Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. G. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Norvegijos Karalystės Bergen Tingrett pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu D. G. nuteistas pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 232 straipsnio 1 dalį – 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Norvegijos Karalystės Bergen Tingrett pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 5 d. nuosprendis pripažintas vykdytinu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Norvegijos Karalystės Bergen Tingrett 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi (neteisėtas disponavimas narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), ir nustatyta suderinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 9 mėnesiams.

3. Nuteistajam paskirtos bausmės pradžia – 2020 m. rugsėjo 25 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 8 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. birželio 28 d. – 2 metai 4 mėnesiai 11 dienų.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atmetė nuteistojo D. G., gynėjo advokato V. Dovidaičio skundą dėl Komisijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimo, kuriuo jam buvo netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog šiame gyvenimo ir bausmės atlikimo etape nuteistasis nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Šiuo metu, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

6. Skundu nuteistojo D. G. gynėjas advokatas V. Dovidaitis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimą bei taikyti D. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

6.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kadangi mano, kad jos prieštaringos ir nepagrįstos, todėl skundžiama nutartis ir Komisijos nutarimas turi būti panaikinti, o nuteistajam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas ignoravo Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas, o būtent – Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (2 punktas) bei Rec (2006) 2 dėl Europos kalėjimų taisyklių (6, 103.6, 107.3 punktai), kadangi ne tik Lietuvos įstatymai bet ir Europos Sąjungos teisės aktai lygtinio paleidimo taikymą vertina kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau tiek Komisija, tiek apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, bei jo elgesį iki įkalinimo ir atliekant laisvės atėmimo bausmę. Skunde minima BVK 1 straipsnio 2 dalis bei nurodoma, kad nuteistojo gynėjo advokato vertinimu, Komisija savo išvadas grindė išimtinai D. G. praeitimi, akcentuodama jo teistumus, paskirtas bausmes, bei ta aplinkybe, jog jis nevykdė teismų paskirtos bausmės „teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė“.

6.2. Tokioms išvadoms nepagrįstai pritarė ir apylinkės teismas, kadangi atsižvelgiant į lygtinio paleidimo pagrindinius tikslus, aukščiau nurodytos aplinkybės neturi turėti esminės reikšmės sprendžiant klausimą ar D. G. elgesys šiuo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals ateityje. Už savo praeityje padarytus nusižengimus, įstatymų reikalavimų nesilaikymą, ir nusikalstamą elgesį jis ir buvo nubaustas, t. y. jo elgesys praeityje buvo įvertintas ir dėl to jis šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. Nuteistojo padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį, jau įvertino teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina vadovautis bausmės vykdymo principais ir lygtinio paleidimo tikslais (lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos instituto esmė ir yra suteikti nuteistajam galimybę palaipsniui grįžti į visuomeninį gyvenimą).

6.3. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodytos su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės yra svarbios, tačiau jos turi būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti nuteistojo asmenines savybes, įvertinti pokyčius bausmės atlikimo metu, priešingu atveju lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas jo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra prilyginamas dvigubu baudžiamumu, o padaryto nusikaltimo sunkumas nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui. Nuteistojo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pernelyg daug dėmesio skiriama retrospektyvinio pobūdžio aplinkybėms, tačiau šiuo atveju svarbus ne bausmės skyrimas, o BVK 82 straipsnio normų taikymas. Nuteistasis pažymi, kad jau yra atlikęs ne mažiau kaip vieną trečdalį laisvės atėmimo bausmės.

6.4. Pažymėta, jog apylinkės teismas nevertino tos aplinkybės, jog Komisija minėtame nutarime prieštaringai nurodė, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba, tačiau nurodė ir tai, jog jis nuo (duomenys neskelbtini) užsiima individualia veikla, (duomenys neskelbtini) projektavimu. Be to, pažymėta ir tai, kad D. G. įkalinimo įstaigoje pavyko įsigyti (duomenys neskelbtini) specialisto profesiją, todėl naujos profesijos įgijimas ir darbas vykdant individualią veiklą rodo nuteistojo pastangas integruotis į visuomenės gyvenimą.

