Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2012-09-17 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis nevykdė Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytų kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) valdytojo pareigų, t. y. laiku neatnaujino želdinių, nešalino savaime užaugančių menkaverčių augalų, nešienavo teritorijos, negenėjo medžių ir nevalė šiukšlių, tokia veika padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 91 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

A. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už LR ATPK 91 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis nevykdė kultūros paveldo objekto valdytojo pareigų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės nepripažino teigdamas, kad kapinės buvo tvarkomos, savo pareigas jis vykdė tinkamai. Tuo tarpu Institucija su tokia A. V. pozicija nesutinka ir kategoriškai tvirtina, kad A. V., būdamas atsakingu už (duomenys neskelbtini) priežiūrą, laiku neatnaujino želdinių, nešalino savaime užaugančių menkaverčių augalų, nešienavo teritorijos, negenėjo medžių ir nevalė šiukšlių. Apelianto nuomone teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir bylą nutraukė nepagrįstai.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų vertinimo taisyklės, kurių laikosi tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismai, yra apibrėžtos LR ATPK 257 straipsnyje. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kategoriškai patvirtinančių, kad A. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 91 straipsnyje.

LR ATPK 91 straipsnis numato atsakomybę už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimus. Kadangi šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, teisei priešingos veikos požymių reikia ieškoti kituose teisės aktuose, t. y. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos arba Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymuose. A. V. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus, t. y. už tai, kad laiku neatnaujino želdinių, nešalino savaime užaugančių menkaverčių augalų, nešienavo teritorijos, negenėjo medžių ir nevalė šiukšlių. Skundo autorius nurodo, kad A. V. kaltė neginčijamai įrodyta apžiūros aktais ir fotofiksacija. Su tokiais skundo autoriaus teiginiais aukštesnės instancijos teismas nesutinka ir mano, kad duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų A. V. kaltę, Institucija nepateikė.

Teismo posėdyje apklausiamas A. V. savo kaltę dėl LR ATPK 91 straipsnyje numatytos veikos padarymo, nuosekliai neigė, paaiškino, kad nuo 2012-04-12 yra paskirtas į savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Iki nutarimo skirti administracinę nuobaudą gavimo niekada nebuvo iškviestas dėl kapinių nepriežiūros, jokio S. S. 2012-09-03 rašto negavo, iš savivaldybės dėl nepriežiūros niekas į jį nesikreipė. A. V. patvirtino, kad kapinių teritorija per vasarą šienaujama 4-5 kartus, medžius genėja bendra tvarka, tvarko pagal reikalingumą ir būtinumą. Įmonė prižiūri tik kapinių teritoriją, nes tvarkyti pačių kapaviečių neturi teisės. Kapavietes prižiūri giminės arba bendruomenė, į (duomenys neskelbtini) kapavietes jie neturi teisės lįsti. Įmonė kapines tvarko, aprūpina vandeniu, šienauja, surenka šiukšles, prižiūri visą kapinių teritoriją neskaitant kapų ir kapaviečių. Buvo susitarimas su (duomenys neskelbtini), kad sutvarkys kapines nelįsdami į kapavietes (b. l. 67-68, 89). Teismas neturėjo pagrindo netikėti A. V. nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jas patvirtina byloje apklausti liudytojai bei rašytinė bylos medžiaga.

Apklausiamas liudytoju (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkas G. Ž. paaiškino, kad kapinėse lankosi dažnai, priežiūra visumoje palaikoma, šienaujama, patvarko tiek įmonė, tiek pati (duomenys neskelbtini) bendruomenė. Pastaruoju metu kapinės pradėtos tvarkyti daugiau, 2012 m. nenušienautos žolės nematė, šiukšles surenka, tačiau po nakties vėl jų būna primėtyta. Kad kapinės pamirštos teigti negali, būtų galima atlikti daugiau darbų, bet tam reikia investicijų. Kapavietėse buvo pjaunami krūmai, didesni medeliai, kad matytųsi akmenys. Pačių kapinių trečdalio nešienaujama, nes ten kapavietės (b. l. 69, 70).

Liudytojas V. O. teisme nurodė, kad kapinėse tokia pati tvarka buvo ir prieš 12 metų, kapinės niekada niekam nebuvo užkliuvusios. Medžių genėjimas jo darbas, apžiūrėjus rašomas tarnybinis patikrinimas apie išvartas ir su brigada važiuojama tvarkyti. Šiukšles renka prižiūrintis kapines darbuotojas, o po to jos pakraunamos ir išvežamos su transportu. Visą šiltąjį laikotarpį buvo vykdomi darbai, kurie nurodyti nutarime, apie kapinių patikrinimus ir tų patikrinimų rezultatus informuotas nebuvo nė karto (b. l. 70).

