- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-09
- Bylos Nr.
- II-3-522/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00122-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pažeidėjas
- M. L.
- Nukentėjusysis
- Č. M.
administracinio nusižengimo protokolą surašiusio Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK atstovams M. M., S. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. L. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kurioje M. L., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), nebausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 364 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
M. L. kreipėsi į teismą su skundu dėl 2017 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 95ANN-130956999-17, prašydama panaikinti minėtą nutarimą, kuriuo jai skirta 150 Eur bauda. Pažeidėja nurodė, kad su nutarimu nesutinka. Nutarime nurodyta, kad jos šuo papjovė vištas, antį ir petaršką, tačiau nutarime nurodytą dieną ji su šeima buvo namuose, o jos šuo pririštas savo vietoje prie grandinės. Jokių papjautų vištų kaimynė jai neparodė bei pati neatėjo pareikšti pretenzijų. Be to, kaimynės vištos aptvertos tvorele. Ji augina nepilnametį sūnų, su vyru yra bedarbiai, jokių pajamų negauna, sunkiai verčiasi.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK atsiliepimu prašė M. L. skundo netenkinti. Nurodė, kad M. L. būdama šuns savininkė savo veiksmais pažeidė gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą ir įvykdė veiką, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, todėl jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodama, kokią gyvūnų gerovės, gyvūnų ženklinimo ar registravimo tvarkos normą, dėl kurios atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamos bylos atveju šie duomenys administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyti, todėl patikslinami šioje nutartyje. Be to, kaip matyti iš skundo turinio, pažeidėja skundžia ne nusižengimo kvalifikavimą, o pačio nusižengimo padarymo faktą.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Gyvūnų augintinių laikymas Širvintų rajono savivaldybėje nusižengimo padarymo metu buvo reglamentuotas Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 9-765 patvirtintomis „Gyvūnų laikymo Širvintų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėmis“ (toliau – Taisyklės), kurių 7.3. punktas reglamentuoja, kad užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o 79 punktas reglamentuoja, kad voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kurioje laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 95ANP-130295972-17 M. L. buvo surašytas dėl to, kad 2017 m. spalio 15 d. 7 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), pabėgęs jos šuo (baltos-rudos spalvos) papjovė Č. M. 6 vištas, 1 antį, 1 petaršką, o ji kaip šuns savininkė savo veiksmais pažeidė gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyresnysis tyrėjas 2017 m. lapkričio 24 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 95ANN-130956999-17 ir pripažino M. L. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė jai 150 Eur baudą.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, jog surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad 2017 m. spalio 15 d. 7 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), pabėgęs M. L. šuo (baltos-rudos spalvos) papjovė Č. M. 6 vištas, 1 antį, 1 petaršką. Šias faktines aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, Č. M. skundas ir rašytinis paaiškinimas, fotonuotraukos, K. R. rašytinis paaiškinimas, policijos pareigūnų S. B. ir M. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai.
Teismo posėdžio metu apklausta pažeidėja M. L. parodė, kad 2017 m. spalio 15 d. 8 val. 30 min., kuomet atvyko policijos pareigūnai, ji su šeima buvo namuose, jos šuo kaip visada buvo pririštas su grandinėle prie būdos. Ji teigė, kad kaimynės Č. M. vištas papjovė ne jos šuo, o jokių papjautų vištų kaimynė Č. M. jai neparodė.
Šiuos pažeidėjos parodymus pirmiausia paneigia nukentėjusiosios Č. M. parodymai. Nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, juos papildo liudytojos K. R. rašytiniai parodymai bei kiti bylos įrodymai (nuotraukos), taip pat policijos pareigūnų parodymai. Tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad 2017 m. spalio 15 d. 7 val. 30 min. ji grįžo iš karvių ganyklos ir savo namo kieme pamatė nuo tvarto atbėgantį M. L. baltos-rudos spalvos šunį, nasruose nešantį viščiuką. Šuo buvo maždaug 10 metrų atstumu nuo jos, prie pat tvarto. Ji pradėjo rėkti ir šuo pabėgo. Tada ji iš karto užėjo į tvartą ir pamatė išpjautas 6 vištas, 1 antį ir 1 petaršką, o tas vienas viščiukas buvo išneštas. Kaimynė M. L. gyvena už dviejų namų toje pačioje kelio pusėje. Šunį jį tikrai pažįsta kaip M. L. šunį. M. L. šuo jos vištas pjauna nebe pirmą kartą, ji buvo nuėjusi pašnekėti ir prašė, kad kaimynė M. L. pririštų šunį.
Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir policijos pareigūnų S. B. ir M. M. parodymai. Pareigūnas S. B. nurodė, kad 2017 m. spalio 15 d. buvo gautas Č. M. skundas dėl išpjautų vištų. Pagal gautą iškvietimą tą pačią dieną atvykęs policijos patrulių ekipažas priėmė Č. M. skundą ir nuotraukose užfiksavo tvarte gulinčias išpjautas vištas. Tyrimo metu jam apklausus kaimynus, šie patvirtino, kad 2017 m. spalio 15 d. rytą matė lakstantį palaidą M. L. šunį. Pareigūnas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 21 d. kai buvo surašytas protokolas, jis kartu su S. B. nuvyko įteikti protokolo M. L.. Ji protokolą atsisakė priimti, tačiau pareigūnai jai įteikė protokolą nepasirašytinai, išaiškino jos teises. Policijos pareigūnas atkreipė dėmesį, kad tą dieną M. L. šuo buvo pririštas ne tik grandine per kaklą, bet ir papildomai kaspinėliais per liemenį, kas pareigūno manymu, leidžia daryti išvadą, kad minėtas šuo gali išsinerti iš grandinės rišamos tik per kaklą. Taip pat nurodė, kad M. L. buvo paskirta minimali bauda, atsižvelgus į jos turtinę padėtį.
K. R. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad kaimynė M. L. turi rudos-baltos spalvos šunį, kuris lauke dažnai būna palaidas ir laksto po kaimą. 2017 m. spalio 15 d. ryte būdama namuose ji matė, kaip kaimynų Lėlių rudos-baltos spalvos šuo lakstė jos kieme, o vėliau Č. M. pasakė, kad Lėlių šuo papjovė jai vištas.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad M. L., būdama rudos-baltos spalvos šuns savininkė neužtikrino, kad jos šuo nepabėgtų iš vietos, kurioje jis yra laikomas pririštas, ir nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Šiais savo veiksmais M. L. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Gyvūnų laikymo Širvintų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 7.3. punktą, 79 punktą, o jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.
Pažeidėjai paskirta minimali nuobauda, atsižvelgus į tai, kad jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji nebausta administracine tvarka, taip pat į jos sunkią turtinę padėtį. Kitų aplinkybių (nuobaudos sunkumo) M. L. neginčijo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pažeidėjos skundą ir panaikinti skundžiamą nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 95ANN-130956999-17 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.