Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2019-05-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-316-970/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-03
Bylos Nr.
A5.-316-970/2019
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00064-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
V. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-316-970/2019Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00064-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 6.1; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2019 m. gegužės 3 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,sekretoriaujant Vaidai Šukienei, Jolantai Lasevičienei,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Artūrui Bendaravičiui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, 8 klasių išsilavinimo, išsituokusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., būdamas darbdaviu kaip fizinis asmuo, esant darbinių santykių požymiams ir atlygintinumui, nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. sausio 25 d. leido dirbti nelegalų darbą miško darbininkams A. G. ir Ž. M. nesudaręs su šiais darbuotojais darbo sutarčių raštu ir nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki darbuotojų darbo pradžios, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. pripažino, jog leido nelegaliai dirbti A. G., tačiau neigė, jog Ž. M. jam dirbo. Paaiškino, kad pagal internete surastą skelbimą miške turėjo išsipjauti medieną malkoms. Pats dėl prastos sveikatos ilgai dirbti negali, todėl paprašė A. G. ir Ž. M. padėti miške malkauti, sutempti pagalius arčiau kelio, A. G. už pagalbą, išpjovus visus medžius, žadėjo sumokėti 20 Eur, Ž. M. pinigų mokėti nežadėjo, jis padėjo draugiškai. Su A. G. darbo sutarties nesudarė, nes nežinojo, kad reikia. Dirbti pradėjo 2019 m. sausio 9 d. ar 10 d., dirbo trise Ricielių miške kelias valandas, prasivalė krūmus, kad galėtų prieiti prie medžių, jis pjovė medžius, o A. G. ir Ž. M. juos tempė arčiau kelio. Iš viso dirbo 3 ar 4 dienas, po kelias valandas, į mišką veždavo jis savo automobiliu, kada reikia važiuoti į mišką pasakydavo jis, paskutinį kartą dirbo 2019 m. sausio 25 d., kuomet jam pjaunant medį, medis nuvirto ant A. G. ir Ž. M. ir juos abu sužalojo. Nuvažiavęs į ligoninę davė A. G. 200 Eur, nupirko vaistų, sumokėjo už sveikatos draudimą, tačiau pinigus davė ne už darbą, o šiaip. Prieš šį įvykį 2019 m. sausio 22 d. A. G. paprašius davė jam 30 Eur susimokėti už komunalines paslaugas, buvo atvejų kai draugiškai duodavo pinigų nusipirkti alaus. Ž. M. paprašius sumokėjo už jo sveikatos draudimą ir galvojo, kad vėliau už tai Ž. M. atsilygins. Gailisi, jog taip įvyko.

Liudytojas A. G. teismo posėdyje parodė, kad V. K. pažįsta apie 10 metų, yra ne kartą pas jį dirbęs, paskutinį kartą dirbo 2019 m. sausio mėnesį. V. K. jam paskambino 2019 m. sausio mėnesio pradžioje ir paprašė padirbėti, sutarė, jog dirbs miške pagalbiniu darbininku, suprato, jog kaip visada darbo užmokestis bus mokamas pagal išpjautus benzininio pjūklo bakelius, t. y. už 8 bakelius – 20 Eur. Paprastai per dieną išpjaudavo 8 bakelius, tačiau jei oras būdavo prastas, pradėdavo lyti, tuomet išpjaudavo mažiau, todėl tos dienos darbo užmokestis būdavo mažesnis. Faktiškai darbą pradėjo 2019 m. sausio mėnesio pradžioje, galimai 9 d., prieš pradedant dirbti darbo sutarties nepasirašė, dirbo iki 2019 m. sausio 25 d., šiuo laikotarpiu nedirbo tik tomis dienomis, kai buvo blogas oras, taip pat vienu metu buvo užgėręs, tai savaitę nedirbo. Prieš darbą iš vakaro V. K. paskambindavo ir pasakydavo, kad rytoj reikės dirbti. Kartu su juo ir V. K. nuo 2019 m. sausio 12 d. ar 14 d. dirbo ir Ž. M.. Į mišką juos abu veždavo V. K., kuris miške pjaudavo medžius, o jis su Ž. M. dirbo pagalbinius darbus: vartė rąstus, nešiojo ir tvarkė šakas, medieną, darbo įrankius duodavo V. K.. Už darbą V. K. turėjo atsiskaityti pabaigus visus darbus miške, tačiau jo paprašius, jis mokėdavo avansą po 10 Eur – 15 Eur arba nupirkdavo maisto. 2019 m. sausio 25 d. dirbant miške ant jo bei Ž. M. užvirto medis, dėl ko jie abu buvo sužaloti, laukiant greitosios medicinos pagalbos V. K. prašė nesakyti, kad pas jį dirbo. Gulint ligoninėje V. K. juos lankė, sumokėjo ligonių kasai už gydymą bei jam davė 150 Eur darbo užmokestį, kiek gavo pinigų už darbą su duotais avansais bei nupirktais maisto produktais, tiksliai nežino. Kiek už darbą buvo sumokėta Ž. M., nežino, tačiau matė, kaip V. K. už darbą miške Ž. M. taip pat davė avansą bei pirko maisto produktus.