Liudytojas E. M., apklausiamas teisme, paaiškino, kad yra kapinių vedėjas, kapinėse žolė šienaujama pastoviai kas mėnesį, yra nepaminkliniai plotai, menkaverčių medžių genėjimas buvo vasarą. Šiukšlės vežamos kai pastebimos, vežamos dažnai, nes gyventojai prišiukšlina. Neteko matyti, kad kapinės būtų tikrinamos. Iš Vilniaus departamento gavo pagyrimą, kad kapinės pasikeitė į gerąją pusę, pastabų iš Kauno savivaldybės administracijos dėl kapinių nepriežiūros nėra gavę. Visos kapinių teritorijos tvarkyti negali, nes ten yra kapavietės, kur negali kištis dėl tradicijų. Buvo sutartis su (duomenys neskelbtini) bendruomene ir išpjauti menkaverčiai želdiniai. Darbai buvo vykdomi, todėl protokole nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (b. l. 71).

A. V. ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų nurodytas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) priežiūros bei tvarkymo patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje esanti rašytinė bylos medžiaga: darbų atlikimo aktai, kuriuose nurodyta, kad teritorijose (duomenys neskelbtini) atlikti žolės nupjovimo darbai, darbai atlikti kokybiškai ir pilna apimtimi (b. l. 8, 9), paskyros sudarymo duomenimis, iš kurių matyti, kad per 2012 m. birželio mėn., 2012 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) atlikti šienavimo darbai (b. l. 10, 14), atliktų darbų aprašai birželio, liepos, rugpjūčio mėn., iš kurių matyti, kad birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) atlikti šiukšlių surinkimo ir žolės grėbimo darbai, liepos mėnesį – šiukšlių surinkimo darbai, rugpjūčio mėnesį – šiukšlių surinkimo darbai (b. l. 11-13), darbų atlikimo aktai, patvirtinantys, kad (duomenys neskelbtini).) buvo atlikti pavienių šiukšlių surinkimo, šakų surinkimo, pakrovimo ir iškrovimo, šienavimo mechaniniu būdu sudėtingomis sąlygomis, žolės grėbimo, pakrovimo, iškrovimo darbai (b. l. 55-60). Šių rašytinių duomenų teisingumas nėra nuginčytas ir pirmos instancijos teismas, nutraukdamas teiseną A. V. atžvilgiu, jais rėmėsi pagrįstai. Tuo tarpu Institucija nepateikė jokių neginčijamų, aukščiau aptartus duomenis, paneigiančių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad A. V. kaltė padarius LR ATPK 91 straipsnyje numatytą pažeidimą, neginčijamai įrodyta. Nutarimas paskirti A. V. administracinę nuobaudą surašytas remiantis tik inspektoriaus A. L. tarnybiniu pranešimu dėl kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) apžiūros ir pažeidimų nustatymo ir tuo pagrindu surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu. Be to, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje surašyti tą pačią dieną, t. y. 2012-09-17. Jokių objektyvių faktinių duomenų apie tai, kad A. V. buvo pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, byloje nėra. Taip pat nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą, kad A. V. buvo pranešta apie tai, kad jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nurodant protokolo surašymo vietą ir laiką. A. V. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jokio oficialaus pranešimo apie tai, kad yra nustatyti pažeidimai ir bus rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, negavo, įmonei buvo pateiktas nurodymas atvykti į (duomenys neskelbtini) padalinį, nurodymo pagrindas nurodytas nebuvo. Šių aplinkybių iš esmės nepaneigia ir Institucijos atstovas A. L., kuris, apklausiamas teisme, nurodė, kad A. V., kviečiamas į (duomenys neskelbtini) padalinį, turėjo suvokti, kad vyksta protokolo surašymui, nes žinojo apie neprižiūrėtą objektą bei patvirtino, kad pažeidėjas apie pažeidimą informuotas jį iškvietus (b. l. 69). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad tokiais Institucijos veiksmais iš esmės buvo pažeistos A. V., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, procesinės teisės, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių priimto nutarimo teisėtumu.

Institucijai nepateikus objektyvių ir neginčijamų duomenų, įrodančių A. V. kaltę neatlikus savo, kaip valdytojo pareigų, pirmos instancijos teismas bylą nutraukė pagrįstai. Institucijos pateiktas nuotraukas teismas pagrįstai vertino kritiškai, kadangi minėtos nuotraukos darytos 2012-07-19, o galimas pažeidimas užfiksuotas 2012-08-31. Įvertinus tai, kad po 2012-07-19 kapinėse buvo atlikti priežiūros darbai, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai, tarnybiniame pranešime užfiksuotas faktas neatitinka tikrovės. Be to, abejonių tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių teisingumu kelia ir tai, kad Institucijos atstovas, nors ir nurodydamas, kad kapinės iki tarnybinio pranešimo surašymo buvo tikrinamos ne vieną kartą, jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė, teismui logiškai ir įtikinamai nepaaiškino, kokia tvarka vykdomas neplaninis objekto patikrinimas, kaip fiksuojami patikrinimo rezultatai.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teismas konstatuoja, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių, jog A. V. neatliko savo, kaip valdytojo, pareigų, negalima daryti išvados, kad jo kaltė dėl LR ATPK 91 numatyto pažeidimo padarymo įrodyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir, nustatęs, kad neįrodyta, jog A. V. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 91 straipsnyje, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vedėjo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.