- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- I-861-789/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03163-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. S. 2016-08-03 pateikė teismui skundą (t. 1. b. l. 1–4) ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 38 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-02-13 iki 2016-03-18 buvo laikomas Pravieniškių PN-AK žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Nurodo, kad buvo pažeistos gyvenamojo ploto normos, tenkančios vienam asmeniui bendrabučio tipo patalpose. Nurodo, kad 2016-05-27 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymu, kuriame buvo prašoma pateikti duomenis, kuriuose būriuose, lokaliniuose sektoriuose buvo laikomas pareiškėjas, kiek nuteistųjų gyveno toje pačioje patalpoje kartu su pareiškėju. Pažymi, kad Pravieniškių PN-AK administracija atsisakė pateikti reikalaujamą informaciją. Nurodo, kad būriuose nebuvo laisvalaikio kambarių, taip pat pažymi, kad jam nebuvo leidžiama melstis. Pažymėjo, kad gyvenamuosiuose būriuose nebuvo džiovyklės, sklido drėgmė, dėl kurios yra nuteistųjų, užsikrėtusių tuberkulioze. Nurodo, kad nebuvo įrengtos rūkyklos, nuteistieji rūko prie durų, pareiškėjas buvo nuodijamas tabako dūmais. Teigia, kad nebuvo spintelių maistui laikyti, šaldytuvai buvo perpildyti. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nėra aptverti saugia siena, skiriančia juos nuo sporto aikštelių. Nurodo, kad dėl netinkamai įrengtų kanalizacijos nuotekų griovelių kiemeliuose atsirasdavo balos. Pažymėjo, kad dėl nuolatinės drėgmės daug nuteistųjų užsikrėtė tuberkulioze, taip pat nurodoma, kad gyvenamosiose sekcijose buvo prasta apšvieta. Teigia, kad dėl netinkamų įkalinimo sąlygų patyrė diskomfortą ir stresą, sutriko miegas, teko gerti raminamuosius vaistus, vaistus nuo kraujospūdžio, pažymi, kad kraujospūdis kilo nuo streso, kurį sukėlė netinkamos kalinimo sąlygos. Prašo netaikyti senaties termino dėl skundžiamų pažeidimų tęstinumo (t. 1, b. l. 1–4).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir prašė taikyti trejų metų senaties terminą laikotarpiui nuo 2009-02-13 iki 2013-08-03 (t. 1. b. 1. 17–22). Pažymi, kad buvęs pareiškėjo vardas ir pavardė yra A. J.. Nurodo, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Nurodo, kad minimaliai tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose asmeniui gyvenamųjų patalpų ploto norma nebuvo pažeista. Dėl rūkymo vietų atsiliepime nurodoma, kad, siekiant užtikrinti reikalavimo laikymąsi pataisos namų lauke, prie įėjimo į būrius yra įrengtos ir atitinkamai pažymėtos vietos, skirtos rūkantiems nuteistiesiems, remiantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014-12-19 įsakymu Nr. V-609 ,,Dėl rūkymo vietų pataisos įstaigos ir Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ teritorijose nustatymo ir reikalavimų tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pažymi, kad nuteistieji, sergantys tuberkulioze, laisvės atėmimo bausmės Pravieniškių PN-AK neatlieka.
2017-05-05 patikslintame atsiliepime bei teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad nuo 2009 metų Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje buvo įtarta plaučių tuberkuliozė vienam asmeniui, daugiau plaučių tuberkuliozės atvejų nenustatyta. Patikslintame atsiliepime atsakovės atstovas teigia, kad maisto gaminimas bendrabučių virtuvėlėse yra tik papildoma galimybė, nes maitinimo paslaugos nuteistiesiems yra teikiamos pataisos įstaigos valgykloje, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo per mažo virtuvėlės ploto atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovės atstovas nurodo, kad, atsižvelgiant į 2011-04-05 Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės pasirašytą memorandumą dėl 2009-2014 metų Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo, Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje, vykdant statybos darbus sporto aikščių metalinės tvoros yra demontuotos. Dėl džiovyklių atsiliepime nurodoma, kad yra įrengtos stacionarios džiovyklos, todėl galimybė džiovintis rūbus yra užtikrinta. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į nuteistųjų, išpažįstančių islamo religiją pageidavimą, nuteistiesiems nuo 2014-12-11 yra sudarytos sąlygos atlikti religines apeigas. Atsakovas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti, laikantis pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais teiginiais ir konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio. Nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atlyginti žalą (b. l. 87).
