Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr.e2S-1143-163/2016

2016 m. rugsėjo 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui R. B. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir transporto priemonės registravimo, garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos priteisimo be atsakovo priešieškinį ieškovui dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, tretieji asmenys L. M., A. S., V. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-01-18 teisme priimtas ieškovo ieškinys, juo ieškovas pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti galiojančiu pirkimo – pardavimo sandorį, pagal kurį atsakovas A. S. pardavė lengvojo automobilio priekabą MMZ31021, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rudos spalvos, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) bei galiojančiu pirkimo – pardavimo sandorį, kuriuo A. S. už 231,70 Eur (800,00 Lt) sumą pardavė lengvojo automobilio priekabą MMZ31021, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rudos spalvos, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), A. M., kuris yra šios transporto priemonės savininkas; 2) nustatyti, kad R. B. 2015-01-08 ir 2015-04-06 pareiškimais Klaipėdos rajono policijos komisariatui paskleistos žinios apie tai, kad: „A. M. 2012 m. pasiskolino iš R. B. statybinius pastolius, t.y. 3 vnt. vokų, 6 vnt. sujungimo pirštus, kuriuos išsivežė iš jo kiemo, taip pat, pasiskolino priekabą, valstybinis Nr. KT611 ir iki šiol nei priekabos, nei pastolių negrąžino“ žemina ieškovo garbę ir orumą; 3) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

2016-04-28 teisme gautas atsakovo priešieškinis ieškovui, kuriuo pareiškė reikalavimą išreikalauti iš ieškovo neteisėto valdymo atsakovui nuosavybės teise priklausančią priekabą MMZ31021, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir panaudos pagrindais priklausančius pastolius (3 vokai ir 6 pirštai), įpareigojant ieškovą perduoti atsakovui priekabą ir pastolius. Priešieškinyje atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas byloje uždrausti ieškovui naudotis ir valdyti bei perduoti kitiems asmenims priekabą MMZ31021, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pastolius (3 vokai ir 6 pirštai). Atsakovas nurodė, kad ieškovas be teisėto pagrindo naudoja nurodytus daiktus, dėl to ieškovas, kaip daiktų savininkas ir panaudos gavėjas, gali patirti didelę žalą ar prarasti turtą.

Teismo posėdžio metu buvo gautas atsakovo atstovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-05-05 prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo pas ieškovą A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Doviluose, Klaipėdos rajone, esančius šiuos daiktus: atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Gargžduose, vardu įregistruotą priekabą MMZ31021, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN T0007149, ir atsakovui R. B. panaudos teise priklausančius pastolius (3 vokai ir 6 pirštai) bei uždraudė ieškovui A. M. naudotis areštuotais daiktais; nutarė areštuotą turtą palikti saugoti ieškovui A. M.; ieškinio užtikrinimo priemonės taikomos atsakovo R. B. reikalavimo įvykdymo užtikrinimui. Teismas byloje nustatė, kad atsakovo reikalavimas byloje yra išreikalauti iš ieškovo neteisėto valdymo aukščiau nurodytą atsakovo vardu įregistruotą priekabą bei panaudos sutartimi valdomus pastolius. Taigi teismas motyvavo nutartį tuo, kad ieškovui perleidus ginčo turtą, t.y. priekabą ir pastolius, teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti pagal pareikštą reikalavimą nebeįmanomas, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju taikomos priešieškinio užtikrinimo priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir nepažeis šalių interesų pusiausvyros.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas pateikė ieškinį su reikalavimu pripažinti galiojančia pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas iš atsakovo įsigijo lengvojo automobilio priekabą už 231,70 Eur (800 Lt). Atsakovas pateikė priešieškinį, juo reikalauja išreikalauti iš ieškovo neteisėto valdymo atsakovui nuosavybės teise priklausančia priekabą ir panaudos pagrindais priklausančios pastolius, įpareigojant ieškovą perduoti atsakovui priekabą ir pastolius. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki kol įsiteisės priimtas teismo sprendimas šioje byloje, uždrausti ieškovui naudoti ir valdyti bei perduoti kitiems asmenis (išskyrus atsakovą) priekabą ir pastolius bei pavesti priekabos ir pastolių suradimą, saugojimą vykdyto atsakovo pasirinktam antstoliui. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo pas ieškovą esančius daiktus: atsakovo vardu įregistruotą priekabą ir atsakovui panaudos teise priklausančius pastolius bei uždrausti ieškovui naudotis areštuotais daiktais. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą.

