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47 patvirtintas Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 36, 38 punktus. Dėl priteistos draudimo sumos dydžio atsakovas nurodo, jog atsakovo nepranešimas ieškovei apie padidėjusią draudimo riziką - negalėjo būti priežastiniu ryšiu susijęs su draudiminiu įvykiu (CK 6.247 straipsnis). CK 6.1010 str. 3 dalyje nustatyta, kad jeigu draudėjas nepraneša draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, draudikas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius tiek, kiek jų nepadengia gautos draudimo įmokos (premija). Tokiu būdu, teismas, įrodęs atsakovo padarytą draudimo sutarties pažeidimą, galėtų priteisti 32% dydžio išmokėto draudimo dalį, kurios nepadengė atsakovo sumokėta draudimo įmoka. Taip pat nurodo, jog teismas neturi apsiriboti vien tik įrodymų išvardinimu, o privalo, nurodydamas įrodomąją reikšmę, išdėstyti jų turinį, be to teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje vadovaujasi neaiškiomis Privalomojo draudimo taisyklėmis.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, jog atsakovas yra neteisus teigdamas, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad keleiviai buvo vežami už mokestį. Byloje pateikti įrodymai: A. Š., V. N., V. Š. parodymai, duoti apklausų Vokietijoje metu bei 2011-05-08 Operatyvinės ir patruliavimo tarnybos pastaba. Keleiviai iš Lietuvos į Angliją buvo vežami už mokestį, ką patvirtino ir pats atsakovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu. Atsakovo argumentas, kad draudimo rizikos sąlyga, įtvirtinta draudimo sutarties 1.6 p., prieštarauja 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB „Dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo" 12 str. 1 d. nuostatai, yra nepagrįstas, kadangi draudimo sutarties 1.6 p. „Kita informacija" nėra susijęs su draudimo apsaugos galiojimu. Ieškovės regresinis reikalavimas atsakovui yra susijęs ne su draudimo apsaugos nesuteikimu, tačiau su apelianto sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, suteikiančiu teisę draudikui pareikšti reikalavimą į draudėją atlyginti išmokėtas draudimo sumas pagal TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. Su atsakovo teiginiu, kad teismas, įrodęs atsakovo padarytą draudimo sutarties pažeidimą, galėtų priteisti 32 % išmokėtos draudimo išmokos, ieškovė nesutinka, kadangi atsakovas neįvykdė sutartinių pareigų ir neinformavo draudiko apie rizikos padidėjimą ir tai turėjo įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui. Ieškovės reikalaujamas žalos dydis atitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo reikalavimus, todėl buvo priteistas pagrįstai. Atsakovas nurodo CK 6.1010 str. 3 d., tačiau pagal šią nuostatą sutarties nutraukimas yra ieškovės teisė, o ne pareiga, kuria ieškovė nepasinaudojo, todėl ši nuostata nėra reikšminga ir aktuali, o jos pagrindu atsakovo atliekami žalos dydžio skaičiavimai yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas A. S. ir ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ 2011-03-31 sudarė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS Nr. 01 7936948, kuria vieneriems metams apdraudė automobilį „VW LT35“, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau - VW). 