Teisme 2017-04-19 gauti V. S. paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad V. S. pažįsta pareiškėją nuo atvykimo į Pravieniškių PN-AK. Paaiškinime pažymima, kad pareiškėjo kameros plotas kartu su inventoriumi buvo apie 3 m². Nurodo, kad ventiliavimo sistema kamerose nebuvo įrengta, tualetas nėra tinkamai atitvertas. V. S. pažymi, kad 2015 m. sausio – vasario mėnesiais kartu su pareiškėju gyveno 9-ojo būrio 10-joje gyvenamojoje sekcijoje, kur kartu su V. S. ir pareiškėju gyveno dar 10 nuteistųjų, paaiškinime teigiama, kad laisvo ploto pagal nustatytus reikalavimus neužteko. Pažymi, kad pareiškėjas kalinimo laikotarpiu buvo išpažinęs islamo religiją, kuri reikalauja atlikti pamaldas 5-6 kartus per dieną, pareiškėjas melsdavosi savo lovoje, nes Pravieniškių PN-AK administracija suteikdavo patalpas pareiškėjui melstis tik 2-3 kartus per savaitę. Paaiškinime nurodoma, kad buvo pažeistas pareiškėjo privatumas atliekant religines apeigas.
Teisme 2017-04-28 gautas V. K. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad V. K. kartu su pareiškėju vienoje patalpoje gyveno vienerius metus. Pažymi, kad patalpos dydis buvo 28 m², kameroje nuteistųjų gyveno iki 11. Teigia, kad patalpoje buvo pelėsis, žiemą būdavo šalta. Pažymi, kad pareiškėjas turėjo sunkumų dėl savo religijos ir poreikio melstis 3 kartus per dieną.
Teisme 2017-04-28 gautas V. T. paaiškinimas, kuriame teigiama, kad V. T. patvirtina pareiškėjo teiginius dėl perpildytų patalpų 8-9 būriuose, dėl laisvalaikio kambarių trūkumo, džiovyklių, maistui skirtų laikyti patalpų neįrengimo, dėl pasivaikščiojimo kiemelių, dėl neįrengtų rūkyklų. Nurodo, kad atsakovės atstovė Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodo klaidingus duomenis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės atstovė Pravieniškių PN-AK nepaneigė faktų ir pareiškėjo nurodytų aplinkybių, teigia, kad Pravieniškių PN-AK teikė klaidingus duomenis. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pažymi, kad rūkyklos kalinimo įstaigos patalpose nėra įrengtos, kad yra tik ženklas, nurodantis rūkymo vietą, tačiau dūmai gali patekti į gyvenamąsias patalpas. Teigia, kad atsakovės atstovės pateikti įrodymai, kad tuberkulioze sirgo tik vienas asmuo, yra klaidingi, įvardino asmenis, kurie taip pat sirgo tuberkulioze, t. y. nuteistieji D. N. ir E. Z., kurie yra padavę skundą teismui. Nurodė, kad 9-ame būryje nėra įrengtos virtuvėlės, teigia, kad atsakovas nepaneigė tokių pareiškėjo teiginių, pažymi, kad jis negali valgyti maisto, kuris yra teikiamas įprastai, nes yra musulmonas. Pareiškėjas nurodė, kad galimybė jam atlikti religines apeigas buvo suteikiama tik kartą per savaitę. Atsakovas nepateikė duomenų, kiek asmenų gyveno kartu su pareiškėju kalinimo laikotarpiu. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad patikslintame atsakovės atstovės atsiliepime yra nepagrįsti ir klaidingi argumentai ir teiginiai dėl sporto aikštelių atitvėrimo, dėl kiemelių įrengimo, atitinkančio Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, dėl džiovyklių įrengimo. Pareiškėjas prašė netaikyti senaties termino, nes buvo nusikalstamos veikos tęstinumas, prašė skundą tenkinti visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2009-02-13 iki 2016-03-18 (t. 1. b. 1. 29–30).
Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus šio instituto reglamentavimas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.
CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).
LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (LVAT 2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK buvo laikomas nuo 2009-02-13 iki 2016-03-18, todėl skundą dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2009-02-13 iki 2013-08-01 galėjo pateikti iki 2016-08-01, tačiau skundą teismui paštu išsiuntė 2016-08-02 (b. l. 9), t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2009-02-13 iki 2013-08-01, atlyginimo pareikšti. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi nurodyti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybių, dėl kurių praleido trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalis (atsakovas) raštu reikalauja taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad nėra jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinę žalą dėl galimai netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2009-02-13 iki 2013-08-01. Atitinkamai nevertintinos pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, siejamos su pareiškėjo laikymu Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2009-02-13 iki 2013-08-01.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK, kuriuose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui. Nagrinėjamu atveju aktualus Taisyklių 11¹.1 p., nustatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 m². Pravieniškių PN-AK byloje pateikė 2016-09-09 pažymą Nr. 63-21115, kurioje nurodyta, kuriose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas ir miegamųjų vietų skaičių (t. 1, b. l. 32) Byloje taip pat pateikta Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2016-09-13 pažyma Nr. 77-2239, kurioje nurodyta patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas plotas (t. 1, b. l. 31). Iš minėtų pažymų matyti, kad, atsižvelgiant į lovų skaičių patalpose, pareiškėjui visais atvejais buvo suteikiamas didesnis nei 3,1 m² minimalus gyvenamųjų patalpų plotas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK tenkantis gyvenamasis plotas visu ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko privalomo vienam asmeniui turinčio tekti 3,1 m² plotą.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, kad gyvenamuosiuose sektoriuose nebuvo laisvalaikio kambarių. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatyta, kad atvirose kolonijose nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengtas laisvalaikio kambarys kiekvienam būriui (5.8 p.). Pravieniškių PN-AK teismui teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad, siekiant užtikrinti vienam asmeniui minimalų gyvenamųjų patalpų plotą, Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus būrių laisvalaikio kambariuose buvo įrengtos gyvenamosios patalpos. Aplinkybę, kad poilsio kambariai nėra įrengti, patvirtina ir 2017-04-21 pažyma Nr. 77-1166 (t. 2, b. l. 114). Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo pažeistos.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 1-ojo būrio 4-oje gyvenamojoje sekcijoje neužtikrinta teisės aktų nustatyta apšvieta. Pažymėtina, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos, yra svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektai. Higienos normos 134:2015 14 p. nustatyta, kad natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016-03-07 patikrinimo akte Nr.36-253 3-iojo sektoriaus 1-ojo ir 4-ojo būrio patalpose buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai – apšvieta neatitinka Higienos normos 134:2015 14 p. (t. 1, b. l. 89). Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo pažeistos.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad nėra įrengtų rūkyklų. Atsakovės atstovas pažymi, kad pataisos namų lauke prie įėjimo į būrius yra įrengtos vietos, skirtos rūkyti. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014-12-19 įsakymu Nr. V-609 patvirtintas rūkymo vietų pataisos įstaigos ir valstybės įmonės ,,Mūsų amatai“ teritorijose nustatymo ir reikalavimų tvarkos aprašas ir rūkymo vietų 1-ąjame sektoriuje ir prie šio sektoriaus valstybės įmonės ,,Mūsų amatai“ teritorijose schema (t. 1. b. 1. 75–79). Pravieniškių PN-AK pateikti duomenys apie rūkymo vietų įrengimą atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pažeidimas šiuo aspektu nenustatytas.
