Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), vadovas (direktorius), per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2017 ir 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Šiuo savo neveikimu V. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. teismo posėdyje nurodė, kad 2017 ir 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai buvo nepateikti, nes 2017 m. buvo sustabdyta bendrovės veikla, buhalterė turėjo viską sutvarkyti, tačiau paaiškėjo, kad Registrų centrui nebuvo perduoti finansiniai dokumentai. Apie tai jis sužinojo prieš administracinio nusižengimo protokolo surašymą, gavęs VĮ Registrų centro raštą. Šiuo metu viskas jau yra sutvarkyta, 2017 ir 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai perduoti VĮ Registrų centrui. Dėl padaryto nusižengimo jis gailisi, nusižengimas padarytas dėl nežinojimo, bendrovė veiklos nevykdo, todėl prašo nebausti arba skirti minimalią baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos; 37 straipsnio 12 dalies 7 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Analogiškos nuostatos numatytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. M. 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinį privalėjo pateikti Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 1 d., o 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinį privalėjo pateikti Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje. V. M. kaltę padarius administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės; taip pat Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad V. M. nuo 2017 m. liepos 18 d. paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais). Taip pat iš minėto išrašo matyti, kad 2017 ir 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai buvo pateikti 2019 m. spalio 21 d. (b. l. 2-5).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad V. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nepateikė juridinio asmens finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. M. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina V. M. asmenybę, kad anksčiau nebuvo baustas už tokio nusižengimo padarymą, padarytą nusižengimą pripažino, gailėjosi, dirba pagal verslo liudijimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 ir 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius jau yra pateikęs, žala padaryta nebuvo, nusižengimo padarymo motyvai nebuvo savanaudiški, piktavališki, o nusižengimas padarytas dėl žmogiškosios klaidos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad jog šiuo atveju ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta taikant V. M. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus jam švelnesnę nuobaudą nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.