- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-930-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-62-3-00973-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- G. M., Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Verpalita“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12084-944/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys G. M., Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Verpalita“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 2 974,38 Lt turtinei žalei atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. balandžio 19 d. transporto priemonė „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Vytėnų g. ir Vynuogių g. sankryžoje, įvažiavo į neaptvertą, jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais nepažymėtą kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, dėl ko transporto priemonė buvo apgadinta. Transporto priemonė buvo apdrausta ieškovės Transporto priemonių draudimu. Transporto priemonės vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo nustatyta. Draudėjas pateikė ieškovei dokumentus, pagrindžiančius dėl transporto priemonės sugadinimo patirtas išlaidas. Ieškovė apskaičiavo, kad dėl 2011 m. balandžio 19 d. eismo įvykio sugadintų transporto priemonės dalių atkūrimo išlaidos, būtinos atkurti sugadintų transporto priemonių dalių rinkos vertę iki įvykio, sudaro 2 974,38 Lt bei jas kompensavo išmokėdama draudėjui draudimo išmoką. Ieškovės nuomone, yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti: atsakovė valdė kelią, ieškovės draudėjui atsirado žala, nes, važiuojant keliu, buvo sugadintas jo turtas – tarp kelio trūkumo ir žalos yra priežastinis ryšys.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės išmokėtą draudimo išmoką iš dalies padengia iki tol gautos įmokos. Nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl atsakovei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, tariamą eismo įvykio vietą, duobės matmenis, jos buvimo vietą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio tarp duobės ir automobilio apgadinimo egzistavimą. Nėra duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą automobilio būklę iki tariamo eismo įvykio. Dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos yra atsakingas ir pats automobilio vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus iškilus grėsmei eismo saugumui. Atsakovė nesutiko su reikalavimu priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, nes žala kildinama iš viešosios teisės normos, o Vietos savivaldos įstatymas nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė patirtų bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 974,38 Lt (861,44 Eur) turtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gegužės 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 267 Lt (77,33 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Ieškovei grąžino 9 Lt žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad draudėjas UAB „Verpalita“ apdraudė transporto priemonę – automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“. 2011 m. balandžio 20 d. draudėjas kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu dėl draudimo išmokos, nurodė, kad 2011 m. balandžio 19 d. Kaune, Vytėnų ir Vynuogių g. sankryžoje, buvo įvažiuota į kelio ženklais nepažymėtą duobę ir apgadintas dešinės pusės priekinis ratas ir padanga. Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyti transporto priemonės sugadinimai: keičiamos dalys – priekinis dešinės pusės padanga, remontuojamos dalys – priekinis dešinės pusės ratas. 2011 m. balandžio 22 d. UAB „Krasta Auto Kaunas“ atliko automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinio rato patikrą ir nustatė, kad ratlankis lenktas. Lenkti ratlankiai pagal BMW AG remonto technologiją yra neremontuojami (nelyginami). UAB „Krasta Auto Kaunas“ pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta ratlankio kaina be PVM – 1 900 Lt. UAB „Svarslita“ pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta padangos kaina be PVM – 1 074,38 Lt. AB „Lietuvos draudimas“ atlygino UAB „Verpalita“ 2011 m. balandžio 19 d. įvykio metu padarytą žalą, išmokėdamas 2 974,38 Lt sumą. 2012 m. balandžio 26 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo. 2011 m. balandžio 19 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime nurodyta, kad 2011 m. balandžio 19 d. apie 17 val. į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių kreipėsi trečiasis asmuo G. M. su Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės patrulio tarnybiniu pranešimu apie tai, kad atvykęs į įvykio vietą patrulis rado apgadintą automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas G. M. paaiškino, kad įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir nubraižyta eismo įvykio vietos schema.
