- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-1782-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Tatjana Žukauskienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Trečiasis asmuo
- R. L.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-99-433/2012 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl įsiskolinimo už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo R. L..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2010-11-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2012-07-04 patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, 35504,06 Lt skolos, 9210,57 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1359,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovas tiekė centralizuotą šilumą daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) butas buvo K. K., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybė. K. K. buvo našlė, duomenų apie buvusį sutuoktinį nėra. Vadovaujantis Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro 2008-01-24 ir 2010-10-18 pranešimais Nr. 97 ir atitinkamai Nr. 372, Vilniaus miesto 5 notarų biuro 1999-11-16 pranešimu Nr. 362 po K. K., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties, įpėdiniai įstatymų nustatytu terminu ir tvarka dėl palikimo priėmimo ir/ar paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į Vilniaus miesto 32-ąjį notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 2012-05-31 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr.(23.3-08)-RNA-24379 informavo, kad mirusiosios palikimą priima valstybė. Valstybė, kaip specifinis turto paveldėtojas, tuo atveju, kai palikimas jai, kaip paveldėtojai, pereina dėl to, jog neatsirado nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, priima palikimą ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės apimtimi. Nuo 2007-07-01 šilumos energija šiame name skirstoma, vadovaujantis Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr.03-19 patvirtintu šilumos paskirstymo metodu Nr.4. Iki tol šilumos energija buvo skirstoma, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės 2001-03-29 sprendimu Nr.353V patvirtinta šilumos kiekio paskirstymo tvarka. Atsakovas ieškovui liko skolingas 35504,06 Lt už tiektą šilumos energiją bei 9210,57 Lt palūkanų (LR CK 5.1 str., 5.50 str., 6.532 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, ir trečiasis asmuo R. L. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-10-25 sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ieškovui UAB „Vilniaus energija” 27317,61 Lt skolą, 6446,40 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 33764,01 Lt sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2010-11-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1026,78 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmesti. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė R. J. 2012-09-03 išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (b. l. 142-144), kuriame nurodoma, kad K. K., mirusios 1995-04-08, butas, esantis (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise pereina valstybei. Už minėtam butui tiekiamą šilumą nebuvo mokama nuo 2000-02-01, todėl susidarė 35504,06 Lt įsiskolinimas (b. l. 121-124). Teismas nurodė, jog valstybė, kaip specifinis turto paveldėtojas, tuo atveju, kai palikimas jai, kaip paveldėtojai, pereina dėl to, jog neatsirado nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, priima palikimą ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės apimtimi (CK 5.62 str.). Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės R. J. 2012-09-03 išduotame Palikimo perėjimo valstybei liudijime (b. l. 142-144), nurodoma, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 82800 Lt. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas LR CK 5.63 str. 1 d. pagrindu prašė taikyti ieškinio senatį.
Ieškinio senatis yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus, pareiškiant ieškinį teisme, arbitraže ar kitoms įstatymo nustatytoms gynimo formoms. Ieškinio senatimi yra garantuojamas turtinių santykių stabilumas ir aiškumas. Toks stabilumas neegzistuotų, jeigu galimybė reikalauti gynybos nebūtų ribojama atitinkamais terminais. Faktinių bylos aplinkybių nustatymas taptų labai sunkiai realizuojamu reikalavimu, jeigu ieškinys būtų pareikštas, praėjus neprotingam laiko tarpui nuo teisės pažeidimo. Ieškinio senaties terminų egzistavimas skatina operatyviau ginti teises bei kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti skola už laikotarpį nuo 2000-02-01 iki 2012-05-31. Buto, kuriam buvo tiekiama šilumos energija, savininkė mirė 1995-04-08. Ieškinys dėl skolos priteisimo pareikštas 2010-11-02 (b. l. 2). Ieškovo