Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

neatvykus pareiškėjos Z. M. atstovui adv. A. D., suinteresuotų asmenų: 1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, veikiančios per Šiaulių skyrių, 2. VĮ Turto bankas ir 3. Šiaulių raj. savivaldybės, veikiančios per administraciją atstovams, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos Z. M. prašymą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: 1. Nacionalinė žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, veikianti per Šiaulių skyrių, 2. VĮ Turto bankas ir 3. Šiaulių raj. savivaldybė, veikianti per administraciją.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo 25 dienos gyvena bute (duomenys neskelbtini). Ši gyvenamojo patalpa turinti tarnybinį statusą pareiškėjos sutuoktiniui R. M. buvo perduota valdymui nuo (duomenys neskelbtini, kuomet jis dirbo to meto įmonėje (duomenys neskelbtini) padalinyje, kurios buveinė buvo Panevėžio mieste. Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), o jo vardu atsiradusį palikimą priėmė pareiškėja. Nurodytoje gyvenamojoje patalpoje pareiškėja jau nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą. Gyvenamoji patalpa nors ir nurodyta nekilnojamųjų daiktų registre, tačiau jos priklausomybę nustatantys duomenys nėra nurodyti. Pareiškėjos vardu esamą gyvenamosios patalpos (buto) valdymo teisę patvirtina iš Šiaulių regiono valstybės archyvo gauti duomenys, kuriuose nurodyta, kad ji šio buto valdytoja yra nuo (duomenys neskelbtini) metų.

Pareiškėjos valdomas nekilnojamasis daiktas, butas nėra privatizuotas ir nėra įregistruotas kaip savarankiškas nekilnojamasis daiktas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja nekilnojamąjį daiktą sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai ir teisėtai valdė (o) ir juo naudojasi nuo jo suteikimo dienos. Už gyvenamąjį namą eksploatacinius mokesčius pareiškėja moka gyvenamojo namo bendrijai. Buto suteikimo orderis buvo išduotas pareiškėjos sutuoktinio vardu, kuris kaip jau minėta yra miręs. Išsireikalauti pažymos apie buto valdymą negali, nes nėra registruota kaip jo valdytoja.

Remiantis išdėstytu ir LR CPK 533 str. 2 d., pareiškėja teismo prašė:

1. Nustatyti Z. M. nuosavybės teisės įgijimo faktą pagal įgyjamąją senatį nurodytam daiktui, nekilnojamajam turtui, butui su priklausiniu, esančiam (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja atskirai nurodė, kad pagal LR CPK 531 str. 1 d. 5 p. nėra Civiliniame kodekse numatytų apribojimų nustatyti jai nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai pareiškėjos prašymą palaikė, prašė jį tenkinti – nustatyti jai nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į butą su priklausiniu, esantį (duomenys neskelbtini).

Atskirai paaiškino, kad pareiškėjos prašymas atitinka įstatymo reikalavimus todėl jis tenkintinas.

Pareiškėja savo prašymą grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Suinteresuotas asmuo 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) atsiliepime į pareiškėjos prašymą pažymėjo, kad neturi suinteresuotumo byla ir prašė teismo pašalinti ji iš proceso byloje bei bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo 2. VĮ Turto bankas (toliau – TB) atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Nurodė, kad pareiškėjos prašymui taikytinos LR CK 4.68 straipsnio 1 dalies, 4.25 straipsnio 1 dalies ir CK 4.27 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Teismui nustačius ankščiau minėtas įstatymo numatytas aplinkybes, TB neprieštarauja, kad būtu nustatytas minėto nekilnojamojo turto - buto nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas.

Suinteresuotas asmuo 2. teismo prašė sprendimą šioje civilinėje byloje priimti savo nuožiūra. Taip pat prašė bylą nagrinėti TB atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo 3. Šiaulių rajono savivaldybė, veikianti per administracija (toliau – ŠRSA) informavo teismą, kad gyvenamoji patalpa (butas) esanti adresu (duomenys neskelbtini), nepriklauso Šiaulių raj. savivaldybei nuosavybės teise. Minėta patalpa, kaip neprivatizuota gyvenamoji patalpa, nėra perduota Šiaulių raj. savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, kas ankščiau išdėstyta, prašė teismo priimti sprendimą šioje byloje teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant šio suinteresuoto asmens atstovui.

Pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui yra pagrindas pareiškėjos prašymą nagrinėti taikant 2001-07-01 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) nuostatas.

