Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nukentėjusiajam V. M., kaltinamajam E. V., jo gynėjui advokatui A. B., įstatyminiam atstovui E. V., Kauno miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei S. Č., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1995-05-17 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, mokėsi Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, dabar mokosi Dariaus ir Girėno gimnazijoje, 11 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. 2011-12-10 apie 20.00 val. viešoje vietoje – Kaune, Vilniaus g. esančioje požeminėje perėjoje, iš chuliganiškų paskatų suduodamas vieną kartą nukentėjusiajam V. M. į kairę veido pusę, padarė nukentėjusiajam žandikaulio kairio kampo lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Be to, jis, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, be priežasties prikibdamas prie V. M. bei suduodamas jam ne mažiau kaip vieną kartą į kairę veido pusę, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas sprendžia esant neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis E. V. viešoje vietoje – Vilniaus gatvėje esančioje požeminėje perėjoje, kuri skirta tik pėstiesiems, be priežasties prikibo prie V. M., suduodamas jam smūgį į kairę veido pusę. Kaltinamasis tyčia, sąmoningai elgėsi įžūliai, chuliganiškai, nesant tam jokio reikalo, akivaizdžiai neturėdamas jokios konkrečios dingsties. Tokie kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje – Vilniaus gatvėje – pėsčiųjų perėjoje, kur nuolatos vaikšto žmonės, vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šiais įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą, savo jėgos pranašumą, papiktindamas pro tą vietą einančius žmones, kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamojo E. V. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). N. V. M. buvo padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, sukeltos pasekmės, tai yra nesunkiai sutrikdyta sveikata- lūžo žandikaulis, neteko danties. Nukentėjusysis nurodo, kad pagal gydytojų rekomendacijas pirko gydymui reikalingus vaistus, vitaminus, specialų maistą, šios išlaidos sudaro 200 Lt, tačiau patvirtinančių čekių neišsaugojo. Taip pat nurodo, kad patirs papildomas išlaidas 4920 Lt sumoje, susijusias su 38 danties atstatymu, tai patvirtina UAB „SB dantų klinika“ raštas (preliminari danties atstatymo sąmata b.l.147). Nors nukentėjusysis dėl 200 Lt išlaidų pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tačiau teismas mano, kad atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, nukentėjusiajam vaistai, specialus maistas buvo reikalingi ir išėjus iš ligoninės, prašoma priteisti suma nėra didelė, reali todėl priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai. Sprendžiant klausimą dėl kitos nukentėjusiojo reikalaujamos (4920 Lt) sumos (38 danties atstatymo) priteisimo (būsimų išlaidų), teismas susipažinęs su internete pateikiamomis kitų gydymo centrų siūlomomis kainomis už analogiškus darbus, matyti jog kainos svyruoja nuo 3500 Lt iki 4000 Lt, kai kuriose ir daugiau ( neodenta odontologijos klinika ir kt.). Todėl teismas įvertinęs pasiūlą odontologijos srityje ir vadovaudamasis LR CK 1.5str. mano jog prarasto danties atstatymo kaina reali 4000 Lt, todėl turtinė žala toje dalyje tenkintina ir priteistina iš kalto asmens. Likusioje – 920 Lt dalyje teismas laiko ieškinį nepagrįstu ir atmeta.

Nukentėjusysis reiškia ieškinį - 14000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamojo veiksmais buvo sužalotas nukentėjusysis V. M., jam sulaužytas žandikaulis, neteko danties. N. V. M. ieškinyje bei teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo patyrė ne tik fizinių nepatogumų – buvo operuojamas, buvo sutrikdyti mokslai, negalėjo mokytis apie porą savaičių, apie porą mėnesių negalėjo pilnavertiškai maitintis, buvo sunku kalbėti, jautė fizinius skausmus, turėjo nešioti kabes, tačiau ir dvasinio pobūdžio pasekmes – išgąstį, stresą, dvasinį sukrėtimą. Teismas atsižvelgdamas į tai, ir įvertinęs ir tas aplinkybes, jog po operacijos ir gydymo, nukentėjusiojo sukandimas atsistatė, priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 3000 Lt. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, sukeltų pasekmių sunkumą, be to ir į kaltinamojo asmens amžių, jo finansines galimybes, teismas vadovaudamasis jau suformuota praktika analogiškose bylose (Šiaulių apygardos teismo 2012-11-06 nuosprendis baudž.byloje Nr.1A-557-309/2012) mano jog toks neturtinės žalos kompensavimas atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

N. V. M. prašė iš kaltinamojo ir jo atstovo priteisti jo patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, pagal byloje pateiktą kvitą – 500 Lt sumai (b. l. 148). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis patyrė išlaidas apmokant už gautas teisines paslaugas surašant patikslintą ieškinį, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

V. M. 7700 Lt civilinis ieškinys priteistinas iš E. V., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminio atstovo (civilinio atsakovo) – E. V..

Valstybinei ligonių kasai 2987,26 Lt sumai padaryta žala atlyginta (b. l. 34).

Nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Kaltinamajam E. V. kardomoji priemonė nepaskirta.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d., 91 str. 2 d.).

Kaltinamasis E. V. padarė du: nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, nusikaltimai baigti, nusikalstamų veikų padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, neteistas (b. l. 56), administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 55), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 71), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 69), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai duomenų apie E. V. neturi (b. l. 75), Kauno Maironio universitetinės gimnazijos charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 73), Kauno bokso klubo „Gongas“ charakterizuojamas teigiamai, E. V. yra daugkartinis bokso jaunučių ir jaunių čempionas ir įtrauktas į Lietuvos bokso rinktinės sudėtį, 2011 m. gruodžio mėnesį už pasiekimus ir rezultatus bokse suteikta aukščiausia Nacionalinė kategorija (b. l. 156).

Kaltinamojo tėvas E. V. neteistas (b. l. 56), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 42-52). Sūnų apibūdino, kaip turintį savo nuomonę, charakterį, linkusį pasiginčyti, išdykusį. Sūnus eina į treniruotes, bendrauja su vaikais, būna linksmas, tačiau nėra konfliktiškas. Mokosi, sportuoja boksą, turi pasiekimų. Po įvykio padarė išvadas. Su sūnum kalbasi kiekvieną dieną šia tema, nes tai labai didelė pamoka. Sūnus gyvena pas jį, nes su žmona išsituokęs ir teismo sprendimu jam paskirta sūnaus globa. Ligonių kasoms padarytą žalą atlygino, mano nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos per didelis, turtinę žalą sutinka atlyginti.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį galima atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, galima atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį tik nustačius bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi E. V. nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu jis taip pat yra nepilnametis, padarė nusikalstamas veikas, kurios sudaro idealią sutaptį, taigi, laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008), nusikaltimai priskiriami nesunkių bei apysunkių nusikaltimų kategorijoms, savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, po įvykio padarė išvadas, pasižadėjo ateityje nenusikalsti, nukentėjusiojo atsiprašė, ketina atlyginti žalą, mokosi, charakterizuojamas patenkinamai, sportuoja, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaujantis LR BK 93 str., yra visos sąlygos kaltinamąjį E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti, taikant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus ir elgesio apribojimą (BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 313 str., teismas,

nusprendė:

E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 8 p., vadovaujantis BK 93 str., ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., E. V. skirti auklėjamojo poveikio priemones – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų, bei elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti bei nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose.

N. V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti 7700 Lt (septynis tūkstančius septynis šimtus litų) turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiojo V. M. naudai iš E. V., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo E. V. įstatyminio atstovo (civilinio atsakovo) – E. V.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.