Teismas nurodė, kada ieškovė (draudikas), išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, CK 6.1015 straipsnio pagrindu turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad automobilis įvykio metu buvo apgadintas dėl atsakovės netinkamos kelio priežiūros, t.y. dėl neužlygintos ir jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamojoje kelio dalyje. Atsakovė neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Vytėnų g. ir Vynuogių g., esančias Kaune, bei užtikrinti saugų eismą jose, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekilo abejonių, kad tarp neteisėto atsakovės neveikimo ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Teismas sprendė, kad esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog paties vairuotojo veiksmai ir nerūpestingumas turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui. Teismas nurodė, kad atsakovės argumentus paneigia Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kuriame vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, nenustatyta ir administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties; tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, dislokaciją automobilio atžvilgiu, reikšmingus atstumus. Teismo vertinimu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą, o atsakovės argumentus, kad Kauno miesto gatvėmis pravažiuoja dideli automobilių srautai, bet ne visiems atsiranda tokio masto apgadinimai, vairuotojas, būdamas rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į gatvės išdaužą, teismas laikė grindžiamus vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, byloje nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovės išmokėtą draudimo išmoką iš dalies padengia iki tol gautos draudiminės įmokos, todėl ieškovė nuostoliai šioje byloje iš esmės yra mažesni, nei reikalaujama, atmestinas. Teismo nuomone, atsakovė tokiu būdu siekia paneigti subrogacijos instituto taikymą. Nurodė, kad išmokėjus draudimo išmoką, pasikeičia žalos atlyginimo santykio šalys – t. y. nukentėjusįjį asmenį pakeičia draudikas, kuris perima jo teisę reikalauti iš žalos padariusio asmens atlyginti žalą. Toks santykio šalių pasikeitimas (draudimo išmokos išmokėjimo faktas) nepanaikina žalos atlyginimo prievolės. Teismas nurodė, kad transporto priemonės techninės apžiūros aktas, aiškinamasis raštas neginčijamai patvirtina priežastinį ryšį tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę dydžio pagrįstumu, nes nurodytos išlaidos automobilio remontui yra realiai pagrįstos ir įrodytos, atitinka automobilio sugadinimo pobūdį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Atsakovė neprašė skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, CK normų ir draudimo sutarties sąlygų. Teismas, vadovaudamasis CK 6.2 straipsnio, 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendė, kad ieškovei iš atsakovės turi būti priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškinį patenkinus, jos iš atsakovės priteistinos ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1. Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neatsižvelgė į teismų praktiką, neatsižvelgė į svarbias bylai aplinkybes, tinkamai neištyrė įrodymų;
2. Byloje nėra pateikta vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai nereiškia, kad jie atsirado dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Nė viename iš byloje pateiktų dokumentų nenurodyta, kad ginčo duobė galėjo sukelti nurodytus automobilio sugadinimus;
3. Nebuvo pateiktas teisės aktuose numatytas privalomas ginčo transporto priemonės vertinimas, nepateikti dokumentai, patvirtinantys nepriekaištingą transporto priemonės būklę iki tariamo įvykio, pateiktas techninės apžiūros aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir neturi juridinės galios. Nustatant transporto priemonės vertę, teismas turėjo vadovautis privaloma Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, patvirtinta Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101.;
4. Teismas be pagrindo taikė atsakomybę atsakovei. Už Kauno miesto gatvių priežiūrą yra atsakinga ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;
5. Teismas nepagrįstai priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas ieškovei, nes bylos nagrinėjimas dėl atsakovės kaltės neužsitęsė. Ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju turėtų taikomos viešosios teisės normos, o ne CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės atstovas advokatas T. D. prašė Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimuose į apeliacinio skundo motyvus nurodė tokius argumentus:
1. Priežastinis ryšys tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiojo automobiliui padarytos žalos yra įrodytas byloje pateiktais įrodymais, dauguma iš kurių turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų byloje esančiais įrodymais užfiksuotas aplinkybes;
2. Atsakovės nurodyta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka nagrinėjamu atveju netaikytina. Turto vertinimą ieškovės darbuotojai atliko įmonės reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms. Tokios teisės aiškinimo taisyklės suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013;
3. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti;
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, prašė priimti sprendimą dėl apeliacinio skundo ir dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo teismo nuožiūra. Nurodė, kad Kauno miesto gatvių priežiūra yra savivaldybės savarankiškoji funkcija, o ne valstybės perduotoji. Kelių direkcija rengia Programos lėšų naudojimo metinės sąmatos projektą, planuoja ir organizuoja Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų gavimą ir naudojimą valstybinės reikšmės keliams, ir teikia projektus Susisiekimo ministerijai. Susisiekimo ministerija sąmatos projektą derina su suinteresuotomis institucijomis, tačiau sprendimą dėl sąmatos turinio priima ne Kelių direkcija, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Programos lėšos vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti skiriamos ir naudojamos vadovaujantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašu (toliau - Tvarkos aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“. Pagal Tvarkos aprašą už lėšas, skirtas iš Programos, atsako savivaldybės, o Kelių direkcija turi kontroliuoti, kad lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį ir kontroliuoti darbų techninės priežiūros organizavimą. Kokiems objektams naudoti lėšas nustato savivaldybė.
