- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2S-3125-258/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00772-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. R. 242,42 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 169,67 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė ieškinyje nurodė atsakovo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį R. R. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
3. Teismas iš šalių pasirašytos nuomos sutarties specialiųjų sąlygų skyriuje „Kitos sąlygos“ nustatė, kad, sutarties šalims „ <...> nepavykus išspręsti ginčų, nesutarimų ar reikalavimų derybų būdu, jie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal Nuomotojo buveinės registracijos vietą“. Teismas taip pat nustatė, kad sutartyje nurodyta, jog nuomotojo, t. y. pradinės kreditorės UAB „Be kredito“, buveinės adresas – Vilniaus mieste. Teismas padarė išvadą, kad sutarties šalims susitarus pakeisti įstatyme nustatytą teismingumą pagal atsakovo gyvenamąją vietą ir nustačius, kad ginčai sprendžiami pagal nuomotojo buveinės vietą, pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (nuomotojos) ir reikalavimo į atsakovo skolą perėmėjos UAB „Legal Balance“ buveinės registruotos Vilniaus mieste, todėl ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį pagal teismingumą – Vilniaus miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą svarstyti iš naujo.
5. Atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė pradinis kreditorius, kurio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą perėmė ieškovė, minėta nuostata yra standartinė. Ieškovė daro išvadą, kad atsakovas sudarė sutartį, neturėdamas galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui. Sutarties sąlyga nustatanti teritorinį teismingumą nebuvo individualiai aptarta, todėl negali būti taikytina. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra Švenčionių r.. Todėl ieškinys pareikštas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, kuri yra Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų veiklos teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
6. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui, nes buvo susitarta dėl sutartinio teismingumo.
8. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas, kuris dar skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).
9. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria vadovaujantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). CPK 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (bylos nagrinėjimo vietą), tačiau šią jų teisę (laisvę) riboja imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Legal Balance“ Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pateikė ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos pagal 2020-02-18 išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-021120 priteisimo.
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo R. R. sudaryta paslaugų sutartis yra kvalifikuotina ir kaip vartojimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalis).
12. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis pripažįstamos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Europos Sąjungos vartotojų teisėje sąžiningumo koncepcija suformuota priėmus 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse (toliau – Direktyva).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs CK nuostatas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, aiškinant Direktyvos nuostatas, nurodė, kad teismas, nagrinėjantis ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti vartojimo sutarties sąlygos dėl išimtinio teritorinio teismingumo spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui nesąžiningumą. Pažymėjo, kad teismo atliekamas šios sąlygos vertinimas negali būti abstraktus. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad išimtinio teritorinio teismingumo sąlyga spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui yra nesąžininga ir todėl netaikytina, visais atvejais privalo būti motyvuota ir pagrįsta konkrečios bylos aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės buveinė yra Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), atsakovo gyvenamoji vieta šalių sudarytoje Nuomos sutartyje, iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, nurodyta (duomenys neskelbtini) Vilniuje, o deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra Švenčionių rajone (duomenys neskelbtini).
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnyje nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.
16. Nagrinėjamu atveju atsakovas tiek nuomos sutartyje, tiek turto priėmimo-perdavimo akte nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo gyvenamosios vietos adresą nurodo Vilniaus mieste, tai laikytina jo pareiškimu apie gyvenamąją vietą. Papildomai apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs duomenis teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nustatė, kad atsakovas dirba UAB „Virasta“. Šios įmonės adresas taip pat yra Vilniaus mieste. Tuo tarpu ieškovė, teigdama, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Švenčionių rajone, tokių duomenų nepateikė. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Švenčionių rajone ir šį adresą pati ieškovė nurodė ieškinyje, nėra pakankama pripažinti atsakovo nuolatine ar vieta, kurioje atsakovas faktiškai dažniausiai gyvena. Darytina išvada, kad nėra pagrindo spręsti, kad Nuomos sutartyje įtvirtinta sąlyga dėl sutartinio teismingumo yra nesąžininga, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Ieškinys pagal ieškovės buveinę bei pagal atsakovo gyvenamąją vietą yra nagrinėtinas Vilniaus mieste.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatytas pagrindas netaikyti Nuomos sutarties specialiųjų sąlygų skyriuje „Kitos sąlygos“ punkte nustatyto sutartinio teismingumo, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Dėl to, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.