Byloje nėra kilęs ginčas dėl pareiškėjos teisės įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi į nurodytą butą. Be to suinteresuotas asmuo 2. TB nurodė, kad jeigu bus išpildytos būtinosios įgyjamosios senaties sąlygos, tuomet pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, kurį valdo nuo (duomenys neskelbtini) metų. Pareiškėja šį daiktą kaip savo valdo jau 39 metus. Pareiškėja iki šio tėra tik prievoliniuose santykiuose su gyvenamojo namo bendrija. Nors pareiškėja kaip daikto valdytoja savo teisių viešame registre nėra įregistravusi, tačiau tai nelaikytina kliūtimi išspręsti jos prašymą.

Dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo sąlygų.

Įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas (a) nėra ir nebuvo įgijęs (usi) nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Tokiu atveju teismas sutinkamai su CK 4.68 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką konstatuoja nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimą įgyjamąją senatimi esant šių penkių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo daiktą kaip savą; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo; 3) asmuo valdo daiktą teisėtai; 4) daikto atviro valdymo sąlyga; 5) asmuo nepertraukiamai valdo daiktą ne mažiau kaip 10 metų.

Dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisės.

Suinteresuoti asmenys: 1. NŽT, 2. TB, 3. ŠRSA atsiliepimuose teismui pateikdami atsiliepimuose savo nuomonę nurodė, kad pareiškėjos prašyme nurodyto nekilnojamojo daikto dabartiniu metu ir anksčiau jie nevaldė ir nenaudojo, todėl jis nėra nei jų, nei valstybės nuosavybė. Šis daiktas nebuvo privatizuotas, todėl ir nėra jo savininko. Nė vienas iš paminėtų suinteresuotų asmenų nėra ne tik įregistravęs viešame registre valdymo, bet ir nuosavybės teisių į pareiškėjos nurodytą butą.

Sutinkamai su CK 4.69 straipsnio nuostatomis, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. O nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo teismas negali paneigti nei aiškindamas, nei taikydamas įstatymus.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo pradėtas įgyvendinti privačios nuosavybės teise grindžiamo šalies ūkio (Konstitucijos 46 straipsnis) formavimas, ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas privačiai nuosavybei buvo vykdytas 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo, taip pat 1991 m. vasario 28 d. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 1991-02-28 iki 1997-12-01) 5 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, Centrinės privatizavimo tarnybos priėmė nutarimus privatizavimo klausimais, o privatizavimo objektu buvo įmonė, įstaiga, pastatas ar kitas valstybinis turtas, įtrauktas į privatizavimo programas. Sutinkamai su įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi valstybinio turto privatizavimas galėjo būti atliekamas vienu iš dviejų būdų: parduodant privatizavimo objektus aukcione arba skelbiant viešą akcijų pasirašymą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad turtas buvo akcionuotas išleidžiant akcijų emisiją. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad kuri vėliau buvo perregistruota į AB „V.“ buvo privatizuota. AB „V.“ tapus privačiu asmeniu, iš pareiškėjos prašymo seka, kad nurodytas butas nebuvo perduotas nei valstybės ar savivaldybės nuosavybei, todėl pripažintina, kad pareiškėja ir toliau išliko šio daikto valdytoja.

Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, tai nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Teismas vadovaudamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pažymi, kad šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės ar savivaldybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei ar savivaldybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę.

Suinteresuoti asmenys ir jų atstovai nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių jų nuosavybės teisę į nurodytą butą. Iš VĮ „Registrų centras“ 2019-07-05 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, pateiktos informacijos seka, kad į pareiškėjos valdomą nekilnojamąjį daiktą daiktinės teisės iki 2019-09-24 nebuvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre (14, 33, 46-52, 67-67 b. l.). Teismas pažymi, kad ir pagal esamus duomenis, pareiškėjos nurodytas nekilnojamasis daiktas nebuvo privatizuotas kartu su visa įmone AB ,,V.“ (60 b. l.). Duomenų, kad pareiškėjai pradėjus valdyti minėtą daiktą, šis buvo valstybės nuosavybė byloje taip pat nėra. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad nekilnojamasis daiktas, butas esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, todėl laikytina, jog nėra sąlygų draudžiančių pareiškėjai įgyti minėtą daiktą nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį.

Dėl daikto valdymo sąžiningumo, teisėtumo.

Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalies nuostatas įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo.

