- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-14
- Bylos Nr.
- I-2907-621/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01648-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento
- Trečiasis asmuo
- M. S.
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui E. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (4)RS-S-1432(1.103).
Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skunde išdėstytas aplinkybes.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos ministerijos departamentą (toliau – ir Atsakovas) su prašymu dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo. 2016 m. birželio 21 d. raštu Nr. (4)SR-S-1432(1.103) dėl prašymo „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ buvo atsisakyta pradėti tarnybinį patikrinimą. 2015 m. gegužės 3 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų ir statybos priežiūros skyriaus Radviliškio rajono agentūra galimai organizavo planinį reidą (duomenys neskelbtini). Šio reido tikėtinas tikslas buvo patikrinti, ar statybos vykdomos pagal išduotus leidimus, t. y. teisėtai. Buvo patikrintas ir pareiškėjos V. K. sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio patikrinimo metu galimai buvo atlikti esminiai teisės pažeidimai, todėl į atsakovą buvo kreiptasi dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo bei pareigūnų, atlikusių patikrinimą, veiksmų teisėtumo. Visgi atsakovas 2016 m. birželio 21 d. sprendimu atsisakė pradėti tarnybinį patikrinimą. Skundžiamame sprendime yra nurodoma, jog atsakovas nemato pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą, kadangi, atsakovo nuomone, pagal pateiktus darbuotojų paaiškinimus teigiama, kad viskas buvo atlikta tinkamai ir su pareiškėja buvo elgiamasi mandagiai ir gražiai. Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka teisės aktų jam keliamų reikalavimų ir yra neteisėtas bei nepagrįstas. Šiuo atveju įvertinus skundžiamą sprendimą susidaro įspūdis, kad nebuvo atlikti jokie patikrinimo veiksmai, o tik perrašytos aplinkybės, nurodytos 2016 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte. Priimtas sprendimas visiškai nemotyvuotas, nurodant tik deklaratyvius teiginius bei nepateikiant jokių aiškiai atliktų veiksmų, siekiant išsiaiškinti tikrąsias faktines aplinkybes. Šiuo atveju tik deklaratyviai yra nustatoma, kad visi akte nurodyti asmenys dalyvavo, tačiau nėra pateikiami jokie įrodymai, argumentai ar nustatytos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis buvo nustatytas minėtas faktas, taip kartu pažeidžiant objektyvumo bei pakankamumo principus. Atsakovas net nevertino atliktų pažeidimų pobūdžio bei neatsižvelgė į tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, jei reikia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais surašyti protokolą, aktą ar kitą dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą, bei pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti ir jį pasirašyti vietoje dalyvaujant savininkui bei jame dalyvavusiems aplinkos apsaugos pareigūnams yra surašomas faktinių duomenų patikinimo aktas. Šio akto galima nesurašyti tik tuomet, kai savininkas nedalyvauja arba atsisako pasirašyti patikrinimo aktą. Pažymėjo, kad pareiškėja dalyvavo vykdant patikrinimą bei neatsisakė pasirašyti patikrinimo akto. Visgi patikrinimo aktas nebuvo surašytas dalyvaujant pareiškėjai, o buvo pateiktas jai vėliau po įvykusio patikrinimo kartu su asmenų parašais, kurie nedalyvavo vykdant jos sklypo patikrinimą, taip pažeidžiant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias akto surašymą. Šią aplinkybę pripažino ir visi dokumente pasirašiusieji asmenys, kuomet buvo apklausiami Šiaulių apygardos prokuratūros dėl galimo dokumentų klastojimo. Visi asmenys patvirtino, kad aktas buvo surašytas ne patikrinimo vietoje, o kabinete jau grįžus. A. V. netgi pripažino, kad aktą pasirašė netgi ne tą pačią, o kitą dieną. Taip iš esmės patys patikrinime dalyvavę asmenys patvirtino, jog aktas buvo surašytas pareiškėjai nematant ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kas iš esmės sudaro jo negaliojimo pagrindą, kadangi jis yra neteisėtas, nes buvo sudarytas nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas netgi tinkamai neįsitikino, ar A. V. dalyvavo vykusiame patikrinime, o tik pateikė deklaratyvius teiginius cituodamas akte nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis galimai suklastotu parašu. Visgi pareiškėja matė tik keturis atvykusius asmenis ir gali pagrįstai patvirtinti, kad A. V. nedalyvavo patikrinime. Gavus 2016 m. gegužės 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą buvo pastebėta, kad A. V. yra pasirašęs prie asmenų, dalyvavusių patikrinime. Tokiu būdu buvo galimai žinomai suklastotas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas. Atsakovas šių aplinkybių netyrė ir nenustatinėjo, o apsiribojo tik formaliu faktinių aplinkybių pateikimu, kurios buvo nurodytos patikrinimo akte, nors aktą sudarę asmenys net neneigia, kad jis buvo sudarytas ne patikrinimo vietoje, o kabinete. Atmestini ir atsakovo argumentai, kad su pareiškėja nebuvo bendrauta nemandagiai, grubiai ar įžeidžiančiai. Šie atsakovo argumentai yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais nenurodant jokių faktinių aplinkybių ar argumentų. Pareiškėja pateikė išsamius paaiškinimus bei aplinkybes dėl netinkamo valstybės institucijos pareigūno elgesio, kuriems yra keliami aukštesnio standarto reikalavimai, o atsakovas net netyrė šių faktų, o apsiribojo tik formaliu atsakymu elgdamasis ypatingai šališkai. Papildomai teismo posėdžio metu nurodė, jog pareigūnas M. S. bendraudamas su pareiškėja elgėsi nepagarbiai, įžeidė ją, nes pasakė atvykti į Maironio gatvę, tačiau nenurodė tikslaus adreso, taip pat pasakė, kad pareiškėja gyvena ant kalno, neparodė darbo pažymėjimo, neprisistatė, buvo arogantiškas.
