- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-01
- Bylos Nr.
- N1-313-530/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00043-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Kaltinamasis
- E. V.
Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nukentėjusiajam V. M., kaltinamajam E. V., jo gynėjui advokatui A. B., įstatyminiam atstovui E. V., Kauno miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei S. Č., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1995-05-17 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, mokėsi Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, dabar mokosi Dariaus ir Girėno gimnazijoje, 11 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. 2011-12-10 apie 20.00 val. viešoje vietoje – Kaune, Vilniaus g. esančioje požeminėje perėjoje, iš chuliganiškų paskatų suduodamas vieną kartą nukentėjusiajam V. M. į kairę veido pusę, padarė nukentėjusiajam žandikaulio kairio kampo lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.
Be to, jis, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, be priežasties prikibdamas prie V. M. bei suduodamas jam ne mažiau kaip vieną kartą į kairę veido pusę, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis E. V. prisipažino padaręs nusikaltimus ir parodė, kad 2011-12-10 apie 20-21 val. ėjo namo Vilniaus g. link Katedros pusės. Ant laiptų požeminėje perėjoje stovėjo keletas jaunuolių su merginomis. Neblaivus nukentėjusysis jam užstojo kelią, įžeidinėjo, pats net neįsivaizduoja, kodėl taip atsitiko, bet jis nukentėjusiajam sudavė smūgį į veido sritį. Savo poelgį vertina labai blogai, gailisi, dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo. Nurodė, kad tėvai juo rūpinasi, gyvenimo sąlygos geros, sportuoja, mokosi. Po šio įvykio padarė išvadas. Teigia, jog nenorėjo nukentėjusiajam sulaužyti žandikaulio, tiesiog sportuoja boksą ir taip atsitiko. Pripažįsta nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį. Mano, kad suma per didelė, nes mokosi, planuoja studijuoti universitete. Tarėsi su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau susitarti nepavyko. Pasižada daugiau nenusikalsti, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Kaltinamojo atstovas E. V. parodė, kad jį stebina įvykis, nes sūnus be priežasties negalėjo sužaloti nukentėjusiojo. Po įvykio sūnus pasakojo, kad buvo konfliktas, ėjo nepilnamečiai, girti prisikabino, norėjo pamokyti sūnų. Nurodė, kad tarėsi, kalbėjosi su nukentėjusiuoju ir jo tėvais dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškinys padidėjo. Siūlė 3000 Lt už vaistus, netenkino suma, sakė reikia nusipirkti mašiną, skolas atiduoti. Jis mato tik norėjimą pasipelnyti pinigais. Gali sumokėti 1000 Lt, nes ligonių kasai sumokėjo 3000 Lt. Jų materialinė padėtis sunki, augina keturis nepilnamečius vaikus, turi bankinių įsiskolinimų. Sūnų apibūdino, kaip turintį savo nuomonę, charakterį, linkusį pasiginčyti, išdykusį. Sūnus eina į treniruotes, bendrauja su vaikais, būna linksmas, tačiau nėra konfliktiškas. Mokosi, sportuoja boksą, turi pasiekimų: Europos čempionate užėmė penktą vietą, Lenkijos čempionate pripažintas geriausiu, gyvenimą sieja su sportu. Po įvykio padarė išvadas. Su sūnum kalbasi kiekvieną dieną šia tema, nes tai labai didelė pamoka. Sūnus gyvena pas jį, nes su žmona išsituokęs ir teismo sprendimu jam paskirta sūnaus globa.