2011-05-06, apie 23.20 val., 31224 greitkelyje, Vokietijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio VW vairuotojas V. N. veždamas keleivius sutartu maršrutu vairavo neatsargiai ir nerūpestingai, buvo pavargęs, dėl ko jo vairuojamą transporto priemonę pradėjo mėtyti į šonus ir ji nuvažiavo nuo kelio. Automobilio VW vairuotojas V. N. eismo įvykio metu neturėjo vairavimo pažymėjimo. Eismo įvykio metu buvo sutrikdyta automobiliu važiavusių keleivių sveikata (O. D., E. G., E. L., V. Š., D. Z., A. R., M. R.) ir sugadintas turtas (kelio atitvarai). Eismo įvykio metu atsakovas taip pat važiavo automobiliu VW. Eismo įvykio kaltininku pripažintas V. N.. Tai patvirtina Braunšvaigo greitkelio policijos komisariato pažyma su liudininkų parodymais ir pastabomis (t. 1, b. l. 34-111). Ieškovė atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, kurią sudaro: žala E. G. (8500,00 Lt), kurios dydį ir atlyginimo faktą pagrindžia: 2011-05-12 pranešimas apie eismo įvykį, 2011-05-12 eismo įvykio eigos protokolas, 2011-05-16 pranešimas apie žalą, 2011-06-02 išrašymo iš ligoninės raštas dėl E. G., 2011-06-06 PVM sąskaita faktūra Nr. 00293, 2011-06-09 draudimo išmokos mokėjimo pažyma; mokėjimo nurodymas Nr. 44515; žala E. L. (1941,10 Lt), kurią pagrindžia: 2011-05-12 pranešimas apie eismo įvykį, 2011-05-16 pranešimas apie žalą, 2011-07-28 raginimas dėl mokėjimo, E. L. prašymas išmokėti draudimo išmoką, 2011-06-23 prašymas kompensuoti moralinę žalą, 2011-08-12 prašymas apmokėti gydymosi išlaidas, 2011-05-31 siuntimas, nukentėjusiojo E. L. gydymo (vaistams) išlaidos, 2011-06-27 gydytojo eksperto išvada, 2011-08-29 gydytojo eksperto išvada, 2011-06-30 draudimo išmokos mokėjimo pažyma, mokėjimo nurodymas Nr. 46422; žala už sugadintus kelio atitvarus (6510,01 Lt), kurią patvirtina: 2011-05-12 pranešimas apie eismo įvykį, 2011-05-12 eismo įvykio eigos protokolas, 2011-05-16 pranešimas apie žalą, 2011-11-29 sąskaita faktūra, 2011-05-19 išlaidų sąmata, 2011-12-17 draudimo išmokos mokėjimo pažyma, mokėjimo nurodymas Nr. 1340, 2012-01-19 pretenzija; žala D. Z. (1726,40 Lt), kurią patvirtina: 2011-05-12 pranešimas apie eismo įvykį, 2011-05-16 pranešimas apie žalą, 2011-05-08 pastaba dėl D. Z. apklausos, 2011-05-13 pirminis išrašymo iš ligoninės raštas, 2011-05-30 D. Z. prašymas draudimo išmokai gauti, 2011-07-25 prašymas atlyginti neturtinę žalą, 2011-07-26 raštas dėl žalos atlyginimo, 2011-07-26 draudimo išmokos mokėjimo pažyma, mokėjimo nurodymas Nr. 48789; žala V. Š. (2943,61 Lt), kurią patvirtina: 2011-05-12 pranešimas apie eismo įvykį, 2011-05-16 pranešimas apie žalą, 2011-05-12 prašymas išmokėti draudimo išmoką, 2011-05-12 prašymas dėl transportavimo ir žalos, 2012-05-17 prašymas dėl pajamų netekimo, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas serija B Nr. 0105876, 2011-06-21 pažyma Nr. PS-1516, 2011-11-21 pažyma Nr. 8.21-2077, 2011-06-20 tyrimas, 2012-01-06 prašymas, 2012-05-16 medicininis pažymėjimas, 2011-05-18 nedarbingumo pažymėjimas, 2011-05-24 išrašas dėl ekspertizės išrašymo metu, 2011-05-08 V. Š. apklausos protokolas, 2011-05-11 pažyma dėl V. Š. sveikatos sutrikdymo masto, 2011-05-24 išrašymo iš ligoninės dokumentas, „Hotelcare LTD 11/12A“ suvestinė, sąmata Nr. 1, receptas, vaistų, degalų kvitai, 2012-01-13 gydytojo eksperto išvada, 2012-01-19 draudimo išmokos mokėjimo pažyma, mokėjimo nurodymas Nr. 68879; ugniagesių komandos darbo išlaidos (2382,16 Lt), kurias patvirtina: 2011-05-12 pranešimas apie eismo įvykį, 2011-05-16 pranešimas apie žalą, 2012-05-21 sąskaita faktūra, 2012-01-03 sprendimas, 2011-05-06 mokesčių apskaičiavimas, 2012-05-24 draudimo išmokos mokėjimo pažyma, mokėjimo nurodymas Nr. 1762, 2012-10-24 pretenzija Nr. 23/10-2156. Ieškovė iš viso išmokėjo 24003,28 Lt dydžio draudimo išmoką (detalizavimas: 8500, 00 Lt + 1941,10 Lt + 6510,01 Lt (1885,43 EUR)+ 1726,40 Lt + 2943,61 Lt + 2382,16Lt (689,92 EUR) = 24003,28 Lt).