Tretieji asmenys G. M. ir UAB „Verpalita“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti ieškovei turtinę žalą, atsiradusią subrogacijos pagrindu (CK6.1015 str.)
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir nukentėjusiojo transporto priemonei padarytos žalos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Priežastinį ryšį tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina policijos pareigūnų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga: 2011 m. balandžio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną; prie jo pateikta 2011 m. balandžio 19 d. eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje buvusi duobė, pažymėtas apgadintas automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. balandžio 19 d. pareigūno G. D. tarybinis pranešimas administracinio teisės pažeidimo byloje, 2011 m. balandžio 19 d. ginčo automobilio vairuotojo G. M. paaiškinimas. Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad ginčo duobė nebuvo paženklinta. Transporto priemonė buvo apgadinta įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Aplinkybė, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai būdingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančią duobę, konstatuota 2011 m. balandžio 20 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akte Nr. 1167938 – sugadintas priekinis dešinės pusės ratlankis ir pakeista priekinė dešinės pusės padanga bei minėtame policijos nutarime. Pažymėtina, kad policijos įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai pripažintini didesnę galią turinčiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.) ir juose nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. Transporto priemonės sugadinimų lokalizacija atitiko 2011 m. balandžio 20 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akte Nr. 1167938 nurodytus sugadinimus. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų policijos medžiagoje užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, kad tokio pobūdžio apgadinimai yra būdingi transporto priemonei įvažiavus į kelio duobę. Apeliantės teiginiai, esą automobilis galėjo būti apgadintas kitur bei kitomis aplinkybėmis, grindžiami prielaidomis. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog eismo įvykio metu kelio duobė, esanti Vytėnų g. ir Vynuogių g. sankryžoje buvo paženklinta ar aptverta, ar apie kelio duobę buvo įspėta kelio ženklais. Atsakovė nevykdė Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 2004 m. vasario 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintos Kelių priežiūros tvarkos 6, 12 ir 42 punktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir nukentėjusiojo transporto priemonei padarytos žalos yra priežastinis ryšys.
Nesutiktina su apeliantės argumentais dėl nepagrįstai nustatyto žalos dydžio. Ginčo automobiliui įvykio metu buvo sugadinti dešinės pusės rato ratlankis ir padanga. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. balandžio 22 d. UAB „Krasta Auto Kaunas“ patikrinus ginčo automobilį nustatyta, kad dešinės pusės priekinio rato ratlankis lenktas. Lenkti ratlankiai pagal BMW AG remonto technologiją yra neremontuojami (nelyginami). Pagal UAB „Krasta Auto Kaunas“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą ratlankio kaina be PVM – 1 900 Lt. Pagal UAB „Svarslita“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą padangos kaina be PVM – 1 074,38 Lt. Šias išlaidas paneigiančių įrodymų teismui nebuvo pateikta, atsakovė neprašė skirti ekspertizę ginčo automobilio padarytos žalos dydžiui nustatyti. Ieškovė 2012 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą atlyginti UAB „Verpalita“ 2011 m. balandžio 19 d. įvykio metu padarytą žalą, išmokant 2 974,38 Lt sumą.