6.5. Akcentuota, jog apylinkės teismas be jokio pagrindo ir tinkamo motyvavimo pritarė Komisijos nutarimo teiginiui, kad D. G. ne visuomet geba kontroliuoti savo elgesį, nes jam nepavyko išvengti konfliktinių situacijų (vienintelis drausmės pažeidimas užfiksuotas 2022 m. rugsėjo 25 d.). Akivaizdu, kad retam asmeniui, atliekančiam bausmę bet kurioje įkalinimo įstaigoje, pavyksta išvengti konfliktų. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis bausmę atlieka kartu su kitais bausmę atliekančiais asmenimis, kurie ilgą laiką yra izoliuoti nuo visuomenės, leidžia teigti, jog konfliktinių situacijų įkalinimo įstaigoje išvengti neįmanoma nei vienam joje bausmę atliekančiam asmeniui. Komisijos nutarime nurodyta ir tai, kad nuteistojo vertinimu, jis pats savo riziką valdo, užsiimdamas individualia veikla bei bendraudamas su artimaisiais.

6.6. Prieštaringai vertintina ir dar viena nutarimo išvada, kurioje Komisija pasisakė dėl nuteistojo bendravimo su psichologais, kadangi apylinkės teismas niekaip nepagrįsdamas daromos Komisijos išvados šiuo klausimu, beatodairiškai tiesiog pritarė jai. Nutarime nurodyta, jog „Nuteistasis periodiškai kreipėsi į specialistus dėl intervencinių/korekcinių priemonių vykdymo“. Taigi, pasak Komisijos, psichologinis intervencinis darbas su nuteistuoju nepradedamas, nes jis neva tai neišsikėlė tikslų ir neidentifikuoja problemos, tačiau specialaus psichologinio ar kito panašaus pobūdžio išsilavinimo neturinčiam paprastam žmogui, uždaroje nuo visuomenės terpėje laikomam asmeniui yra sudėtinga ne tik identifikuoti kokią jis turi problemą, bet ir nurodyti kokių tikslų jis galėtų siekti, norėdamas ją spręsti. Skunde pažymėta, jog šiuo atveju nuteistojo noras koreguoti savo elgesį nėra palaikomas su jo dirbančių įkalinimo įstaigos specialistų, dėl ko, jo elgesio pakitimai nėra tokie ryškūs kaip norėtų ir pats nuteistasis.

6.7. Teigiama, kad Komisijos išvada, jog nuteistojo elgesys pasižymi sunkumais laikytis laisvės atėmimo vietoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų (stebimi netinkami/nepriimtini komunikacijos su personalu aspektai), nėra pagrįsta. Nutarime nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis nuolat ar sistemingai pažeidinėja laisvės atėmimo vietoje nustatytą tvarką ar režimo reikalavimus. Nepateikti duomenys apie tai, kad D. G. netinkamai bendrauja su įkalinimo įstaigos personalu. Be to, nutarime nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu demonstruoja teigiamą elgesį, tęsia savarankiškai pasirinktą darbą, rodo neatlygintino darbo iniciatyvas, sistemingai atliko gerbūvio darbus, pokalbių su jo metu išsako visuomenės vertybes palaikantį požiūrį. Taigi, šios aplinkybės parodo, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę, apgalvojo savo veiksmus, padarė pozityvias išvadas.

6.8. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas teisingai pastebėjo, jog nuteistasis buvo gražintas į paprastą grupę, o tai reiškia, jog jis ilgesnį bausmės atlikimo laiką buvo priskirtas būtent šiai nuteistųjų grupei ir tik trumpam laikui buvo perkeltas į kitą, t. y. beveik visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis rodė, kad siekia elgesio keitimo ir yra pasirengęs ateityje nenusikalti, laikytis įstatymų, vykdyti visus jam skirtus įpareigojimus. Dar viena svarbi aplinkybė, rodanti D. G. elgesio pasikeitimą, tai faktas, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis palaiko glaudžius socialinius ryšius su savo artimaisiais. Asmens byloje yra jo motinos raštiškas sutikimas, kuriame ji sutinka, kad sūnus grįžtų gyventi į jos namus. Paskutines nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas užsienyje, t. y. tuo metu, kai jis neturėjo artimų socialinių ryšių su savo artimaisiais, tačiau šiuo metu jis palaiko glaudžius ryšius su jais. Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, jog nuteistasis yra pasirengęs pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo visuomenėje (šį faktą turėjo konstatuoti Komisija ir apylinkės teismas tinkamai ir visapusiškai įvertinę nuteistojo asmenybę ir jo elgesyje įvykusius pokyčius).