Skunde pareiškėjas pažymi, kad pasivaikščiojimui skirti kiemeliai nėra atitverti saugia tvora nuo sporto aikštelių. Pareiškėjas teigia, kad kyla pavojus jo sveikatai vaikštant šalia sporto aikštelių. Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK patikslintame atsiliepime nurodė, kad šiuo metu vykdant statybos darbus sporto aikštynų metalinės tvoros yra demontuotos. Minėtą aplinkybę patvirtina 2017-04-21 pažyma Nr. 77-1166 (t. 2, b. l. 114). Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nėra nurodyta, kad pataisos įstaigoje turi būti įrengta tvora, atitverianti kiemelius nuo sporto aikštelių. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog dėl sporto aikštelės neatitvėrimo pareiškėjui galėjo kilti kokių nors neigiamų padarinių. Byloje pateikta pareiškėjo sveikatos istorija, kurioje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus sveikatos sutrikdymus dėl minėtos aplinkybės. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad Pravieniškių PN-AK nepažeidė pareiškėjo teisių šiuo aspektu.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pasivaikščiojimui skirtame kieme dėl netinkamai įrengtų kanalizacijos griovelių susidaro balos. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti, laikantis Eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Šie pareiškėjo argumentai laikytini abstraktaus pobūdžio nusiskundimu. Nėra aišku, kokios pareiškėjo teisės, pareiškėjo nuomone, buvo neteisėtai apribotos ir kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodo konkrečių aplinkybių, priežastinio ryšio, nepateikia įrodymų, kad balos atsirado dėl Eksploatavimo taisyklių reikalavimų nesilaikymo, konstatuojama, kad pažeidimas šiuo atžvilgiu nenustatytas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamuosiuose būriuose nebuvo džiovyklės. Drabužiai buvo džiovinami koridoriuose, drėgmė sklido į gyvenamąsias patalpas, dėl to nuteistieji susirgo tuberkulioze. Atsakovės atstovas patikslintame atsiliepime nurodo, kad 3-io sektoriaus būriuose yra įrengtos stacionarios džiovyklos. Pagal Eksploatavimo taisyklių patvirtinimo 5.9 p. pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui). Kauno visuomenės sveikatos centro 2010-08-18 pažymoje Nr. 39-0428(13) nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK yra įrengtos atskiros patalpos nešvariems skalbiniams laikyti (t. 1, b. l. 45–52). Byloje pateikta Pravieniškių PN-AK 2017-04-21 pažyma Nr. 77-1166 dėl pareiškėjo laikymo sąlygų (t. 2. b. 1. 114). Pravieniškių PN-AK laikomų asmenų dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi metu rūbus nuteistieji gali skalbti dušinėje, kurioje nuolat tiekiamas karštas vanduo (t. 1, b. l. 34). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad šie teiginiai ir įrodymai yra melagingi. Teismas neturi pagrindo vertinti Pravieniškių PN-AK pateiktą medžiagą kaip neatitinkančią faktinės situacijos, todėl konstatuoja, kad pažeidimas nenustatytas.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad virtuvėlėse dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus nebuvo vietos maisto produktams laikyti. Nebuvo įrengtos spintelės ir pakankamai šaldytuvų. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ji negali pateikti informacijos, koks inventorius virtuvėlėse buvo ginčo laikotarpiu, nes šie duomenys įstaigoje nekaupiami. Pareiškėjas teigia, kad Pravieniškių PN-AK jo nurodytų faktų nepaneigė, neįrodė. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymą pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, ir atsakovas, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo, privalo pateikti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Šiuo atveju Pravieniškių PN-AK kartu su atsiliepimu nepateikė dokumentų ar įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius dėl netinkamai įrengtos virtuvės. Atsakovės atstovei nepateikus įrodymų apie virtuvių inventorių, konstatuotina, kad šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjo teisės.