Liudytojas Ž. M. teismo posėdyje parodė, kad V. K. pažįsta apie 2 – 2,5 metų, pas jį niekada nėra dirbęs, tačiau kai reikdavo visada padėdavo. V. K. 2019 m. sausio mėnesį, kelios dienos prieš 2019 m. sausio 25 d., paprašė padėti pamalkauti, sutiko padėti, apie atsiskaitymą nekalbėjo. Miške dirbo dvi dienas – 2019 m. sausio 23 d. ar 24 d. ir 25 d., kartu su jais dirbo A. G., į mišką juos nuveždavo V. K.. Miške V. K. pjovė medžius, o jie su A. G. rinko medieną, šakas ir dėjo į krūvas. 2019 m. sausio 25 d. dirbant miške ant jo bei A. G. užkrito medis, dėl ko abu buvo sužaloti. Gulint ligoninėje V. K. juos aplankė, neturėjo sveikatos draudimo, todėl V. K. paprašė už jį sumokėti, žadėjo pinigus atiduoti, tačiau iki šiol pinigų negrąžino. Už darbą miške V. K. pinigų nemokėjo, maisto nepirko, vieną kartą už pagalbą miške nupirko alaus. Matė, kaip V. K. ligoninėje davė A. G. pinigų vaistams, susimokėti už sveikatos draudimą, nes A. G. paprašė.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Artūras Bendaravičius teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. vasario pabaigoje A. G. pranešė, jog Druskininkų savivaldybėje esančiame miške įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas jis bei kitas darbuotojas Ž. M.. Nuvykus į ligoninę A. G. nurodė, jog kartu su Ž. M. nuo 2019 m. sausio 9 d. dirbo miške pagalbiniais darbininkais pas V. K., vykdė miško ruošos darbus, už tai gavo darbo užmokestį, be to, po nelaimingo atsitikimo V. K. sumokėjo už abu darbuotojus socialinio draudimo įmokas. Nagrinėjant bylą pasitvirtino faktas, kad V. K. samdė du žmones miško ruošos darbams, tačiau su jais darbo sutarčių nesudarė, apie įdarbintus asmenis VSDFV teritoriniam skyriui nepranešė, todėl prašo V. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti nuobaudą sankcijos ribose.

Bylos medžiaga nustatyta, kad V. K. nuo 2016 m. balandžio 7 d. jokios veiklos nedeklaravęs, anksčiau vykdė individualią veiklą (b. l. 8). 2019 m. sausio 25 d. Druskininkų sav., Ricielių k. esančiame miške, V. K., A. G. ir Ž. M. vykdant miško ruošos darbus – pjaunant medžius, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ant A. G. ir Ž. M. užkrito medis, dėl ko abu asmenys buvo sužaloti ir pristatyti į Druskininkų ligoninę, kur gydėsi (b. l. 10, 12-14). A. G. 2019 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos telefonu informavo apie nelegalų darbą, pagal šį pranešimą atlikus patikrinimą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. sausio 25 d. A. G. ir Ž. M. dirbo pas V. K. pagalbiniais darbininkais atliekant miško ruošos darbus, su jais nesudarius darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui (b. l. 3, 4-5). Remiantis šiais duomenimis V. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (b. l. 2).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai A. G. ir Ž. M. nelegalų darbą patvirtinančių faktinių duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog jie laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. sausio 25 d. atliko miško ruošos – pagalbinio darbininko darbą ir tokį darbą jie atliko ne savo, o būtent darbdavio – V. K. iniciatyva ir pastarojo naudai. Šiuos darbus atliko susitarus su darbdaviu, jam žinant, darbdaviui organizuojant pristatymą į darbo vietą, teikiant darbo priemones bei mokant atlygį už darbą, tačiau nesudarius su minėtais asmenimis darbo sutarčių raštu ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Kaip jau minėta, 2019 m. vasario 25 d. A. G. telefonu pranešė apie nelegalų darbą, nurodydamas, kad nuo 2019 m. sausio mėnesio pradžios iki 2019 m. sausio 25 d. dirbo pas V. K. miško ruošos darbus, su V. K. susitarė dėl miško kirtėjo pagalbinio darbuotojo darbo, sutarė 20 Eur atlygį už darbo dieną, darbo sutarties nepasirašė. Visą laiką dirbo trise: jis, V. K. ir