6.9. Pažymima, jog skundžiamoje nutartyje neįvertinta ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos klausimą buvo pateikta vieno Komisijos nario atskiroji nuomonė, kurioje buvo iš esmės pritarta išvadai, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, pažymint, kad D. G. turi darbinės patirties dėl to galės sėkmingai integruotis į darbo rinką, jis prisiima atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, kritiškai vertina bet kokį nusikalstamą elgesį. Šios nuteistojo asmenybę apibūdinančios savybės leidžia daryti išvadą, jog D. G. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir ši pažanga yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.

7. Atsiliepimų į nuteistojo D. G. gynėjo advokato V. Dovidaičio skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Skundas atmetamas.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su nuteistojo gynėjo advokato skundo argumentais, įvertinęs pateiktą skundo nagrinėjimui bylos medžiagą bei patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nuteistojo D. G. gynėjo advokato V. Dovidaičio skundo dėl lygtinio paleidimo. Skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertintos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo elgesį įkalinimo įstaigoje, bei pagrįstai konstatuota, jog nuteistasis neatitinka visų sąlygų taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su priimtais procesiniais sprendimais, nereiškia, kad jie yra nepagrįsti ir neteisėti. Apygardos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje pateiktiems motyvams neprieštarauja, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

9. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamumo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas.

10. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad D. G. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygas, tą pažymėjo skundžiamoje nutartyje ir pirmosios instancijos teismas. Visgi reikia įvertinti ne tik tai, jog egzistuoja formali galimybė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kt. Atsakant į skundo argumentus pastebėtina tai, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. Kaip matyti iš bylos duomenų D. G. dėl lygtinio paleidimo buvo svarstomas trečią kartą. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. liepos 4 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog atsižvelgiant į naujai gautus Socialinio tyrimo išvados 2023 m. gegužės 20 d. duomenis, atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą nustatyti negatyvūs pokyčiai nuostatų priežiūros atžvilgiu srityje: nuteistojo elgesys pasižymi sunkumais laikytis laisvės atėmimo vietoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų, stebimi netinkami/nepriimtini komunikacijos su personalu aspektai (reiklumas, emocinės kontrolės priemonės). Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė. Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nuteistasis šiuo metu siekia demonstruoti teigiamą elgesį, tęsia savarankiškai pasirinktą darbą (vykdo individualią veiklą), rodo neatlygintino darbo iniciatyvas, pateikė dokumentus apie išmokėtas skolas, periodiškai kreipėsi į specialistus dėl intervencinių/ korekcinių priemonių vykdymo, tačiau į jas neįsitraukia. Kriminogeniniai poreikiai, siejami su gyvenimo stiliaus, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio, nuostatų sritimis, šiuo metu nėra siekiami valdyti tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba ir reikalauja tęstinių ir tikslingų nuteistojo veiksmų bei motyvacijos pokyčių išlaikymui. Komisijos nuomone šios aplinkybės parodo, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys, todėl dar nėra pagrindo manyti, kad D. G. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. Nuteistojo D. G. gynėjas advokatas skunde akcentuoja tik nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes ir kritikuoja skundžiamos nutarties bei aukščiau minėto Komisijos nutarimo motyvus, teigdamas, kad jie yra prieštaringi. Taigi, sutiktina, kad nuteistojo D. G. elgesys kinta teigiama linkme. Iš skundžiamos nutarties ir jo asmens bylos matyti, kad nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis (perkeltas iš drausmės grupės nuo 2023 m. vasario 3 d.). Taip pat nuo (duomenys neskelbtini) nuteistasis užsiima individualia veikla ((duomenys neskelbtini) projektavimu), nuo 2021 m. rugsėjo mėn., Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje siekė įgyti (duomenys neskelbtini) profesiją ir nors pirmo egzamino neišlaikė, tačiau jį perlaikė, dėl ko nuteistajam buvo išduotas profesinio mokymo diplomas. Be to, nuteistasis išmokėjo turėtas skolas ir pateikė šį faktą patvirtinančius dokumentus, kreipėsi į specialistus dėl intervencinių/korekcinių priemonių vykdymo, tęsia bendravimą su artimaisiais. Visgi, priešingai nei skunde nurodo nuteistojo gynėjas advokatas, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė į teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, konstatavo teigiamus D. G. elgesio pokyčius, tačiau įvertinęs duomenų visumą sprendė, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys neizoliuotas nuo visuomenės. Priimdamas sprendimą apylinkės teismas pagrįstai įvertino ne tik minėtas teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau analizavo aplinkybių visumą, kuri kiekvienu individualiu atveju turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistajam jau gali būti taikomas sąlyginis išankstinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos.