Ieškovas atskiruoju skundu nurodo, kad atsakovas, pateikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas gali perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžia tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, iš kurios turinio matyti, kad atsakovas nėra nei transporto priemonės, nei pastolių savininkas ar jų naudotojas panaudos teise. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturėjo pagrindo nurodyti, kad pastoliai panaudos teise priklauso atsakovui, kadangi tokia teismo nutarties formuluotė reiškia, kad teismas nevertinęs visų byloje susiklosčiusių aplinkybių ir pateiktų duomenų, priėmė sprendimą iš esmės dėl ginčo objektų priklausomumo atsakovui.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo nurodo, kad įvertinus tai, kad ieškovas ginčo objektų priklausomumą jam nuosavybės teise grindžia žodiniais susitarimais, kuriais neva atsakovui priklausantis turtas buvo perleistas jam, tikėtina, kad ieškovas šį turtą vėl gali perleisti tretiesiems asmenims. Be to atsakovas nurodo, kad vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstoliui nuvykus į ieškovo namus, automobilio priekaba nebuvo rasta. Atsakovas pažymėjo tai, kad turtas jau yra sugadintas kadangi išardytas dalimis. Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuria remdamasis ieškovas teigia, kad atsakovas nėra ginčo objektų teisėtas savininkas, nurodo, kad ikiteisminio tyrimo sprendimai neturi prejudicinės galios nagrinėjant bylą civiliniame procese.

Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, nebūtų suvaržytas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Teismas nusprendžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, ekonomiškumo, proporcingumo principus, galimus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo padarinius, tačiau nespręsdamas galutinai dėl byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011. Teismų praktika. 2011, 35).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas pateikė ieškinį su reikalavimu pripažinti galiojančiu pirkimo – pardavimo sandorį, kuriuo atsakovas A. S. pardavė lengvojo automobilio priekabą MMZ31021, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rudos spalvos, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) bei galiojančiu pirkimo – pardavimo sandorį, kuriuo A. S. už 231,70 Eur (800,00 Lt) sumą pardavė lengvojo automobilio priekabą MMZ31021, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rudos spalvos, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), A. M., kuris yra šios transporto priemonės savininkas. Priešieškiniu atsakovas pateikė priešieškinį, juo pareiškė reikalavimą išreikalauti iš ieškovo neteisėto valdymo atsakovui nuosavybės teise priklausančią priekabą MMZ31021, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir panaudos pagrindais priklausančius pastolius (3 vokai ir 6 pirštai), įpareigojant ieškovą perduoti atsakovui priekabą ir pastolius. Priešieškinyje atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas byloje uždrausti ieškovui naudotis ir valdyti bei perduoti kitiems asmenims priekabą MMZ31021, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pastolius (3 vokai ir 6 pirštai).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, t.y. Transporto priemonės registracijos liudijimo, matyti, kad automobilio priekabos MMZ31021 savininku įregistruotas atsakovas R. B., tai pripažįsta ir pats ieškovas. Taip pat ieškovas pateikė ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimą, kuriame teigiama, kad atsakovas nėra minėtos transporto priemonės savininkas, tačiau nors ir įvertinus tą aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimas yra pripažintinas, kaip valstybinės institucijos oficialus sprendimas, jis pripažintinas tik kaip turintis didesnę įrodomąją galią, bet ne nuginčijamas faktas byloje, įrodantis, kad atsakovas nėra minėtos transporto priemones savininkas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, sprendžia šį klausimą preliminariai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, tačiau nepriimdamas sprendimo iš esmės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant automobilio priekabą MMZ31021 ir pastolius, įvertinus būtent tarp šalių susiklosčiusio ginčo pobūdį.

Dėl apelianto argumento, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pasisakė dėl sprendimo iš esmės, motyvuose išsakydamas poziciją, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui panaudos teise priklausantiems pastoliams, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi tiek jos motyvuojamoje, tiek ir rezoliucinėje dalyse analizavo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl analizuojant nutarties ne tik lingvistinį tekstą, bet ir turinį, akivaizdžiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo priešieškinio iš esmės nepasisakė. Tai įrodo ir paties atsakovo priešieškiniu pareikšti reikalavimai , t.y. išreikalauti iš ieškovo neteisėto valdymo atsakovui nuosavybės teise priklausančią priekabą ir panaudos pagrindais priklausančius pastolius, įpareigojant ieškovą perduoti atsakovui priekabą ir pastolius, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šį turtą areštuodamas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje susiklosčiusias aplinkybes bei pateiktus duomenis byloje, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apelianto nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį nepakeistą.