- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-08
- Bylos Nr.
- 2S-219-601/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03365-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- R. P.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl antstolio S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja pateikė antstoliui S. V. skundą, prašydama panaikinti antstolio 2013-09-02 patvarkymą Dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis nepagrįstai nukreipė išieškojimą į jos, kaip skolininko sutuoktinės, darbo užmokestį (b. l. 1-2).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjos R. P. skundo dėl antstolio S. V. veiksmų priimant 2013 m. rugsėjo 2 d. patvarkymą Dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino (b. l. 16-18).
Teismas nustatė, kad 2003-02-12 vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas iki santuokos sudarymo, prievolė dėl 300 Lt sumokėjimo valstybei taip pat atsirado iki santuokos sudarymo, pripažino, kad ji yra asmeninė. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. rugsėjo 2 d. antstolis patvarkymu areštavo skolininko N. K. sutuoktinei R. P. priklausantį darbo užmokestį, kuris, sutinkamai su CPK 3.88 straipsnio nuostatomis, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, 2013-09-18 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Teismas laikė, kad antstolis nepažeidė įstatymo reikalavimų, nes iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis pagal įstatymą aprašo ir areštuoja sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos, išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas, kas ir buvo padaryta. Teismas darė išvadą, kad naikinti antstolio 2013-09-02 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo, nes antstolis, nustatęs, kad skolininkas asmeninio turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, neturi, areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, pasiūlydamas kreditoriui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnį.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė R. P. atskiruoju skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį pakeisti – panaikinti antstolio S. V. 2013 m. rugsėjo 2 d. patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 300 Lt skolos ir 735,21 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-23).
Motyvuose nurodė:
Pagal CPK pirmiausiai turtas turi būti areštuojamas ir tik po to, siekiant nustatyti dalį bendrojoje nuosavybėje ir tik nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali būti pradėtas vykdyti išieškojimas. Antstolis pateikė pareiškėjos darbovietei patvarkymą Dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį iš pareiškėjos darbo užmokesčio išskaičiuota 2013-08 – 711,49 Lt ir 2013-09 – 389,07 Lt. Antstolis, priimdamas patvarkymą Dėl skolos išieškojimo, dar teismui nenustačius skolininko turto dalies, pažeidė pareiškėjos interesus, kadangi neturėjo jokių duomenų, kad išieškotojas būtų kreipęsis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl vedybų sutarties tarp pareiškėjos ir N. K.. Vedybų sutartyje nurodyta, kas nuo sutarties sudarymo kiekvieno sutuoktinio vardu įgytas turtas, tame tarpe ir darbinės pajamos, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir pagal savo prievoles, atsiradusias iki santuokos sudarymo dienos ir (ar) santuokos metu, kiekvienas sutuoktinis atsako tik savo asmeniniu turtu.
Atsiliepimas
VMI prie FM atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes apie baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduoto vykdomojo rašto pagrindu vykdomą išieškojimą N. K. atžvilgiu. Pažymėjo, kad išieškojimas nukreiptas į skolininko sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį (b. l. 28).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje esminis vertinimo kriterijus – ar antstolio S. V. 2013 m. rugsėjo 2 d. patvarkymas Dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvarkymas, kuriuo areštuotas skolininko sutuoktinės darbo užmokestis (įgyvendinant CPK 667 straipsnio 1 dalį), ar patvarkymas, kuriuo iš esmės vykdomas išieškojimas iš skolininko sutuoktinės R. P. pajamų išieškotojo Lietuvos Respublikos valstybės naudai.
Byloje nustatyta, kad antstolis S. V. vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2003-01-13 išdavė Alytaus rajono apylinkės teismas, dėl 300 Lt išieškojimo iš skolininko N. K. trečios eilės išieškotojui Lietuvos Respublikos valstybei. Neišieškota suma sudaro 300 Lt ir 735,21 Lt vykdymo išlaidų antstoliui (iš viso 1 035,21 Lt). Antstolis 2013 m. rugsėjo 2 d. priėmė patvarkymą, adresuotą VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, vadovaudamasis CPK 611, 733-743 straipsniais reikalaudamas iš skolininko sutuoktinės R. P. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolis 2013 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui VMI prie FM nurodė, kad vykdymo eigoje areštuotas skolininko N. K. sutuoktinei R. P. priklausantis turtas – atlyginimas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutinkamai su CPK 667 straipsniu pasiūlė VMI prie FM iki 2013 m. lapkričio 2 d. su prašymu kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi, antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Taigi, nurodyta teisės norma aiškiai numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla reikalas areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Taigi CPK 667 straipsnio tikslas – teisiškai individualizuoti skolininkui priklausančią turto dalį taip, kad iš jos galėtų būti vykdomas išieškojimas.
Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, kad antstolis nepagrįstai priėmė 2013 m. rugsėjo 2 d. patvarkymą Dėl skolos išieškojimo, teismui vykdomajame procese dar nenustačius skolininko turto dalies, kas reiškia, kad pareiškėja iš esmės ginčija antstolio veiksmus įgyvendinant CPK 667 straipsnį, laikydama, kad ginčijamu patvarkymu yra atlikti išieškojimo (o ne arešto) iš jos darbo užmokesčio veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas nurodytą atskirojo skundo argumentą laiko nepagrįstu ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio atlikti veiksmai atitinka CPK 667 straipsnio nuostatas. Kaip matyti, ginčijamu patvarkymu antstolis įpareigojo VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ (pareiškėjos darbovietę) patvarkyme nurodytais dydžiais iš pareiškėjos (skolininko sutuoktinės) darbo užmokesčio išskaičiuoti sumas ir jas pervesti į antstolio S. V. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Šiaulių bankas“, nurodant skolininko vardą, pavardę, asmens kodą ir patvarkymo numerį. Byloje nėra duomenų, kad iš į antstolio depozitinę sąskaitą pervestos pareiškėjos darbo užmokesčio dalies išieškotojui VMI prie FM būtų pervesta išieškotina 300 Lt suma, kas reikštų vykdomojo dokumento visišką įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš R. P. darbo užmokesčio išskaičiuotos sumos pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą yra darbo užmokesčio, atsižvelgiant į tokio pobūdžio turto specifiškumą, arešto forma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ginčijamas patvarkymas (nors pavadinimas Dėl skolos išieškojimo ir priimtas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 6 priedo dokumento formą) realiai yra vykdomajame procese antstolio priimtas sprendimas, kuriuo ne vykdomas išieškojimas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, o, siekiant tinkamai įgyvendinti CPK 667 straipsnyje nuostatas, areštuojama skolininko sutuoktinės R. P. darbo užmokesčio, kuris pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalis, paliekant pareiškėjai teisę laisvai naudotis ir disponuoti neareštuota darbo užmokesčio suma.
CPK 667 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jei per antstolio nustatytą terminą prašymas teismui dėl skolininko turto dalies, nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Nurodyta teisės norma išieškotojui suteikia galimybę išieškoti išieškotinas sumas ne tik iš skolininkui asmenine nuosavybe priklausančio turto, bet ir iš skolininko turto dalies, nuosavybės teise priklausančios su kitais asmenimis (prieš tai nustatant skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje), tuo pačiu užtikrinant asmens, kurio turtas, esantis bendrai su skolininku, areštuotas, teises ir teisėtus interesus. Taigi, nurodyta teisės norma numato išieškojimo iš skolininko turto, esančio bendrai su kitais asmenimis, nutraukimo galimybę dėl paties išieškotojo neveikimo. Pakartotinis išieškojimo nukreipimas į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galimas ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos, tokiu būdu siekiant užtikrinti skolininko turto bendrasavininko interesų apsaugą. Kaip matyti, antstolis siūlyme išieškotojui VMI prie FM pažymėjo apie skolininko sutuoktinės P. P. bendrąja jungtine nuosavybes teise priklausančiam turtu – atlyginimui – taikytą areštą. Sistemingai įgyvendindamas CPK 667 straipsnio nuostatas, pasiūlė išieškotojui VMI prie FM kreiptis į teismą dėl skolininko N. K. dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, konkrečiai nurodydamas išieškotojui terminą tokiems veiksmams atlikti – iki 2013-11-02, informavo išieškotoją apie galimas išieškotojo neveikimo (nesikreipimo į teismą dėl dalies nustatymo) per nustatytą terminą pasekmes. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą darytina išvada, kad pareiškėjos darbo užmokesčio areštas, nurodant pervesti šią sumą į antstolės depozitinę sąskaitą (CPK 689 str.), atitinka CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas, patvarkymo, kuris iš esmės yra pareiškėjos darbo užmokesčio dalį areštuojantis aktas, naikinti nėra pagrindo, kadangi tol, kol nėra nustatyta skolininkui priklausančio turto dalis pagal CPK 667 straipsnį, antstolis turi teisę aprašyti ir areštuoti bendrąjį turtą.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jos skundą turėjo patenkinti, kadangi tarp jos ir N. K. sudaryta vedybų sutartis, kurioje aiškiai nurodyta dėl sutuoktinių asmeninio turto (2.2 p. – nuo sutarties sudarymo kiekvieno sutuoktinio vardu įgytas turtas, tame tarpe ir darbinės pajamos, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė <...>) ir dėl prievolių pobūdžio (3.2 p. – už prievoles, atsiradusias iki santuokos sudarymo ir (ar) prievoles, atsiradusias santuokos metu, kiekvienas sutuoktinis atsako tik savo asmeniniu turtu <...>). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytas argumentas nepagrįstas. Iš nagrinėjamos bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad skolininko N. K. prievolė atsirado Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 13 d. nuosprendžio pagrindu, ginčijamas patvarkymas, kuriuo areštuotas pareiškėjos darbo užmokestis, priimtas 2013 m. rugsėjo 2 d., o vedybų sutartis tarp N. K. ir R. P. sudaryta 2013 m. rugsėjo 26 d., kas reiškia, kad prievolė atsirado ir ginčijamas patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas dar iki vedybų sutarties sudarymo, todėl vedybų sutarties sąlygos, nustatančios R. P. darbo užmokesčio asmeninės nuosavybės teise režimą, ginčijamo patvarkymo priėmimo metu negaliojo ir negalėjo turėti įtakos sprendžiant pareiškėjos darbo užmokesčio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, arešto klausimą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.