Apeliantės nuomone, nebuvo atliktas teisės aktais (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos) nustatytas kelių transporto priemonės vertinimas. Apeliantės teigimu, automobiliui padarytą žalą galima nustatyti tik atestuoto turto vertintojo atlikto kilnojamojo turto vertinimo pagrindu, t. y. faktiškai kelia įrodymo žalos dydžiui nustatyti leistinumo klausimą. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 8 punktą žalos dydžio nustatymo tvarka yra draudimo taisyklių būtinoji dalis, o tai reiškia, kad žalos dydžio nustatymas reglamentuojamas būtent draudimo santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Pažymėtina, kad ir pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimą, o šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Nagrinėjamu atveju ieškovė, atlikusi nuostolių sureguliavimo procedūras, sutiko su draudėjo nurodytu patirtų nuostolių dydžiu 2 974,38 Lt ir kompensavo draudėjui išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu žalos dydis buvo apskaičiuotas teisingai ir yra pagrįstas byloje pateiktais įrodymais. Byloje nėra nustatyta aplinkybių nustatytam žalos dydžiui sumažinti.
Apeliantės argumentai, esą ginčo transporto priemonei dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantės nurodyta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ginčo transporto priemonei padarytos žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes šiuo atveju taikytinos Draudimo įstatymo ir CK normos bei draudimo sutarties sąlygos. Nurodyta tvarka yra taikoma tik tais atvejais, kai turto vertinimas yra atliekamas pagal sutartį su užsakovu, t. y. tik išorinėms turto vertinimo reikmėms. Draudimo teisiniuose santykiuose, įvykus eismo įvykiui, draudėjas netampa užsakovu, kuris pagal sutartį reikalauja atlikti turto vertinimą ir už jį moka. Draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai laikytini vidaus turto arba verslo vertintojais, nes jie atlieka vertinimą draudimo bendrovių funkcijų vykdymo reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo šios teisės aiškinimo taisyklės, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013 ir 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-1314/2014.
Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos ginčo transporto priemonės vairuotojo veiksmai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavęs asmuo būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. 2011 m. balandžio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime vairuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta. Nutarime pažymėta, kad ginčo automobilio vairuotojas neturėjo galimybės iš anksto apvažiuoti duobės, kadangi kelio ruožas jokiais kelio įspėjamaisiais ženklais nebuvo paženklintas, o matomumą vairuotojui užstojo priekyje važiavusi transporto priemonė.
Apeliantės argumentai dėl nepakankamo finansavimo ir dėl to, kad už Kauno miesto gatvių priežiūrą yra atsakingas ir trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo dalyką ir ribas, nenagrinėtini. Pažymėtina, kad kitoms valstybės institucijoms nustatytos pareigos saugaus eismo užtikrinimo srityje negali būti traktuojamos kaip atleidžiančios kelio savininką (valdytoją) nuo jam įstatymuose įtvirtintų pareigų prižiūrėti, taisyti nuosavybės teisėmis priklausančius viešuosius kelius ir gatves, užtikrinti juose saugų eismą. Atkreiptinas dėmesį į tai, kad pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės draudikui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovei nagrinėjamu atveju kilo ir dėl to, kad atsakovė nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais.
Atmestinas apeliantės argumentas dėl procesinių penkių procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo. Ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš CK 6.1015 straipsnio, pagal kurį išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė įgyja subrogacijos teisę į apeliantės deliktu padarytos žalos atlyginimą pagal CK 6.266 bei 6.271 straipsnius ir tampa ieškovės skolininke. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT procesinius sprendimus administracinėse bylose: 2009 m. gegužės 21 d. Nr. A756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. Nr. A756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. Nr. A62-1119/2011; 2013 m. lapkričio 21 d. Nr. A492-2281/2013; 2014 m. liepos 3 d. Nr. A556-992/2014; 2014 m. liepos 17 d. Nr. A662-1354/2014; 2014 m. liepos 31 d. Nr. A858-1423/2014; 2014 m. rugsėjo 3 d. Nr. A502-1148/2014; 2014 m. rugsėjo 8 d. Nr. A662-1132/2014; ir kt.).
Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Naikinti šį sprendimą atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimo išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 28,96 Eur . Ši suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (redakcijos galiojusios skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu) maksimalaus 8.11 punkte nurodyto 1,5 MMA dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteistina 28,96 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 96 ct) išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.