Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1.1. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė jos tėvas J. K.. Kaip įstatyminė įpėdinė ji kreipėsi į Kauno miesto 18-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. 2020 m. rugpjūčio 17 d. jai buvo išduotas liudijimas, kad paveldėjimo byla yra užvesta. Tą pačią dieną sužinojo, kad tėvas 2018 m. lapkričio 22 d. buvo surašęs testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliko atsakovei. Tokia testamente išreikšta tėvo valia ieškovei nesuprantama. Jos santykiai su velioniu tėvu buvo šilti, buvo tarpusavio supratimas, todėl toks jo noras sudaryti testamentą, paliekant visą turimą turtą seseriai R. S., nėra suprantamas.

1.2. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos tėvai O ir J. K. gyveno savo nuosavoje namų valdoje (duomenys neskelbtini), Kaunas. Po motinos O. K. mirties (duomenys neskelbtini)., liko gyventi tėvas J. K.. Jo sveikatos būklė buvo bloga, jis stipriai neprigirdėjo, duso, sirgo sunkia plaučių liga, pats negalėjo nueiti iki parduotuvės ar įsigyti medikamentų, jam buvo būtina slauga. Ieškovė su atsakove buvo sutarusios, kad abi prižiūrės tėvą, t.y. atsakovė, kaip nedirbanti, slaugos reikalingą tėvą prižiūrės darbo dienomis, o ieškovė – dirbanti, kiekvieną šeštadienį. Nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. J. K. buvo Panemunės senelių namuose, du kartu buvo gydomas Kauno klinikinės ligoninės Geriatrijos skyriuje. J. K. sveikatos būklę gali apibūdinti medicininiai duomenys iš gydymo įstaigų, kuriuos prašo išreikalauti. Mano, kad dėl savo sveikatos būklės J. K. testamento sudarymo metu galėjo nesuvokti šio sandorio esmės, esminių jo sąlygų. Taip pat mano, kad notarine forma išreikšta palikėjo valia gali visiškai neatitikti testatoriaus tikrosios valios, kadangi bendraujant su juo visuomet buvo sakoma, kad „viskas liks jums“. Sprendžia, kad testamento sudarymo metu tėvas galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl jo sudarytas testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu (1 t. b. l. 3-4, 22-26).

1.3. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Be aplinkybių, išdėstytų ieškinyje, 2022-02-01 teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad nuvykusi pas notarą nustebo sužinojusi, kad sudarytas testamentas. Mano, kad sesuo tiesiog išviliojo testamentą, nes tėvukas sunkiai sirgo, sunkiai vaikščiojo, sunkiai kvėpavo. Kai jis buvo sveikesnis, sesuo vis prašydavo parašyti testamentą, bet tėvukas nusijuokdavo ir atsakydavo, kad po mirties darykit ką norit. Mano, kad sesuo jį įkalbėjo važiuoti pas notarą, jis buvo nuvežtas, o pasirašydamas testamentą, nesuprato, kad turtą palieka tik vienai įpėdinei. Mano, kad jis buvo per silpnas kažką apsispręsti savarankiškai, pats nenorėdavo tvarkyti jokių reikalų. Notaro parašas jos neįtikina, kad tėvas galėjo suprasti sudaromo sandorio esmę. Po persirgto insulto tėvuko sveikata buvo žymiai pablogėjusi. Ji gyveno netoli tėvų namų. Lankė tėvus kiekvieną šeštadienį ir būdavo visą dieną, ir dar nuvažiuodavo po darbo, kelis kartus savaitėj. Sesuo lankė dažniau. Bet mano, kad tai neturėjo įtakos testamento sudarymui, nes tėvai jau buvo palikę seseriai savo butą, todėl daugiau už priežiūrą jai nepriklausė. Po mamos mirties(duomenys neskelbtini), tėvas nakčiai likdavo vienas. Iki mamos mirties su tėvais gyveno brolis, padėdavo prižiūrėti tėvus, kūreno pečius. Maistą gamino sesuo. Jos santykiai su abiem tėvais buvo geri, o brolio – konfliktiški. 2018 m. su tėvu jokios kalbos apie testamentą nebuvo. Jis kalbėdavo mažai, dažniausiai gulėdavo. Kai atsiveždavo anūką, apsidžiaugdavo, kalbėdavo apie aveles, ūkį. Geriausiai prisimindavo jaunystę. Jo klausa buvo bloga, neprigirdėjo, pamiršdavo, naudojo daug vaistų. Tėvukas buvo baigęs 5 klases, dar būdamas geresnės sveikatos retai važiuodavo į miestą, o jei važiuodavo, tai ne vienas. Pas notarus reikalų neturėjo, o su kitomis institucijomis turėjo labai mažai. Mano, kad jis pats negalėjo sugalvoti nuvažiuoti pas notarą ir surašyti testamentą.

2. Atsakovė R. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.