N. V. M. parodė, kad 2011-12-10 su draugais ėjo nuo Laisvės alėjos link Senamiesčio, ten vyko renginys. Einant požemine perėja, iš galo pasigirdo balsai, nekreipė dėmesio. Priėjus arčiau sureagavo, nes jautė pavojų, sukosi ir gavo smūgį į veidą, pamatė E. V.. Jis prarado koordinaciją, pradėjo svaigti galva, vaizdas liejosi, bėgo kraujas, stengėsi nenukristi. Kodėl būtent jam sudavė, negali pasakyti. Atsigavęs pamatė vėl einantį E. V. link jo, mano, kad dar stengėsi suduoti. Žmonių buvo aplinkui. Žmonės išsigando, nepuolė ginti, gynė tik jo draugai. Prieš dvi valandas buvo išgėręs bokalą alaus, nesijautė girtas. Grįžus namo, tėvas nuvežė į klinikas, darė dvi operacijas. Buvo lūžęs ir skilęs žandikaulis, ir lūžęs dantis. Dvi savaites nėjo į mokyklą, nešiojo kabes, valgė per šiaudelį, atmintis suprastėjo, anksčiau labai gerai mokėsi, buvo vienas geriausių mokinių, po įvykio suprastėjo mokslai. Buvo atėjęs kaltinamojo tėvas tartis dėl žalos atlyginimo. Kaltinamasis nebuvo nei karto, neatsiprašė, nebuvo jokios užuojautos. Iš pradžių prašė pakeisti parodymus, po to buvo susitarę dėl 7000 Lt žalos atlyginimo, bet jam netiko jo advokatės raštas, jog kaltinamasis nekaltas, to nepadarė, rašto nenorėjo pakeisti, todėl dėl žalos atlyginimo nesusitarė, kitaip būtų sutikęs. Pašo priteisti 200 litų turtinei žalai atlyginti, 7000-8000 litų neturtinei žalai ir 500 litų bylinėjimosi išlaidų.
L. V. M. parodė, kad įvykio dieną buvo namuose, grįžęs sūnus pasakė, jog jį užpuolė prie perėjos, buvo keturiese, buvo su draugėm. Priėjo vienas iš vaikinų ir smogė nieko nesakęs, sūnus sakė pajautė kraują burnoje. Sūnui lūžo žandikaulis ir dantis, gulėjo ligoninėje. Paskambinus policijai, jie neatvažiavo. Kai išėjo iš ligoninės, parašė prokuratūroje pareiškimą. Sūnus ilgai gydėsi. Išėjus iš gydymo įstaigos, buvo namuose, svaigdavo ir skaudėdavo galvą, nesimokė, suprastėjo atmintis.
Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsinti liudytojos R. S. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kad įvykio dieną ėjo iš baro Laisvės alėjoje, ten negėrė, buvo akustinis vakaras. Po to ėjo požemine perėja link Senamiesčio. Kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, dėl ko, nežino, nes ji su Pauliumi ėjo toliau nuo jų, todėl nematė ir negirdėjo kas įvyko. Negirdėjo jokių keiksmažodžių, nesupranta dėl ko viskas atsitiko. Matė tik faktą, kad E. įsiutęs, o V. susiėmęs už žandikaulio. Ji su G. ėjo apraminti E., nes jis po smūgių norėjo veltis toliau į konfliktą. Požeminėje perėjoje matė būtent E. V., todėl apie jį ir pranešė policijoje. Ji Eriką pažįsta, nes mokėsi vienoje mokykloje. Kas inicijavo konfliktą nežino, mano, kad E. prikibo, nes V. ramus (b. l. 137).
Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsinti liudytojo P. J. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kad įvykio dieną ėjo iš baro, alkoholio nevartojo. Buvo keturiese: jis, V., G. ir R.. V. su G. ėjo jam iš paskos. Iš galo išgirdo šurmulį, atsisukę pamatė V. užsiėmusį už veido. Vyko iki V. namų, vėliau su tėvais į klinikas. Nematė kas įvyko, girdėjo tik kaltinamojo ir jo draugų šauksmus. Buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, bet prieš ką jie buvo nukreipti, jam nebuvo aišku. Su E. ėjo panelė ir trys draugai, nuo jo atstumu apie 4 metrai. Paties sudavimo fakto nematė. Pašalinių žmonių buvo nedaug, buvo šurmulys. Po įvykio su V. kalbėjo, sakė nežino dėl ko jam sudavė (b. l. 137).
Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsinti liudytojos G. K. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kad įvykio dieną ėjo ji, R., P. ir V. iš baro. R. su P. ėjo priekyje, o ji su V. iš paskos. Kažkaip atsitiko, kad V. sudavė smūgį kaltinamasis. Ji pribėgo raminti E., nes jis buvo labai įsikarščiavęs, vėliau pribėgo R., abi jį ramino. E. ėjo su panele ir draugu, trise buvo. Ji nematė paties sudavimo fakto, nebuvo aišku už ką E. sudavė V.. Jie bare su E. nebendravo. Eidami perėja nesielgė iššaukiančiai, ramiai kalbėjosi. Pašalinių žmonių nebuvo daug. Niekas iš pašalinių praeinančių žmonių nieko jiems nesakė, nesureagavo, nekomentavo įvykio. Iki įvykio kaltinamojo ji nepažinojo, tik mačiusi mokykloje. Emocijos dėl suduoto smūgio buvo neigiamos, buvo nejauku. Mano, kad kaltinamasis pažeidė elgesio ir kultūros taisykles.
2012-05-28 apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (požeminė perėja) (b. l. 6-10).
VTMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad V. M. konstatuota atviras apatinio žandikaulio kairio kampo lūžis, padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 25). Kauno teritorinės ligonių kasos pažymoje nurodyta, kad dėl apatinio žandikaulio kampo lūžio V. M. buvo gydomas LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikų Veido-žandikaulių chirurgijos skyriuje ir gydymas kainavo 2987,26 Lt (b. l. 33). 2012-04-27 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad E. V. atlygino Valstybinei ligonių kasai 2987,26 Lt gydymo išlaidas (b. l. 34). 2012-04-30 Kauno teritorinės ligonių kasos pažyma nustatyta, kad civilinio ieškinio byloje nereiškia, kadangi ji pilnai atlyginta (b. l. 35).
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138str.2d.8p. ir BK 284str.1d. (nusikaltimų sutaptis). Teismas ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus daro išvadą, jog kvalifikacija teisinga. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką viešosios tvarkos pažeidimas dėl visumos ir dalies konkurencijos apima tik nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007), kitais atvejais kvalifikuojamą kaip nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį ir pan. priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio (kasacinės nutartys Nr. 2K-76/2006, 2K-501/2006, 2K-82/2007, 2K-796/2007).
Kaltinamasis neneigė prieš nukentėjusįjį vartojęs fizinį smurtą – sudavęs jam smūgį į kairę veido pusę, parodė pilnai pripažįstąs savo kaltę. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, patvirtino įvykio aplinkybes, tačiau nurodė, jog tai padarė išprovokuotas, nes neblaivus nukentėjusysis jam užstojo kelią, įžeidinėjo. Tačiau, šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės nepatvirtina nei nukentėjusysis, nei su juo buvę liudytojai, nei kokie kiti objektyvūs įrodymai, todėl laikytina, jog kaltinamasis būdamas jauno amžiaus, nepilnametis tokiu būdu bando rasti pasiteisinimą dėl savo elgesio. Tuo tarpu tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja G. K. nurodė, kad eidami požemine perėja iš galo išgirdo šauksmus, necenzūrinius žodžius. V. atsisukus, E. V. jam sudavė smūgį į veido sritį be jokios priežasties. Visi liudytojai nurodė, kad eidami perėja nesielgė iššaukiančiai, ramiai kalbėjosi. Priešingai liudytojos Raminta ir Gintarė parodė, jog Eriką ramino, nes jis buvo įsikarščiavęs, įsiutęs. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, vienodi tarpusavyje, minėti asmenys nebuvo pažįstami su kaltinamuoju.
Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas sprendžia esant neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis E. V. viešoje vietoje – Vilniaus gatvėje esančioje požeminėje perėjoje, kuri skirta tik pėstiesiems, be priežasties prikibo prie V. M., suduodamas jam smūgį į kairę veido pusę. Kaltinamasis tyčia, sąmoningai elgėsi įžūliai, chuliganiškai, nesant tam jokio reikalo, akivaizdžiai neturėdamas jokios konkrečios dingsties. Tokie kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje – Vilniaus gatvėje – pėsčiųjų perėjoje, kur nuolatos vaikšto žmonės, vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šiais įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą, savo jėgos pranašumą, papiktindamas pro tą vietą einančius žmones, kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamojo E. V. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
Taip pat, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis E. V. sudavė smūgį į kairę veido pusę nukentėjusiajam V. M., kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Aplinkybes dėl nukentėjusiojo sužalojimo be nukentėjusiojo, kaltinamojo, liudytojų P. J., R. S., G. K. parodymų, taip pat patvirtina specialisto išvada. Kaltinamojo elgesys – smūgis į veidą – leidžia tvirtinti, kad kaltinamasis turėjo tiesioginę tyčią sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir tokių pasekmių siekė. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų kaltinamojo veiksmų akivaizdu, kad jis būdamas boksininkas suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. jį tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia), todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius. Kaltinamasis sudavė smūgį V. M. visai be dingsties, neturėdamas tam jokio reikalo, pademonstruodamas savo jėgos pranašumą, niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį, taigi iš chuliganiškų paskatų. Todėl kaltinamasis E. V. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.
N. V. M. pareikštas patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo E. V. ir jo įstatyminio atstovo bei civilinio atsakovo E. V. 5120 Lt turtinei žalai atlyginti, 14000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 142-145). N. V. M. teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuomonę, kad nors ir palaiko ieškinį, tačiau realiai tikisi, jog jam turėtų būti priteista 200 Lt turtinei žalai atlyginti, 7000-8000 Lt neturtinei žalai ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). N. V. M. buvo padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, sukeltos pasekmės, tai yra nesunkiai sutrikdyta sveikata- lūžo žandikaulis, neteko danties. Nukentėjusysis nurodo, kad pagal gydytojų rekomendacijas pirko gydymui reikalingus vaistus, vitaminus, specialų maistą, šios išlaidos sudaro 200 Lt, tačiau patvirtinančių čekių neišsaugojo. Taip pat nurodo, kad patirs papildomas išlaidas 4920 Lt sumoje, susijusias su 38 danties atstatymu, tai patvirtina UAB „SB dantų klinika“ raštas (preliminari danties atstatymo sąmata b.l.147). Nors nukentėjusysis dėl 200 Lt išlaidų pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tačiau teismas mano, kad atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, nukentėjusiajam vaistai, specialus maistas buvo reikalingi ir išėjus iš ligoninės, prašoma priteisti suma nėra didelė, reali todėl priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai. Sprendžiant klausimą dėl kitos nukentėjusiojo reikalaujamos (4920 Lt) sumos (38 danties atstatymo) priteisimo (būsimų išlaidų), teismas susipažinęs su internete pateikiamomis kitų gydymo centrų siūlomomis kainomis už analogiškus darbus, matyti jog kainos svyruoja nuo 3500 Lt iki 4000 Lt, kai kuriose ir daugiau ( neodenta odontologijos klinika ir kt.). Todėl teismas įvertinęs pasiūlą odontologijos srityje ir vadovaudamasis LR CK 1.5str. mano jog prarasto danties atstatymo kaina reali 4000 Lt, todėl turtinė žala toje dalyje tenkintina ir priteistina iš kalto asmens. Likusioje – 920 Lt dalyje teismas laiko ieškinį nepagrįstu ir atmeta.
Nukentėjusysis reiškia ieškinį - 14000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta.
Byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamojo veiksmais buvo sužalotas nukentėjusysis V. M., jam sulaužytas žandikaulis, neteko danties. N. V. M. ieškinyje bei teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo patyrė ne tik fizinių nepatogumų – buvo operuojamas, buvo sutrikdyti mokslai, negalėjo mokytis apie porą savaičių, apie porą mėnesių negalėjo pilnavertiškai maitintis, buvo sunku kalbėti, jautė fizinius skausmus, turėjo nešioti kabes, tačiau ir dvasinio pobūdžio pasekmes – išgąstį, stresą, dvasinį sukrėtimą. Teismas atsižvelgdamas į tai, ir įvertinęs ir tas aplinkybes, jog po operacijos ir gydymo, nukentėjusiojo sukandimas atsistatė, priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 3000 Lt. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, sukeltų pasekmių sunkumą, be to ir į kaltinamojo asmens amžių, jo finansines galimybes, teismas vadovaudamasis jau suformuota praktika analogiškose bylose (Šiaulių apygardos teismo 2012-11-06 nuosprendis baudž.byloje Nr.1A-557-309/2012) mano jog toks neturtinės žalos kompensavimas atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
N. V. M. prašė iš kaltinamojo ir jo atstovo priteisti jo patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, pagal byloje pateiktą kvitą – 500 Lt sumai (b. l. 148). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis patyrė išlaidas apmokant už gautas teisines paslaugas surašant patikslintą ieškinį, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).
V. M. 7700 Lt civilinis ieškinys priteistinas iš E. V., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminio atstovo (civilinio atsakovo) – E. V..
Valstybinei ligonių kasai 2987,26 Lt sumai padaryta žala atlyginta (b. l. 34).
Nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Kaltinamajam E. V. kardomoji priemonė nepaskirta.
Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d., 91 str. 2 d.).
Kaltinamasis E. V. padarė du: nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, nusikaltimai baigti, nusikalstamų veikų padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, neteistas (b. l. 56), administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 55), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 71), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 69), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai duomenų apie E. V. neturi (b. l. 75), Kauno Maironio universitetinės gimnazijos charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 73), Kauno bokso klubo „Gongas“ charakterizuojamas teigiamai, E. V. yra daugkartinis bokso jaunučių ir jaunių čempionas ir įtrauktas į Lietuvos bokso rinktinės sudėtį, 2011 m. gruodžio mėnesį už pasiekimus ir rezultatus bokse suteikta aukščiausia Nacionalinė kategorija (b. l. 156).
Kaltinamojo tėvas E. V. neteistas (b. l. 56), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 42-52). Sūnų apibūdino, kaip turintį savo nuomonę, charakterį, linkusį pasiginčyti, išdykusį. Sūnus eina į treniruotes, bendrauja su vaikais, būna linksmas, tačiau nėra konfliktiškas. Mokosi, sportuoja boksą, turi pasiekimų. Po įvykio padarė išvadas. Su sūnum kalbasi kiekvieną dieną šia tema, nes tai labai didelė pamoka. Sūnus gyvena pas jį, nes su žmona išsituokęs ir teismo sprendimu jam paskirta sūnaus globa. Ligonių kasoms padarytą žalą atlygino, mano nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos per didelis, turtinę žalą sutinka atlyginti.
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį galima atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, galima atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį tik nustačius bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kadangi E. V. nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu jis taip pat yra nepilnametis, padarė nusikalstamas veikas, kurios sudaro idealią sutaptį, taigi, laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008), nusikaltimai priskiriami nesunkių bei apysunkių nusikaltimų kategorijoms, savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, po įvykio padarė išvadas, pasižadėjo ateityje nenusikalsti, nukentėjusiojo atsiprašė, ketina atlyginti žalą, mokosi, charakterizuojamas patenkinamai, sportuoja, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaujantis LR BK 93 str., yra visos sąlygos kaltinamąjį E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti, taikant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus ir elgesio apribojimą (BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 313 str., teismas,
nusprendė:
E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 8 p., vadovaujantis BK 93 str., ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., E. V. skirti auklėjamojo poveikio priemones – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų, bei elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti bei nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose.
N. V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti 7700 Lt (septynis tūkstančius septynis šimtus litų) turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiojo V. M. naudai iš E. V., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo E. V. įstatyminio atstovo (civilinio atsakovo) – E. V.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.