13. Akivaizdu, kad šiuo metu pastebimas nuteistojo elgesio pozityvus pokytis, tačiau kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, D. G. nors ir periodiškai kreipiasi į specialistus dėl intervencinių/korekcinių priemonių vykdymo, tačiau į jas nepakankamai įsitraukia. Ši nustatyta aplinkybė apylinkės teismui leido padaryti išvadą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys ir su šiuo vertinimu, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti. Kaip matyti iš asmens byloje pateiktos 2023 m. gegužės 22 d. socialinio tyrimo išvados, nuteistasis, interviu metu, ne kartą buvo nurodęs tai, kad ankstesnius nusikaltimus jis padarė „dėl per geros širdies“, kadangi tai buvo „pagalba“ draugams. Taip pat iš šios išvados matyti, jog nuteistasis pirminio psichologinio įvertinimo metu palaikė nuostatas apie smurtinių veiksmų panaudojimą bei pripažino vieną iš problemų, t. y. agresyvumą (asmens byla, b. l. 55-66). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, bausmės atlikimo metu nebuvo skatintas, baustas tris kartus drausmine tvarka, sąlyginai neseniai perkeltas iš drausmės grupės į paprastąją, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta – vidutinė. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes pažymėtina, jog D. G. labiau orientuotas ne į savo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo aspektus, o esamų bei patiriamų sunkumų įveikimą sau naudinga linkme.

14. Nuteistojo gynėjas advokatas skunde tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ignoravo aukščiau nurodytas Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas, BVK 1 straipsnio 2 dalį bei išvadas grindė išimtinai D. G. praeitimi, akcentuodamas jo teistumus, paskirtas bausmes. Aukštesnysis teismas, įvertinęs šiuos skunde nurodytus argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti. Pažymėtina, jog apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į nuteistojo praeitį, tačiau analizavo ir visas pastarąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, todėl teigti, jog šiuo metu nustatytą sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lėmė tik ankstesni D. G. teistumai, padaryto nusikaltimo aplinkybės ar nuteistajam anksčiau taikytos švelnesnės bausmės nėra pagrindo. Todėl minėti argumentai, apygardos teismo vertinimu, skundžiamo apylinkės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nešalina.

15. Kaip jau paminėta, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, bet ir veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Šiuo atveju visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vis dar nesudaro realaus pagrindo manyti, kad lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje. Pažymėtina, jog nuteistojo veiksmai turėtų būti nukreipti į individualią socialinės reabilitacijos pažangą, turėtų būti dar labiau aktyvūs bei nuoseklūs, suteikiantys pagrindą spręsti esant objektyvų pagrindą pasitikėti nuteistuoju.

16. Apibendrinant visus argumentus, pažymėtina, jog skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutartį, kuri paremta bylos medžiaga, su kuria nesutikti nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo D. G. gynėjo advokato skundas atmetamas, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. G. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.