reikalavimui priteisti skolą laikotarpiu nuo 2000-02-01 iki 2001-07-01 taikytinas 1964-07-26 Civilinis kodeksas, kurio 84 straipsnis numatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, jog Civilinio kodekso (įsigaliojo nuo 2001-07-01) nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą, todėl pareiškus ieškinį 2010-11-02 reikalavimui dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2000-02-01 iki 2001-07-01 yra taikytinas ieškinio senaties terminas pagal 1964-07-26 Civilinį kodeksą. Atitinkamai nuo 2001-07-01 įsigaliojusio Civilinio kodekso numato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, jog periodinių išmokų senaties skaičiavimo terminas kiekvieno mėnesio mokestinei pareigai yra skaičiuojamas kiekvieną mėnesį iš naujo, laikytina, jog ieškovo prašymas priteisti skolą senaties termino atžvilgiu, nepraleistas laikotarpiu nuo 2001-11-01 iki 2010-11-02, todėl ieškovo reikalavimas priteisti skolą yra tenkintinas už laikotarpį, t.y. nuo 2001-11-01 iki 2010-11-02. CK 6.38 str. įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti skolą tenkintinas iš dalies ir skola iš atsakovės priteistina už laikotarpį nuo 2001-11-01 iki 2010-11-02, viso 27317,61 Lt skolos. Ieškovas CK 6.210 str. 1 d. pagrindu paskaičiavo ir prašo priteisti iš atsakovo 9210,57 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2005-10-01 iki 2012-07-09. CK 1.125 str. 9 d. numato, jog sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Ieškovės prašymas priteisti palūkanas už 6 metus 9 mėnesius ir 8 dienas tenkintinas iš dalies, o prašomos priteisti palūkanos priteistinos už penkerius metus t.y. už laikotarpį nuo 2005-11-02 iki 2010-11-02, iš viso ieškovui priteistina 6446,40 Lt palūkanų. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas nurodė, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 1.125 str. 9 d., 6.37 str., 6.210 str.).
2012-11-08 UAB „Vilniaus energija“ pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir papildomai priteisti iš atsakovo 3621,57 Lt skolos už šilumos energiją nuo 2010-11-02 iki 2012-05-13. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė skolos dėl 3621,57 Lt skolos priteisimo nuo 2010-11-02 iki 2012-05-31 laikotarpį, kaip buvo prašoma patikslintame ieškinyje, todėl vadovaujantis LR CPK 277 str. 1 d. būtina priimti papildomą sprendimą.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-12-11 priėmė papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-99-433/2012 priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, ieškovo UAB „Vilniaus energija” naudai 3621,57 Lt skolą. Teismas nurodė, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 35504,06 Lt skolos už butui tiektą šilumos energiją, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2000-02-01 iki 2012-05-31 (1 t., b. l. 117-118). Teismas sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 27317,61 Lt dydžio skolą už laikotarpį nuo 2001-11-01 iki 2010-11-02 (1 t., b. l. 153-155), kitoje dalyje ieškinį atmetė, kadangi atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas konstatavo, jog teismo sprendimu liko neišspręstas 3621,57 Lt skolos, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2010-11-02 iki 2012-05-31 klausimas. Ieškovas į teismą kreipėsi 2010-11-02 (1 t., b. l. 2), todėl nuo šios datos ieškinio senatis yra nutraukiama (CK 1.130 str. 1 d.) ir reikalavimui priteisti skolą už laikotarpį nuo 2010-11-02 iki 2012-05-31 ieškinio senaties terminas negali būti taikomas. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, jog 2012-10-25 teismo sprendimu nebuvo išspręsta dalis ieškovo reikalavimų, t.y. dėl 3621,57 Lt skolos, nors dėl šio reikalavimo buvo pateikti įrodymai ir duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu, ieškovo prašymas priimti papildomą sprendimą dėl 3621,57 Lt skolos pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-25 sprendimo, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas. Palikėja K. K. mirė (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2010-11-02, praleidęs įstatymo nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Pareiškėjas privalėjo laiku pareikšti reikalavimus, nes įmonės veiklos pobūdis - pelno siekimas skatina jį tinkamai ginti savo teises, t.y. rūpintis savalaikiu klientų atsiskaitymu už teikiamas paslaugas. Apeliantas pažymėjo, kad valstybė atsako už palikėjo reikalavimus, neviršydamas jai perėjusio paveldėto turto vertės. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM nėra realizavusi paveldėto turto, nėra aišku, kokia yra paveldėto turto tikroji vertė. Pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje privalėjo nurodyti, kad priteisiama suma negali viršyti valstybės turto tikrosios vertės. Atsakovas nesutinka su patenkintu ieškinio reikalavimu priteisti 5 proc. metinių palūkanų, nes įstatymas nustato palūkanas prievoliniams santykiams, tačiau šios teisės normos negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiems mokėjimams. Sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta. Remiantis LR Vyriausybės 1993-10-11 nutarimu Nr. 758 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų atleidimo nuo delspinigių mokėjimo“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos skaičiuoti palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nėra juridinio pagrindo (LR CK 5.2.str., 5.62 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-25 sprendimą. 2012-09-03 palikimo perėjimo valstybei pagrindu palikėjos K. K. turtas – butas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teise perėjo valstybei. 2012-0-05 turto perdavimo-priėmimo aktu valstybė priėmė perduodamą turtą - minėtą butą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011) yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais nėra teisinio poreikio spręsti LR CK 5.63 str. 1 d. nurodyto 3 mėnesių termino pratęsimo klausimo, kadangi iki priimant palikimą įpėdinis žinojo/turėjo informacijos apie tai, kad butas (duomenys neskelbtini) yra šildomas centralizuotu būdu, kad UAB „Vilniaus energija“ prisideda prie buto išlaikymo, kad yra susiformavusi skola. Ieškovas pažymėjo, kad buto (duomenys neskelbtini), vertė 2012-09-03 palikimo perėjimo valstybei liudijimo duomenimis 82800 Lt. Ši vertė ženkliai didesnė nei ieškiniu prašoma priteisti skola. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas pagrįstai priteisė 5 proc. palūkanas, nes tokią pareigą numato įstatymai (LR CK 2.36 str., 5.62 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ieškovui UAB „Vilniaus energija” 27317,61 Lt skolą, 6446,40 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 33764,01 Lt sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2010-11-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1026,78 Lt bylinėjimosi išlaidų, reiškia, kad atsakovas turi teisę reikalauti skolos priteisimo iš faktiškai bute (duomenys neskelbtini), gyvenusių asmenų, kurie naudojosi butui tiekiama šiluma ir karštu vandeniu. Byloje yra 2010-11-29 duomenys (b.l. 48-49), kad nuo 2009 metų vasario mėnesio šiame bute kartu su savo šeimos nariais J. Ž. ir dukra L. Ž. gyveno V. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) nurodydama, kad sutinka padengti dalį skolos, bet nesutinka su atliktais skolos už suvartotą karštą vandenį paskaičiavimais už 8 žmones nuo 2000-04 iki 2004-08-04 arba už 7 žmones nuo 2004-08-04-04 iki 2008-10-01, kad visą laikotarpį pastoviai šiame bute be registracijos gyveno V. Ž. brolis V. Z.. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų V. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir kartu minėtame bute gyvenusių pilnamečių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas yra susijęs su trečiųjų asmenų teisėmis ir pareigomis, turėjo procesinę pareigą šiuos asmenis įtraukti į bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė įtraukti į bylos nagrinėjimą V. Ž. (LR CPK 47 str. 1 d.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi atmetė šį prašymą (1 t., b.l. 148), yra esminis procesinis pažeidimas, kurio pašalinti negali apeliacinės instancijos teismas, nes tai užkirto kelią nustatyti teisingą skolos dydį už karštą vandenį, atsižvelgiant į tai, kad minėtame bute nebuvo įrengti karšto vandens apskaitos prietaisai ir nagrinėjamoje byloje nustačius skolos dydį, šis faktas gali turėti prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje nedalyvavusių faktiškai bute (duomenys neskelbtini), gyvenusių asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms (CPK 182 str. 2 p.), tokiu būdu apribojant pastarųjų asmenų teisę ginčyti skolos dydį.
Šis procesinis pažeidimas (LR CPK 266 str.) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas naujų trečiųjų asmens įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti minėtą procesinį pažeidimą (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytinas klausimas dėl faktiškai bute (duomenys neskelbtini), gyvenusių pilnamečių asmenų, tame tarpe V. Ž., įtraukimo į bylos nagrinėjimą, nes šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos minėtų asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms. Kilęs ginčas yra susijęs su V. Ž. ir kitų faktiškai bute (duomenys neskelbtini), gyvenusių pilnamečių asmenų materialiosiomis teisėms ir pareigomis, dėl ko yra būtinas šių asmens įtraukimas į procesą byloje dalyvaujančiu asmeniu, sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo (LR CPK 320 str.).
