- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-08
- Bylos Nr.
- eI-993-162/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00192-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- D. K., J. K.
- Advokatai
- Saulena Gasiūnienė
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2015 m. balandžio 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams D. K. ir J. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Rinkliavų centras) kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) priteisti iš atsakovo 269,48 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
2) priteisti iš atsakovo 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras nuo 2003 m. gruodžio 30 d. yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, kad Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-83 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 6 punktas nustato, jog rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Pagal šių nuostatų 60 punktą pareiškėjas vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų.
Nurodo, jog remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdo atsakovai, kurie dėl nežinomų priežasčių pareiškėjui nėra sumokėję vietinės rinkliavos už 2008-2013 metus. Pareiškėjas, įvertinęs Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio nuostatas, prašo vietinę rinkliavą iš atsakovo priteisti tik už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Atsiliepimas
Atsakovai D. K. ir J. K. atsiliepime į prašymą nurodė nesutinkantys su reikalavimu, nes pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsakovai atsiliepime nurodo, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), baigtumas – 63 procentai. Namas neįrengtas, jame nėra nei vienos gyvenimui tinkamos patalpos, name nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų, elektros. Šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centro nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko registro išrašas ir pažyma iš AB „Lesto“. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad namas netinkamas gyventi, nes neįrengtas; jame nėra pagrindinių komunikacijų – šildymo, vandentiekio nei nuotekų šalinimo sistemų, elektros tiekimo, kas būtina gyvenamojo namo eksploatavimui. Name negalima gyventi, nes jame neįrengtos sienos, grindys, lubos, nėra baldų, jame pilna statybinių medžiagų. Atsakovai pažymi, kad nors pareiškėjas teismui teikia pažymą dėl vietinės rinkliavos mokėjimo nuo 2008 m. sausio 1 d., tačiau atsakovai nėra gavę nei vieno nurodyto pranešimo apie tai, kad jiems yra skaičiuojamas šis mokestis, o apie apskaičiuotą mokestį sužinojo gavę pranešimą iš teismo. Atsakovai pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, nesant gyvenamajame name būtinų gyvenimui elementų, jis negali būti vertinamas kaip įrengtas gyvenamasis namas pagal Nuostatų 7 punktą.
Atsakovų atstovė advokato padėjėja Saulena Gasiūnienė teismo posėdyje prašė prašymą netenkinti atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu.
Atsakovai, tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui ir atsakovams nedalyvaujant teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas ir kiti teisės aktai.
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Plungės rajono savivaldybės taryba 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T1-47 (su vėlesniais pakeitimais 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T1-317, 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168) patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai).
Pareiškėjas, remdamasis Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtintų Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 6 ir 34 punktais bei Plungės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. T1-160 patvirtintų Plungės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 6.19 punktu, prašo iš atsakovų priteisti 269,48 Eur įsiskolinimą už 2010-2014 metus.
Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T1-168 1 punktu patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 60 punktą, per nustatytą laikotarpį nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) išieškojimą (pagal bendrovės valdybos patvirtintą tvarką) iš rinkliavos mokėtojų vykdo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras. Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Iš esmės analogiškas reglamentavimas buvo nustatytas ir Nuostatuose, patvirtintuose Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. T1-47 1 punktu (2.2-2.3 punktai) bei Plungės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T1-317 1 punktu (6 punktas).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. 68/22876) patvirtina, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2007 m. rugsėjo 18 d. priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pastato – gyvenamojo namo būklė nurodyta – nebaigtas statyti, o baigtumas – 63 procentai. Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko duomenyse taip pat nurodyta, kad name nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo. Atsakovų pateikta AB „Lesto“ 2015 m. kovo 24 d. pažyma patvirtina, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Lesto“ ir atsakovų nuosavybės teise priklausančioje valdoje (duomenys neskelbtini), nėra sudaryta bei neįrengtas elektros energijos prietaisas, t.y. ši pažyma patvirtina faktinę aplinkybę, jog į pastatą nėra teikiama elektros energija. Byloje pateiktos fotonuotraukos leidžia daryti išvadą, kad name nėra įrengtos grindys, lubos, sienos be jokios apdailos – tik išmūrytos plytos, nėra jokių baldų, matosi statybinės medžiagos.
Pareiškėjas reikalavimą priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą grindžia Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtintais Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurių 7 punkte pateikta individualaus namo definicija, pagal kurią individualus namas – pastatas, kuriame įrengti ne daugiau kaip du butai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-640/2013, 2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-297/2014), kad aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodytą žodžio „įrengti“ apibrėžimą ir nustačius, kad nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti pagal gyvenamąją paskirtį, jis negali būti apmokestintas vietine rinkliava.
Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal Administracinių teismų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinė versija, - http://dz.1ki.lt, parengtas Lietuvių kalbos instituto) žodžio „įrengti“ reikšmę aiškina kaip padaryti tinkamą naudoti, įtaisyti (pavyzdžiui, namas jau įrengtas).
Nagrinėjamam ginčui aktualus atsakovų nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis daiktas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nurodant duomenis, kad tai pastatas – gyvenamasis namas, kurio baigtumas 63 procentai.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (gyvenamojo namo baigtumas tik 63 procentai, jame nėra pagrindinių komunikacijų – šildymo, vandentiekio bei nuotekų šalinimo sistemų, elektros tiekimo, kas būtina gyvenamojo namo eksploatavimui; neįrengtos tinkamos žmogui gyventi patalpos) bei aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pasitelkiant Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodytą žodžio „įrengti“ apibrėžimą, darytina išvada, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti kaip gyvenamosios paskirties pastatas, todėl negali būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, taip pat yra nurodęs, jog vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Turi būti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas. Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti pareigą mokėti mokestį bei apskaičiuoto mokesčio dydį, turi teikti įrodymus apie tokios pareigos nebuvimą ar tokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos šios bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš to kylančių pasekmių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-297/2014).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė pakankamai faktinių duomenų, kad atsakovai naudojasi nekilnojamuoju turtu, kai jo baigtumas 63 procentai, ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka.
Remiantis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, prašymas priteisti iš atsakovų po 134,74 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), už 2010-2014 metus netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 52,57 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti 52,57 Eur sumą sudaro prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos.
Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę inter alia reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.
Netenkinus pareiškėjo prašymo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, netenkintinas prašymas ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų D. K. ir J. K. atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.