Ž. M., 2019 m. sausio 25 d. pjaunant medžius V. K. pjaunamas medis užkrito ant jo ir jį sužalojo (b. l. 3). Iš 2019 m. kovo 15 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 438-941 matyti, kad aiškinantis įvykio aplinkybes 2019 m. vasario 26 d. nuvykta į VšĮ Druskininkų ligoninę, kur ligoninėje besigydantis A. G. nurodė, jog pas V. K. prie medienos ruošos darbų pradėjo dirbti nuo 2019 m. sausio 9 d., susitarė su juo dėl pagalbinio darbininko darbo, jog į dieną bus mokamas 20 Eur darbo užmokestis, pas V. K. pagalbiniu darbininku dirbo ir Ž. M.. 2019 m. sausio 25 d. pjaunant medžius medis užkrito ant A. G. ir Ž. M., abu darbuotojai buvo sužaloti. Po įvykio V. K. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir abu nukentėję darbuotojai buvo nuvežti į Druskininkų ligoninės priėmimo skyrių. A. G. nurodė, kad po įvykio V. K. prašė niekam nesakyti apie nelaimingą atsitikimą, sakyti, kad abu darbuotojai nedirbo, o susižalojo miške patys malkaudami. V. K. kelis kartus buvo atvykęs į ligoninę aplankyti abiejų darbuotojų, sumokėjo A. G. už darbą 150 Eur bei už abu darbuotojus sumokėjo privalomąjį sveikatos draudimo mokestį. Patikrinus duomenis Sodros duomenų bazėje nustatyta, kad A. G. ir Ž. M. nebuvo įdarbinti pas V. K., V. K. oficialiai jokios veiklos nevykdė (b. l. 4-5). A. G. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. sausio mėnesio pradžioje V. K. paskambino jam ir pasiūlė padirbėti pagalbiniu darbininku ruošiant medieną, pas V. K. pradėjo dirbti 2019 m. sausio 9 d. ar 10 d., sutarė, kad už darbą jam bus mokamas 20 Eur atlygis už darbo dieną, pas V. K. taip pat dirbo ir Ž. M., dirbo iki 2019 m. sausio 25 d., kuomet darbo metu abu buvo sužaloti. Jis su Ž. M. pas V. K. dirbo nelegaliai, be darbo sutarčių. Po nelaimingo atsitikimo V. K. jo ir Ž. M. prašė niekam nesakyti apie įvykį, o jei kas klaus sakyti, jog kalti yra patys. Už darbą V. K. į ligoninę atvežė 150 Eur ir nurodė, kad su juo yra atsiskaitęs (b. l. 9). Iš R. B. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2019 m. sausio 25 d., apie 12 val., dirbant miške netoli Ricielių k., Druskininkų sav., jam kažkas paskambino ir paprašė padėti iš miško išnešti du nukentėjusius darbuotojus, nuvažiavęs į nurodytą vietą iš miško prie greitosios pagalbos automobilio nuvežė du sužalotus darbuotojus (b. l. 10). Viešosios įstaigos Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro raštas Nr. SD-9-3348, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės patvirtina, kad 2019 m. sausio 25 d. 12.25 val. iš pamiškės, esančios Ricielių k., Druskininkų sav., į ligoninę išvežti A. G. ir Ž. M., kurie buvo sužaloti užkritus medžiui (b. l. 12-14), V. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad paprašė A. G. ir Ž. M. padėti pasigaminti malkų, su darbuotojais darbo sutarčių nesudarė, 2019 m. sausio 25 d. pjaunant medžius A. G. ir Ž. M. buvo sužaloti (b. l. 6). Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. neginčijo fakto, kad A. G. pas jį dirbo nelegaliai, tačiau neigė, jog nelegaliai dirbo Ž. M. ir nurodė, kad Ž. M. jam tik padėjo. Liudytojas A. G. teismo posėdyje parodė, kad, kuomet jis dirbo pas V. K., pagalbiniu darbininku dirbo ir Ž. M., V. K. avansą mokėjo abiems, kai jie paprašydavo, kelis kartus matė, kaip Ž. M. ėmė avansą, ne kartą jiems abiems V. K. nupirko maisto produktų, kurie būdavo įskaitomi į darbo užmokestį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. parodė, kad jis, Ž. M. ir A. G. miške dirbo nuo 2019 m. sausio 9 d. ar 10 d., dirbo 3 ar 4 dienas po kelias valandas, su A. G. dėl darbo tarėsi 2-3 dienas prieš pradedant dirbti, su juo susitarė, kad už darbą sumokės 20 Eur, su Ž. M. dėl pagalbos tarėsi dar seniau, darbo užmokesčio Ž. M. nemokėjo, maisto produktų jam nepirko. Liudytojas Ž. M. teismo posėdyje parodė, kad