Nagrinėjamoje byloje yra priimtas 2012-12-11 papildomas sprendimas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, ieškovo UAB „Vilniaus energija” naudai 3621,57 Lt skolą, kuris yra betarpiškai susijęs su skundžiamu 2012-10-25 sprendimu, todėl naikinant skundžiamą sprendimą, yra teisinis pagrindas naikinti ir 2012-12-11 papildomą sprendimą, siekiant užtikrinti viešąjį interesą – teisingumo vykdymą šalyje ir teisingą bylų nagrinėjimą (CPK 277 str., 320 str.).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį (1 t., b.l. 149).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino (2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-347/2006), kad pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį kreditorius, pareikšdamas reikalavimus arba pareikšdamas teisme ieškinį, informuoja apie savo reikalavimus. Šie veiksmai bet kuriuo iš nurodytų būdų turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu yra pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto). Jeigu trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai teismas gali jį pratęsti, jeigu nepraėjo daugiau kaip treji metai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
Pagrindas ieškinio senaties terminui atnaujinti yra svarbios priežastys, kurias kreditorius turi nurodyti teismui, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 2 dalis), ir kreditoriui tenka priežasčių fakto ir svarbos įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis).
Ta aplinkybė, kad yra pareikštas ieškinys teisme dėl skolos, susijusios su valstybės paveldimu turtu, sudaro teisinį pagrindą spręsti klausimą dėl CK 5.63 straipsnio nuostatų taikymo.
Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimosi į teismą formalizavimas reikšmingas ne tik dėl to, kad įgalina aiškiai ir tiksliai apibrėžti teisme nagrinėtino ginčo ribas bei sukuria prielaidas teisingam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui, bet ir dėl to, kad taip užtikrinamos atsakovo teisės. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą būtinųjų sąlygų yra reikalavimas ieškinyje nurodyti ieškinio dalyką – ieškovo reikalavimą, kuris per teismą yra adresuojamas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Savo ruožtu teisė keisti ieškinio dalyką yra dispozityvi ir absoliuti ieškovo teisė, kuriai kiti asmenys ar teismas negali daryti įtakos (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Teismas įpareigotas ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus. Teismas įvykdo teisingumą įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka priimdamas sprendimą, t.y. išspręsdamas teisinį ginčą konkrečioje byloje. Tam, kad ginčas dėl teisės būtų išspręstas teisingai, svarbu, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai įgyvendintų savo teises bei įstatymų nustatytas pareigas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama pareiškiant ieškinį, tinkamai nurodant ieškinio dalyką (reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Vadinasi, ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimus, siekdamas, kad teisme būtų apgintos jo subjektinės teisės, atsižvelgiant ir į teisių gynimo būdus.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė termino patikslinto ieškinio (1 t., b.l. 117-118) trūkumams šalinti, nors ieškinyje suformuluoti reikalavimai dėl susidariusios skolos dydžio yra nesukonkretinti pagal tiektą šilumą ir karštą vandenį minėtam butui, kuriame karšo vandens skaitikliai nėra įrengti ir nėra pateikti karšto vandens suvartojimą ir apskaičiavimą pagrindžiantys duomenys.
Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalėjo nustatyti terminą ieškovui galutinai suformuluoti savo reikalavimus (CPK 141 straipsnis, 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 3 dalis, 230 straipsnio 1 dalis). Padaryti procesinės teisės normų pažeidimai (CPK 141 str., 115 str., 159 str. 1 d., 179 str. 1 d., 225 str. 1 p., 226 str., 227 str. 3 d.) yra esminiai procesiniai pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla dėl ieškinio tenkinimo iš dalies. Šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas ir papildomas sprendimas naikintini dėl to, kad neatskleista bylos esmė, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės apeliacinės instancijos teisme tikslinti ieškinio reikalavimus ar juos papildyti, nes yra draudžiama apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi procesinės galimybės išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tai ribotų byloje dalyvaujančių asmenų apeliacijos teises ir gali bloginti apelianto padėtį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas ir papildomas sprendimas naikintini, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 313 str., 320 str.).
Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui (CPK 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes jie yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str.). Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas ir papildomas sprendimas naikinami visa apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, nagrinėtina byla (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 41 str., 47 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą ir 2012 m. gruodžio 11 d. papildomą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.