- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- 1S-400-397/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2017 m. kovo 29 d. Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-124 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
2016 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį, 64/1 straipsnį - galutinė bausmė 6 mėn. laisvės atėmimo;
2016 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64/1 straipsnį, 63 straipsnio 1, 3, 9 dalis, 64 straipsnio 1, 2 dalis, 63 straipsnio 9 dalį, 65 straipsnio 2 dalį - galutinė bausmė 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo su 301,20 Eur bauda;
2016 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64/1 straipsnį - galutinė bausmė 8 mėn. laisvės atėmimo;
2017 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinti 2016 m. rugsėjo 20 d. ir 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiai - galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su 301,20 Eur bauda.
2. Bausmės pradžia 2016 m. birželio 6 d., bausmės pabaiga 2017 m. gruodžio 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 357-124 nutarė nuteistojo A. B. prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2017 m. kovo 29 d. Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-124. Teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai. Nuteistasis A. B. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį ir prašo priimti pagrįstą ir objektyvų, nešališką sprendimą – duoti šansą būti paleistam iš pataisos namų ir integruotis į visuomenę, būti kartu su šeima.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, kadangi pagal BVK 157 straipsnio nuostatas svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir jų pavojingumas bet kuriuo bausmės atlikimo metu išliks toks pats, todėl ši aplinkybė negali užkirsti kelio probacijos taikymui, nes yra nekintanti viso bausmės atlikimo metu ir negali atspindėti nuteistojo elgesio kitimo, jam atliekant bausmę. Vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius bei teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
5.2. Nuteistasis pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas savo nutartyje rėmėsi statiniais veiksniais, kurių apeliantas negali pakeisti. Teigia, kad į Alytaus pataisos namų administraciją kreipėsi dėl darbo, bet įstaigoje darbo vietų nėra. Piniginės lėšos, kurias gaudavo iš artimųjų, buvo būtinos pragyvenimui. Būnant laisvėje atlyginti nuostolius būtų lengviau ir greičiau, nes galėtų įsidarbinti.
5.3. Nuteistasis nurodė, jog nesutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais, kurie yra nepagrįsti, neobjektyvūs ir leidžia manyti, o nedaryti pagrįstas išvadas. Skiriant intensyvią priežiūrą, būtų prižiūrimas probacijos pareigūnų, turi šeimą, kur gyventi, būdamas pataisos namuose suvokė savo problemas ir stengsis jas spręsti, tam turi visas galimybes, ir žada daugiau nenusikalsti, įsidarbinti ir integruotis į visuomenę.
Nuteistojo A. B. skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, svarsčiusi nuteistojo A. B. prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis A. B. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė - 76 balai pagal OASYS, iš jų 50 balų yra statiniai, 26 balai - dinaminiai. Taigi, vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas parodo, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamumo riziką dar nėra pakankama, nes ji turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Nors, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b.l.11), drausmine tvarka baustas nebuvo, tačiau kriminogeniniais veiksniais išlieka darbo įgūdžių, darbo patirties stoka; stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas; ankstesni nusikaltimai; netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas gyvenat laisvėje; netinkamos gyvenimiškos nuostatos; mąstymas ir elgesys (b.l. 12). Visiškai sutiktina su apelianto argumentu, kad negalima pakeisti tam tikrų praeities dalykų, kaip antai padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus ir jų pavojingumo, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą kriminogeniniai veiksniai yra vertintini nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu kontekste. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. B. yra linkęs pakartoti tas pačias klaidas, neįvertina ankstesnio patyrimo bei pasekmių priimdamas sprendimus. Apgalvoja ne visas savo poelgių pasekmes, linkęs tikėtis sėkme. Nors teigia, kad turi gyvenime tikslų, tačiau apie ateities planus kalba miglotai (b.l.11). Pažymėtina, jog nors nuteitasis drausmine tvarka baustas nebuvo, tačiau skatintas taip pat nebuvo. Pastebėtina, kad vidaus tvarkos taisyklių laikymasis pats savaime ir yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Todėl, nors A. B. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau minėtieji duomenys suponuoja išvadą, kad nuteistojo pastangos bausmės atlikimo metu įrodyti, kad likusią laisvės atėmimo bausmės dalį jis gali atlikti ir neatskirtas nuo visuomenės, šio metu dar nėra pakankamos, o jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinis.Apeliantas skunde akcentuoja savo teigiamus elgesio pokyčius: pozityvų elgesį (kreipėsi dėl darbo į administraciją), pasikeitusį mąstymą (pažada nenusikalsti, išleistas į laivę įsidarbins, nori atlyginti žalą) ir pan., tačiau tai nesudaro pagrindo vienareikšmiai išvadai, jog yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą nuo likusios bausmės atlikimo, o lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Aplinkybė, jog nuteistasis turi šeimą, kur gyventi, neduoda pagrindo konstatuoti, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti, juolab, jog ir anksčiau pastarųjų santykių buvimas nesulaikydavo jo nuo nusikaltimų darymo.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl A. B. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. B. skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.