V. K. kelios dienos prieš 2019 m. sausio 25 d. paprašė padėti pamalkauti, sutiko ir du kartus, t. y. su 2019 m. sausio 23 d. ar 24 d. ir 25 d. su A. G. padėjo V. K. dirbti miško ruošos darbus. Buvo su V. K., kuomet jis 3 ar 4 dienos prieš pradedant dirbti miške, prie parduotuvės paprašė A. G. padėti malkauti, apie pinigus nieko nekalbėjo. Už pagalbą V. K. jam nemokėjo, vieną kartą nupirko alaus. Taigi, kaip matyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. bei liudytojų A. G. ir Ž. M. duoti parodymai teisme skiriasi, liudytojas A. G. tvirtina, kad jis kartu su Ž. M. nelegaliai dirbo pas V. K., tuo tarpu V. K. ir Ž. M. neigia, jog Ž. M. dirbo ir teigia, jog Ž. M. V. K. tik padėjo. Teismas įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei minėtų liudytojų parodymus, tai, kad V. K. bei Ž. M. parodymai iš esmės skiriasi ne tik nuo liudytojo A. G. parodymų, bet ir prieštarauja tarpusavyje, tuo tarpu liudytojas A. G., pranešęs apie nelegalaus darbo faktą, nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus, juos patvirtino teisme, jo parodymai atitinka bylos medžiagą, duomenų, kad A. G. siektų apkalbėti V. K., nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. bei liudytojo Ž. M. parodymus dalyje dėl Ž. M. nelegalaus darbo vertina kritiškai ir jais nesiremia bei remiasi liudytojo A. G. parodymais, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų visuma neabejotinai patvirtina bei leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju įrodyta, kad V. K., būdamas darbdaviu kaip fizinis asmuo, esant darbinių santykių požymiams, atlygintinumui, leido administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis dirbti A. G. ir Ž. M. nelegaliai, t. y. nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties ir apie jų įdarbinimą nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbuotojo darbo pradžios, tuo pažeidė Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 straipsnis). Teismas įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, trukmę – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su dviejų asmenų darbo ir socialinėmis teisėmis, abu asmenys nelegaliai dirbo iki dviejų savaičių, tai, kad V. K. bylos duomenimis nebaustas, nusižengimą padarė pirmą kartą, kaltę pripažino iš dalies, dėl savo veiksmų gailisi, sumokėjo už abiejų darbuotojų gydymą, pats turi sveikatos problemų, dėl ko negali dirbti sunkių fizinių darbų (b. l. 23), sprendžia, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti V. K. paskiriant sankcijoje numatytą minimaliai artimą baudą. V. K. baigiamosiose kalbose žodžiu pareiškė prašymą išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis, tačiau rašytinio prašymo išdėstyti baudos mokėjimo bei įrodymų (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymų, turto deklaracijų, pažymų apie gaunamas socialines pašalpas ar pan.), patvirtinančių jo sunkią materialinę padėtį, teismui nepateikė, todėl jo prašymas netenkintinas (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 25 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.

Teisėja Džiuginta PlukienėPapildoma informacija:paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor Bank“, AB, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440, LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant ROIK Nr. 19098785454.Pažymėtina, kad mokant baudą įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose ar jų tarpininkų padaliniuose, jog gauta įmoka būtų laiku įskaityta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, ją reikia sumokėti ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki mokėjimo termino pabaigos.Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teks sumokėti ne tik baudą, bet atlyginti ir vykdymo išlaidas.Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.