Pareiškėjos atstovas advokatas K. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjos skundas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime (b. l. 22–26) ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Atsakovas gavęs prašymą pradėti tarnybinį patikrinimą, ištyrė faktinius duomenis pagal pareiškėjos prašymą, apklausė asmenis, dalyvavusius patikrinime, ir nenustatė esant pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą ir apie tai raštu pareiškėja buvo informuota.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pokalbio su V. K. pradžioje parodė pažymėjimą, buvo su uniforma. Kvietė į Aplinkos apsaugos agentūrą atvykti V. K., paprašė pristatyti nuotekų dokumentus. Į privačią teritoriją leidimą įeiti turi, tai reglamentuoja Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymas, į teritoriją buvo įeita su seniūnijos atstovu.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Pareiškėja V. K. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (4)RS-S-1432(1.103) dėl prašymo „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsakant į pareiškėjos 2016 m. gegužės 31 d. prašymą „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“, kuriuo pareiškėja prašė atlikti tarnybinį tyrimą dėl 2016 m. gegužės 3 d. vykdyto patikrinimo teisėtumo, pareigūnų veiksmų patikrinimo metu teisėtumo bei faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-924-(19.53) surašymo aplinkybių bei jo teisėtumo (b. l. 42–43).
Priėmus skundą bylą nagrinėjantis teismas turi teisę dar kartą įvertinti, ar skundas pagrįstai buvo priimtas, ir esant pagrindui teismas bylą gali nutraukti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą turi bet kuris asmuo. Konstitucijoje įtvirtinta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Tačiau teisminis tikrai ar tariamai pažeistos teisės gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTĮ 33, 103, 104 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 103 straipsnio 1 punktas). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, detaliau apibrėžia ABTĮ 17 straipsnis. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tais atvejais, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent, besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1661/2008).
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, byloje esančių dokumentų, skundžiamu atsakovo sprendimu (raštu) pareiškėja buvo informuota, jog išnagrinėjus jos 2016 m. gegužės 31 d. prašyme nurodytas aplinkybes, neįžvelgus pagrindo tarnybinei atsakomybei kilti, tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas. Taip pat nurodyta, kad pagal pateiktus reide dalyvavusių pareigūnų paaiškinimus nenustatyta, kad su pareiškėja buvo kalbama nemandagiai, grubiai bei įžeidžiančiai. Dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-924-(19.53) surašymo ir dalyvavusių asmenų parašų teisėtumo atsakovui nėra nustatyta kompetencija nagrinėti kitos institucijos veiksmų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog šis atsakovo sprendimas (raštas) yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjai kokių nors teisinių pasekmių.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šios bylos faktinę situaciją, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su skundu į teismą dėl šio sprendimo panaikinimo.
Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjos ginčijamas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. birželio 21 d. sprendimas dėl prašymo „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ yra informacinio pobūdžio dokumentas (atsakymas) į jos prašymą dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo, kuris iš esmės negali būti siejamas su pareiškėjos tariamai pažeistų teisių gynimu ABTĮ reglamentuojamame administraciniame procese. Ginčijamu sprendimu atsakyta į pareiškėjos prašymą, jame nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotų pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių, nesuformuluotas joks akivaizdus atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, valinis pareiškėjai skirtas patvarkymas, juo nėra keičiama pareiškėjos teisių ar pareigų apimtis.
Be kita ko, ginčydama atsakovo atsakymą, pati pareiškėja taip pat nenurodė, kaip šis atsakymas tiesiogiai veikia jos teises, pareigas ar teisėtus interesus, kaip pasikeistų jos teisės ar pareigos, teismui panaikinus skundžiamą sprendimą. Teismui taip pat nenustačius aplinkybių, jog ginčijamas atsakovo sprendimas pareiškėjai sukeltų kokias nors teisines pasekmes ar darytų įtaką jos teisėms, darytina išvada, jog pareiškėjos skundžiamas informacinio pobūdžio sprendimas niekaip neįtakoja jos teisių ar įstatymo saugomų interesų ir nesukelia jai jokių konkrečių ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu reikšmingų teisinių pasekmių.
Taip pat pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą, yra būtent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012, 2012 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-710/2012, 2013 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014), nepaisant to, kad bet kurie asmenys pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punktą turi teisę pateikti skundus ar kitą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Tarnybinis patikrinimas teisines pasekmes sukelia tik tikrinamam pareigūnui (valstybės tarnautojui).
Kolegijai išėjus priimti sprendimo ir paaiškėjus, jog pareiškėjos ginčijamas sprendimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, t. y. skundžiamas atsakymas nelaikytinas individualiu teisės aktu, o toks sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjos nesutikimas su informacinio pobūdžio sprendimo turiniu yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri savaime nelemia minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 107–108 straipsniais,
nutaria:
Bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2016 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (4)RS-S-1432(1.103) panaikinimo nutraukti kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai.
Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.