Byloje kilo ginčas dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 22 str., reglamentuojančio draudiko sumokėtų išmokų grąžinimo atvejus bei dydžius, aiškinimo ir taikymo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė sprendimą, vadovaudamasis tik ieškovės pateiktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje pakanka įrodymų spręsti, kad atsakovas jam priklausančią transporto priemonę naudojo mokamam keleivių pervežimui. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovė neatsakė į atsakovo raštą su prašymu pagrįsti kaltinimą, kad atsakovas vykdė mokamą keleivių pervežimo veiklą, o teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog keleiviai mokėjo už kurą ir pinigų pats atsakovas neėmė. Tačiau iš byloje pateiktų įrodymų, liudininkų paaiškinimų, atsakovo patvirtinimo, jog keleiviai už kurą atsakovui sumokėjo, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovas teikė mokamas keleivių pervežimo paslaugas (1 t., b.l. 60-63, 86-89). Šių išvadų atsakovas nepaneigia apeliaciniu skundu, nepateikė byloje priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Teismų praktikoje yra nurodoma, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką. Be to, sutartis grindžiama šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti. Nagrinėjamoje byloje atsakovas (draudėjas) apeliaciniu skundu ginčija, jog draudimo sutartimi 1.6 punkte nuostata negali būti taikoma keleivių pervežimui, o kadangi, atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė mokamo keleivių pervežimo sąlygos, tai ieškovės ieškinys ir negali būti tenkinamas, kadangi nebuvo nustatytos draudimo rizikos padidėjimo sąlygos. Atsižvelgiant į aukščiau išnagrinėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovas teikė mokamas keleivių pervežimo paslaugas. Darytina išvada, kad atsakovas (draudėjas) nevykdė draudimo sutartyje nustatytos pareigos nenaudoti automobilio mokomam keleivių pervežimui, o naudodamas šia paskirtimi, turėjo pranešti ieškovei (draudikui) apie padidėjusią riziką, todėl ieškovė (draudikas) turi teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų dalį išmokėtos sumos.

Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles. Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos dydžio. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti viena iš sąlygų yra priežastinio ryšio nustatymas tarp teisei priešingų veiksmų ir žalos dydžio (CK 6.246 str.–6.249 str.). Taigi asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad atsakovas neįvykdė sutartinių pareigų ir neinformavo draudiko apie rizikos padidėjimą, t.y. transporto priemonės naudojimą mokamam keleivių pervežimui. Jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs draudimo sutarties ir nebūtų kilęs eismo įvykis, neigiamų pasekmių būtų išvengta, t.y. ieškovė neturėtų pagrindo reikalauti išmokėtos draudimo sumos grąžinimo iš atsakovo. Darytina išvada, kad atsakovo neteisėtus veiksmus ir ieškovei atsiradusią žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio, reglamentuojančio draudiko sumokėtų sumų grąžinimą, 2 dalyje nustatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Dėl nagrinėjamu atveju priteistos draudimo sumos dydžio, pažymėtina, kad ieškovės reikalaujamas žalos dydis 11 001,64 Lt (t.y. 50 % išmokėtos draudimo sumos), atitinka formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei protingumo, proporcingumo ir teisingumo reikalavimus, todėl buvo priteistas pagrįstai. Aplinkybė, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiems asmenims, patvirtina, kad šalių sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikė draudimo apsaugą. Ieškovė pagrįstai reikalauja grąžinti dalį draudimo išmokos remdamasi aplinkybe, kad atsakovas nevykdė draudimo sutartyje nustatytos pareigos informuoti ieškovę apie draudimo rizikos padidėjimą – transporto priemonės naudojimą mokama keleivių pervežimui. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė TPVCAPDĮ 22 str. 2 d., 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2. p. bei LR CK 6.280 str. 1 d. ir pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą.

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos teisėtos bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas yra atmestas, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra tenkintinas. Ieškovė pateikė 532,40 Lt bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (2 t., b.l. 124-127), todėl minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (LR CPK 328 str.), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. S. ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ 532,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Irma ČuchrajAlmantas Padvelskis