Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. P., išnagrinėjusi M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2013-05-24 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-05-24 apie 21.17 val. J. Karoso g. 15, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,52 prom.), kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje.

M. P. atvyko į 2013-06-13 ir 2013-07-02 teismo posėdžius, savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino. Paaiškino, kad su draugu M. R. vartojo alkoholį prie vasaros estrados, automobilį vairavo ne jis, o jo draugas M. R., jis turi teisę vairuoti transporto priemones, draugas taip pat buvo neblaivus, jie nevažiavo paskui jokį automobilį, nieko nedaužė. Nurodė, kad jis sėdėjo ant šaligatvio ir laukė draugės I. G., kad ji ateitų ir parvairuotų automobilį, kai prie jo pristojo trys asmenys, atvažiavę Mercedes markės automobiliu, šie asmenys pareikalavo jo atiduoti savo automobilio raktus, norėjo patraukti automobilį, vėliau kiti du asmenys išvažiavo, liko tik vienas. Nurodė, kad pareigūnams pasipriešino dėl to, kad neturėjo asmens dokumento ir pareigūnai norėjo vežtis jį į nuovadą nustatyti tapatybę, automobilio dokumentų taip pat neturėjo, jie buvo pas sugyventinę I. G., pateikė tik draudimo dokumentus. Su nustatytu girtumu sutinka, tačiau nepripažįsta, kad jis vairavo automobilį. Į 2013-08-20 teismo posėdį M. P. neatvyko, apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai (b. l. 37). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 1 dalį, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. M. P. 2013-08-09 pateikė prašymą dėl bylos atidėjimo, kuriame nurodė, kad išvyksta į komandiruotę ir grįš spalio mėnesį (b. l. 41). Pažymėtina, kad asmuo nepateikė jokių įrodymų apie prašyme nurodytas aplinkybes, t. y. jog asmuo išvyksta į komandiruotę, kuriam laikui ir pan. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad M. P. neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastys nėra svarbios, M. P. vengia atvykti į teismą, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnis).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. G. nurodė, kad ji gyvena kartu su M. P. Paaiškino, kad nežinojo, jog M. P. neturi teisės vairuoti, paliko automobilio raktelius namie, nes dirba pakrančių apsaugoje, 20.45 val. sugyventinis paskambino, kalbant telefonu fone girdėjo barnį, girdėjo, kad kažkas prašo raktų, po to ryšys vėl nutrūko, po to vėl girdėjo, kaip reikalauja raktelių, nes girtas, vėliau vėl paskambino ir liepė užsirašyti automobilio Mercedes duomenis, pasakė, kad iškvies policiją, kuri nubaus. Nurodė, kad jai atvykus buvo pasakyta parašyti prašymą, kad M. P. vairavo neblaivus, ji parašė, nors nematė, kad jis būtų vairavęs.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. P. nurodė, kad dirba Klaipėdos AVPK PR 2 kuopos 1 būrio vyriausiuoju patruliu. Paaiškino, kad M. P. žino dėl įvykio Karoso gatvėje, gavo pagalbos prašymą, kolegos sakė, kad sulaikė neblaivų vairuotoją, tą faktą matė moteris, kurios pareiškimas gautas, nuvykus į vietą asmuo, galimai vairavęs neblaivus, priešinosi, nenorėjo važiuoti į komisariatą, muistėsi, todėl kolegos panaudojo antrankius. Nurodė, kad jis dirbo su V. M., R. S. ir R. G. buvo pirmame ekipaže.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. S. nurodė, kad dirba Klaipėdos AVPK PR 2 kuopos 1 būrio vyresniuoju patruliu. Paaiškino, kad gavo iškvietimą, kiek prisimena, žmonės sulaikė neblaivų vairuotoją, atvažiavus į vietą automobilis pajudėjo metrą, du, prie vairo sėdėjo vyriškis, priartėjus ir paprašius išlipti iš automobilio, vyriškis išlipo. Po to jie iškvietė antrą policijos ekipažą, asmuo priešinosi, buvo panaudoti antrankiai. Nurodė, kad asmuo buvo vienas, jis sėdėjo prie vairo. Paaiškino, kad paėmė moters pareiškimą, kuri iškvietė policiją, kad asmuo ją persekiojo važiuojant Herkaus Manto gatve.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino, nurodė, kad su draugu M. R. vartojo alkoholį prie vasaros estrados, automobilį vairavo ne jis, o jo draugas, jis tik sėdėjo ant šaligatvio ir laukė kol atvyks jo draugė I. G. N. K. pareiškime nurodė, jog asmuo, vairuodamas automobilį Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sekė N. K., atsekė iki Karoso g. 15 namo, iš automobilio išlipęs asmuo atrodė neblaivus, automobilyje buvo tik vienas asmuo (b. l. 8). Policijos pareigūno R. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog gavo iškvietimą į įvykio vietą, buvo pranešta, kad konfliktuoja du vairuotojai, iš kurių vienas galimai neblaivus, nuvykęs į vietą pastebėjo automobilį Skoda Fabia, kuris pavažiavo atbuline eiga ir sustojo, iš automobilio išlipo vyriškis, kaip vėliau buvo nustatyta M. P., automobilyje daugiau nieko nebuvo (b. l. 5). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. S. nurodė, kad dirba Klaipėdos AVPK PR 2 kuopos 1 būrio vyresniuoju patruliu, dirbo ir 2013-05-24, kad gavo iškvietimą, kiek prisimena, žmonės sulaikė neblaivų vairuotoją, atvažiavus į vietą automobilis pajudėjo metrą, du, prie vairo sėdėjo vyriškis, priartėjus ir paprašius išlipti iš automobilio, vyriškis išlipo. Po to jie iškvietė antrą policijos ekipažą, asmuo priešinosi, buvo panaudoti antrankiai. Nurodė, kad asmuo buvo vienas, jis sėdėjo prie vairo. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. P. nurodė, kad dirba Klaipėdos AVPK PR 2 kuopos 1 būrio vyriausiuoju patruliu. Paaiškino, kad M. P. žino dėl įvykio Karoso gatvėje, jis 2013-05-24 gavo pagalbos prašymą, kolegos sakė, kad sulaikė neblaivų vairuotoją, nuvykus į vietą, asmuo, galimai vairavęs neblaivus, priešinosi, nenorėjo važiuoti į komisariatą, muistėsi, todėl kolegos panaudojo antrankius. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų teismo posėdyje apklaustų liudytojais teisme duoti parodymai iš esmės atitinka tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Be to, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. G. nurodė, kad ji gyvena kartu su M. P., paaiškino, kad 20.45 val. sugyventinis paskambino, kalbant telefonu fone girdėjo barnį, girdėjo, kad kažkas prašo raktų, po to ryšys vėl nutrūko, po to vėl girdėjo, kaip reikalauja raktelių, nes girtas, vėliau vėl paskambino ir liepė užsirašyti automobilio Mercedes duomenis, pasakė, kad iškvies policiją, kuri nubaus, taip pat nurodė, kad nematė, jog M. P. būtų vairavęs. Atkreiptinas dėmesys, jog I. G. atvyko vėliau, ji negalėjo matyti, ar M. P. vairavo automobilį, be to, I. G. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sugyventinė, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl jos nurodomų aplinkybių objektyvumo. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, pripažintina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, jog automobilį vairavo jo draugas, o ne jis pats, nepagrįstos ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. M. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sėdėjo ant šaligatvio ir laukė draugės I. G., kad ji ateitų ir parvairuotų automobilį, kai prie jo pristojo trys asmenys, atvažiavę Mercedes markės automobiliu, šie asmenys pareikalavo jo atiduoti savo automobilio raktus, norėjo patraukti automobilį, vėliau kiti du asmenys išvažiavo, liko tik vienas, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog trijų asmenų įvykio vietoje nebuvo, policijos pareigūnus iškvietė ir pareiškimą parašė N. K., policijos pareigūnai ir tarnybiniuose pranešimuose, ir apklausti teismo posėdyje nurodė, kad nuvykus į įvykio vietą ten buvo tik moteris. Teismo nuomone, visi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai iš karto po įvykio, atvykus policijos pareigūnams, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu, leidžia daryti išvadą, jog asmuo sąmoningai siekė išvengti administracinės atsakomybės, jo nurodyta įvykių versija prieštarauja visiems kitiems byloje surinktiems duomenims, ir yra laikytina gynybiniais argumentais, sukurtais siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu su nustatytu girtumu, t. y. 2,52 prom., sutiko.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino savo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, tačiau, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad M. P. padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, visiškai įrodytas administracinėje byloje esančiais duomenimis. Teismas daro išvadą, kad M. P. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad asmuo per metus pakartotinai padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą, už kurį paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne kartą administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, daug kartų vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė eismo įvykį.

Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. M. P. padarė šiurkštų pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, be to, M. P. daug kartų baustas už panašaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus transporte: 2005-05-03 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį, 2006-03-21 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį, 2006-05-04 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį, 2008-07-16 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį, 2008-07-18 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, 2010-04-08 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį, 2013-04-02 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio 1 dalį, ne kartą taikytos įvairios administracinės nuobaudos, tačiau asmuo vėl daro tokio pat pobūdžio naujus teisės pažeidimus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į M. P. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, skiriant vidutinę administracinę nuobaudą, susijusią su laisvės apribojimu. Taigi M. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį skirtina administracinė nuobauda – 25 parų areštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30², 126 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302², 302⁴ straipsniais, teismas

nutaria:

M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį skirti administracinę nuobaudą – 25 (dvidešimt penkių) parų areštą.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.