Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių E. N. ir V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių E. N. ir V. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, dėl buto privatizavimo sutarties pripažinimo galiojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų dalyvaujantiems byloje asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

11. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1–11 punktus. Tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

12. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad : ieškovių ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl buto privatizavimo sutarties pripažinimo galiojančia yra turtinis, nes patenkinus ieškinį ieškovės turėtų teisę įgyti butą nuosavybės teise; pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), masinį vertinimą, jo vertė yra 99 700 Eur, todėl už pateiktą reikalavimą mokėtinas 1 721 Eur žyminis mokestis; ieškovės sumokėjo tik 114 Eur žyminio mokesčio – įpareigojo ieškoves iki nustatyto termino (2025 m. rugsėjo 18 d.) pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. papildomai sumokėti 1 577 Eur žyminio mokesčio. Tačiau iki 2025 m. rugsėjo 18 d. procesinio dokumento trūkumų ieškovėms nepašalinus, pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovių ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovės skundžia pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį, kuria ieškovių ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui dėl to, kad nebuvo pašalinti teismo nutartimi nustatyti procesinio dokumento trūkumai.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas taikė CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytas pasekmes procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo atveju, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartis yra atskirojo skundo apskundimo objektu, kaip tai numato CPK 115 straipsnio 5 dalis.

15. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimas vertintinas kaip turtinis.

16. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-381/2008). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

17. Nagrinėjamu atveju ieškinyje prašoma pripažinti galiojančia nekilnojamojo turto (buto) pirkimo – pardavimo (privatizavimo) sutartį. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ginčo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta notarine forma ir neįregistruota viešame registre. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovės šiuo atveju turi turtinį interesą, nes siekia nuosavybės teisės į butą pripažinimo. Šis turtinis interesas apskaičiuojamas pagal ginčo sutartimi įgyto nekilnojamojo turto vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

18. Pažymėtina, kad ieškinio patenkinimo rezultatas yra daiktinės teisės – nuosavybės teisės – įgijimas, kuri pagal savo prigimtį yra turtinė teisė. Be to, sprendžiant dėl reikalavimo pobūdžio, reikšminga ne formali sprendimo formuluotė, o realus ieškinio patenkinimo teisinis rezultatas. Vien tai, kad ieškinys suformuluotas kaip reikalavimas dėl pripažinimo, nepaneigia jo turtinio pobūdžio, kai ginčo esmė yra susijusi su konkretaus nekilnojamojo turto įgijimu. Todėl apeliančių atskirojo skundo argumentas, kad nuosavybės teisės atsiradimas yra tik „vėlesnė vykdymo pasekmė“, nepaneigia turtinio reikalavimo pobūdžio.

19. Taip pat apeliantės teigia, kad net ir tuo atveju, jei ieškinys būtų vertinamas kaip turtinis, ieškinio suma turėtų būti nustatyta vadovaujantis buto privatizavimo kaina (7970 rubliai), kai buvo sudaryta buto privatizavimo sutartis 1992 metais.

20. Ieškinyje, jeigu jis turi būti įkainotas, turi būti nurodoma ieškinio suma, o pareiga nurodyti ieškinio sumą tenka ieškovui (CPK 85 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, ieškovės nenurodė ieškinio sumos, kadangi buvo įsitikinusios, jog reiškia neturtinio pobūdžio reikalavimą, tačiau, pirmosios instancijos teismas nustatęs kokio pobūdžio yra reikalavimas, turėjo pagrindą nustatyti ir konkretų ieškinio sumos dydį, kadangi toks dydis aiškiai nurodytas CPK. Ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, jog ieškinio suma turėjo būti nustatoma pagal 1992 metais sudarytos privatizavimo sutarties kainą. Pažymėtina, jog šiuo atveju yra aktuali ne 1992 m. buvusi ginčo buto vertė, o šiuo metu (ieškinio pareiškimo metu) esanti jo rinkos vertė. Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra daiktinė teisė į nekilnojamąjį turtą, todėl ieškinio sumai nustatyti reikšminga turto vertė bylos nagrinėjimo metu, o ne privatizavimo metu taikyta lengvatinė kaina.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktą ginčo buto masinį vertinimą jo vertė sudaro 99 700 Eur, todėl už pareikštą turtinį reikalavimą mokėtinas 1 721 Eur žyminis mokestis buvo apskaičiuotas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. proporcingai ieškinio sumai.

23. Apeliantėms išaiškintina, kad CPK yra nustatyta galimybė asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą (CPK 83, 84 straipsniai). Be kita ko, asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu gali būti atleisti nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo (Valstybės apgarantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 20 straipsnis).

24. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

25. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo pasekmes, dėl to pagrįstai ieškovių ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.