Sutinkamai su CK 4.70 straipsni o 1 dalimi, asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Taip pat daikto valdymui keliamas teisėtumo reikalavimas, tai yra valdymas turi būti įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, ne per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, nustatyta, pareiškėja jau nuo (duomenys neskelbtini) metų tapo nurodyto nekilnojamojo daikto valdytoja ir juo naudojasi iki šiol. Duomenų, kad akcionuojant AB „V.“ (buvusi (duomenys neskelbtini), būtų panaikintos pareiškėjos teisės valdyti jai priklausantį nekilnojamąjį daiktą, byloje nėra. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių suinteresuotų asmenų nuosavybės ar valdymo teisę į nurodytą nekilnojamąjį daiktą, todėl pripažįstama, kad pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis faktiniu santykių pagrindu dar nuo (duomenys neskelbtini) užvaldė jiems skirtą gyvenamąją patalpą, o šiuo metu būdama gyvenamojo namo priežiūros ir eksploataciniuose santykiuose su bendrija, pareiškėja veikia kaip teisėta buto valdytoja (5, 7-13, 41-45 b. l.). Pareiškėja iki kreipimosi į teismą išliko vienintele žinoma buto valdytoja, kuomet priėmė ir velionio vyro vardu atsiradusį palikimą (6 b. l.).

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad pareiškėja tiek užvaldydama daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką, nežinojo nieko, kas turi daugiau už ją teisių į šį daiktą, ir nežinojo kliūčių, trukdančių įgyti jai tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių buvo, mokėjo su gyvenamojo namo priežiūra ir eksploatacija susijusius mokesčius, todėl yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos valdymas buvo sąžiningas ir teisėtas.

Dėl daikto atviro valdymo.

Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarydamas ir komunalinių paslaugų sutartis su trečiaisiais asmenimis, nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (5, 41-45 b. l.). Šie rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėja viešai, nesislapstydama nuo (duomenys neskelbtini) metų valdo nekilnojamąjį daiktą, deklaruoja, kad jos gyvenamoji vieta yra jame. Iš pareiškėjos atstovų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai niekada nekilo jokių klausimų susijusių su nekilnojamojo daikto tolesniu valdymu. Pareiškėjos atstovai nurodė kaip įrodymą, jog ji gyvendama bute yra patyrusi išlaidų jo pagerinimui, remontui. Aplinkybės, kad pareiškėja galėjo ir gali atlikti buto remontą, pagerinimo darbus, patvirtina, jog pareiškėja yra fiziškai užvaldžiusi daiktą, jai nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai valdyti.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas tvirtinti, kad pareiškėja nesislapstydama valdo daiktą kaip savo, turi galimybę fiziškai veikti nekilnojamąjį daiktą, tai yra pareiškėja atvirai valdo turtą.

Dėl daikto nepertraukiamo valdymo ir valdymo termino pradžios.

Sutinkamai su CK 4.71 straipsni o 1 dalimi daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.

Byloje nėra kilęs ginčas dėl nepertraukiamo valdymo termino pradžios. Suinteresuoti asmenys neginčijo, kad pareiškėją ir jos dabar jau velionį vyrą su (duomenys neskelbtini) siejo darbo santykiai, kurių pagrindu jam ir buvo suteiktas tarnybinis butas, todėl įgyjamosios senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini) metų, kuomet butas buvo perduotas R. M. šeimai gyvenimui (7-13 b. l.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja pranešimo iš AB „V.“ apie sudarytos gyvenamosios patalpos tarnybinių nuomos sutartinių santykių pasibaigimą ar tolimesnį jos vykdymą po įmonės privatizacijos negavo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, laikytina, kad jau nuo 1992-10-12 kuomet juridinių asmenų registre buvo įregistruota AB ,,V.“ jokie sutartiniai santykiai nesiejo pareiškėjos ir minėtos bendrovės.

Sutinkamai su nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis aplinkybėmis, pripažįstama, kad pareiškėjos valdymas prasidėjo (duomenys neskelbtini), kuomet ji bute deklaravo gyvenamąją vietą (5 b. l.).

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo nuosavybės teisę į butą (u. n. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tai yra 1) į 40,35 kv. m. gyvenamąjį plotą, 2) į 64,94 kv. m. bendrąjį plotą, 3) į buto priklausinį rūsį, 4) į pastato dalį, kuriame yra butas (u. n. (duomenys neskelbtini) 1A4p), nes šį nekilnojamąjį daiktą (jo dalis) įgijo sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Respublikos CK 4.68 - 4.71 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalimi nagrinėjant bylas ypatingąja teisena dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Teismas, vadovaudamasis LR CK 4.47 str. 11 p.; 4.68 - 4.71 straipsniais bei LR CPK XXXIV skyriaus III skirsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į butą (u. n. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), tai yra 1) į 40,35 kv. m. gyvenamąjį plotą, 2) į 64,94 kv. m. bendrąjį plotą, 3) į buto priklausinį rūsį, 4) į pastato dalį, kuriame yra butas (u. n. (duomenys neskelbtini) 1A4p).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.