Skunde pareiškėjas pažymėjo, kad dėl didelės drėgmės ir perpildytų patalpų kai kurie nuteistieji susirgo plaučių tuberkulioze. Pareiškėjas nuolat jautė baimę užsikrėsti. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad nuteistieji kartą per metus yra tiriami dėl tuberkuliozės. Nurodė, kad nuo 2009 metų Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje profilaktiškai tiriant nuteistuosius buvo įtarta plaučių tuberkuliozė 1 asmeniui 2013 metais, diagnozė pasitvirtino. Daugiau plaučių tuberkuliozės atvejų 3-ame sektoriuje nebuvo užfiksuota. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad atsiliepime į skundą pateikti teiginiai yra melagingi, nes užsikrėtusių tuberkulioze asmenų buvo ir daugiau. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. 3 d. nustatyta, jog izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teismas pažymi, kad duomenų apie pažeidimus dėl teisės aktų reikalavimus neatitinkančios drėgmės Pravieniškių PN-AK byloje nėra. Iš pareiškėjo ir Pravieniškių PN-AK teiktų paaiškinimų matyti, kad įstaigoje pasitaiko atviros tuberkuliozės atvejų. Pravieniškių PN-AK nepateikė duomenų, ar tuberkulioze sergantys asmenys yra izoliuojami taip, kad kitiems Pravieniškių PN-AK laikomiems asmenims nekiltų pavojus užsikrėsti. Teismas taip pat pažymi, kad iš pareiškėjo sveikatos istorijos duomenų matyti, kad tuberkuliozė pareiškėjui nenustatyta. Įvertinęs pareiškėjos ir Pravieniškių PN-AK teiktus paaiškinimus, teismas vertina, kad Pravieniškių PN-AK nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl netinkamo asmenų, sergančių tuberkulioze, izoliavimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad būriuose nebuvo leidžiama melstis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 106 str. 1 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014-11-12 įsakymu Nr. V-545 patvirtintoje 3-iojo sektoriaus nuteistųjų dienotvarkėje pateiktas paaiškinimas, kad laisvalaikis – tai laisvas laikas nuo dienotvarkėje numatytų socialinės reabilitacijos priemonių taikymo, psichologinei reabilitacijai skirtų užsiėmimų vykdymo, taip pat laisvas laikas nuo mokymosi ir darbo (t. 1, b. l. 34). Minėtoje darbotvarkėje nustatyta, kad asmenys gali naudotis jiems tenkančiu laisvalaikiu nuo 8 val. 30 min iki 21 val. 15 min., jokie apribojimai, kuo asmenims galima užsiimti laisvalaikiu nėra nustatyti. Pravieniškių PN-AK pareiškėjui teiktame 2016-06-20 rašte Nr. S-14778 nurodyta, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė atlikti religines apeigas – suteiktos patalpos ir nustatytas laikas (t. 1, b. l. 42). Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas vertina, kad Pravieniškių PN-AK nepažeidė pareiškėjo teisės į religines apeigas. Kitų galimai netinkamų laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų pareiškėjas nedetalizavo.
Skunde nurodoma, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, patirto streso ir nepatogumų pareiškėjas kalinimo laikotarpiu privalėjo gerti vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio, taip pat raminamuosius vaistus. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo sveikatos istorijos duomenys kopijos (t. 2, b. 1. 1–23). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę, vertybes, kurioms daromu pažeidimu buvo kilusi grėsmė (sveikata), atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose (LVAT 2017-02-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-101-146/2017, LVAT 2017-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-336-442/2017, LVAT 2017-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-103-438/2017, LVAT 2017-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 1 000 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 132 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui I. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.