Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-64/2008 m.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.1.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.; 2.4.8.

2008 m. liepos 3 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistųjų K. G. ir E. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. sausio 10 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 500 Lt bauda visiško sudėjimo būdu - prie paskirtos bausmės visiškai pridedant neatliktą bausmę ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams 8 mėnesiams ir 500 Lt (penkių šimtų litų) bauda.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

L. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams 2 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis, per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant toliau dirbti arba registruotis darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2007 m. vasario 24 d. apie 2.08 val. (duomenys neskelbtini), prie boulingo klubo „(duomenys neskelbtini)“ viešoje vietoje, būdamas kartu su L. Š., matant pašaliniams asmenims, iš chuliganiškų paskatų įžūliu elgesiu - smogdamas nukentėjusiajam A. G. du kartus kumščiu į veidą, tokiu būdu sulaužydamas nukentėjusiajam A. G. nosies kaulą su lūžgalio poslinkiu kampu, bendrais tyčiniais veiksmais su L. Š. smogdamas nukentėjusiajam A. G. ne mažiau keturių kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. G. kraujosruvas veide, kairiajame smilkinyje, kairiajame užausyje, kairiajame žaste, padarė nukentėjusiajam A. G., dėl nosies kaulo lūžio su lūžgalio poslinkiu, nesunkų sveikatos sutrikdymą.

L. Š. pripažintas katu ir nuteistas už tai, kad jis 2007 m. vasario 24 d. apie 2.08 val. (duomenys neskelbtini), prie boulingo klubo „(duomenys neskelbtini)“ viešoje vietoje, K. G. smogus nukentėjusiajam A. G. du kartus kumščiu į veidą, tokiu būdu sulaužant nukentėjusiajam A. G. nosies kaulą su lūžgalio poslinkiu kampu, t.y. padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą, bendrais tyčiniais veiksmais su K. G. įžūliais veiksmais - smogdamas nukentėjusiajam A. G. ne mažiau keturių kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. G. kraujosruvas veide, kairiajame smilkinyje, kairiajame užausyje, kairiajame žaste, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2007 m. vasario 24 d. apie 2.08 val. (duomenys neskelbtini), prie boulingo klubo „(duomenys neskelbtini)“ viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu - tyčia smogdamas nukentėjusiajam E. G. ne mažiau dviejų kartų į veidą, tokiu būdu padarydamas muštinę žaizdą smakre, nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinės pereinamojoje dalyje, vieno danties panirimą, kraujosruvą dantenose, t.y. nežymų sveikatos sutrikimą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat teismas, vertindamas K. G. ir L. Š. veikas padarė išvadas neatitinkančias bylos faktinių aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo išvada, kad nosies kaulų lūžį su lūžgalių poslinkiu kampu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, A. G. padarė K. G., paremta vien tik prielaidomis, o ne faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad A. G. buvo padaryti šie sužalojimai: kraujosruvos veide, kairiame smilkinyje, kairiame žaste, nosies kaulų lūžis su lūžgalių poslinkiu kampu. Sužalojimai atitinka įvykio laiką ir aplinkybes. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų smūginių kontaktų kietais bukais daiktais į veidą, vieną į kairį smilkinį, vieno į kairio užausio ir dviejų į kairį žastą poveikyje. Sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi. A. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio su lūžgalių poslinkiu kampu, kurio atstatymui reikalinga chirurginė operacija, sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2007-02-24, apie 2 val., Šiaulių m., prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, eidamas kartu su žmona G. G. bei sūnumi E. G., sutiko priešais einančius K. G. ir L. Š.. Po tarp jo ir K. G. su L. Š. kilusio žodinio konflikto, jis ėjo toliau link savo automobilio bei, ketindamas sėsti į automobilį, priešais save pamatė K. G., kuris jam kelis kartus smogė į tarpuakį, nosies sritį. Kas po to įvyko neprisimena. Nukentėjusysis E. G. parodė, kad matė kaip K. G. smogė tėvui A. G. kumščiu į veidą, o L. Š. smūgiavo į visą kūną. Matė kaip L. Š. ir K. G. mušė A. G. rankomis ir kojomis, matė kaip L. Š. laikė A. G. už liemens, o K. G. smūgiavo rankomis, o A. G. nukritus ant žemės, L. Š. smogė 4-5 smūgius į galvą, šonus, ranką, spyrė koja į ranką. Liudytoja G. G. parodė, kad K. G. ir L. Š. nutempė A. G. nuo automobilio, o po to, vienas iš jų A. G. laikė, o kitas – mušė. Vėliau K. G. ir L. Š. apsikeitė. Liudytoja B. B. taip pat parodė, kad matė kaip prie boulingo klubo „(duomenys neskelbtini)“ K. G. ir L. Š. pasikeisdami mušė vyriškį, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas. Tokiu būdu pagal A. G., E. G., G. G. ir B. B. parodymus nustatyta, kad A. G. mušė tiek K. G., tiek L. Š., suduodami smūgius į veidą, galvą ir kitas kūno vietas. Be to, ir pats L. Š. tvirtina mušęs A. G. ir smogęs A. G. į veidą. Abu nuteistieji – K. G. ir L. Š. veikė bendrininkų grupėje, tarp jų buvo susitarimas sumušti A. G., išreikštas konkliudentiniais veiksmais, abu jie veikė neapibrėžta tyčia. Tokiu atveju, pagal susiformavusią teismų praktiką, esant neapibrėžtai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie atliko, už kilusias pasekmes atsako pagal vieną Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, šiuo atveju pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Todėl teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybes, perkvalifikavo L. Š. veiką iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. į LR BK 284 str. 1 d. bei tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas, subendrindamas bausmes ir K. G. paskirdamas galutinę bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas, paskyrė K. G. galutinę bausmę 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo ir 500 litų baudą. LR BK 47 str. 1 d., 2 d., nurodyta, kad bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais ir yra skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Todėl ir K. G. ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės – baudos dalis turi būti skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. K. G. yra sumokėjęs 540 litų, t.y. pilnai sumokėjęs tik pusę paskirtos baudos – 4 MGL dydžius (520 litų). Virš šios sumos sumokėti 20 litų nesudaro 1 MGL dydžio, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2006-10-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–588/2006), K. G. pagal ankstesnį nuosprendį neatliktos bausmės dalis yra 4 MGL dydžiai (520 litų). Tokiu būdu, subendrinant bausmes, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, prie nauju nuosprendžiu K. G. paskirtos bausmės turėjo būti pridėta 4 MGL dydžio (520 litų) bauda. Teismas, paskyręs K. G. galutinę 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo ir 500 litų bausmę, vadovaudamasis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėjo 2 m.. LR BK 75 str. 1 d. numatyta, kad bausmės vykdymas atidėtas gali būti tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme. Įstatymas nenumato galimybės atidėti kitų bausmių, tame tarpe ir baudos, vykdymą. Todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai atidėjo K. G. paskirtos baudos vykdymą. Taip pat teismas, už nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. paskyręs E. L. 1 m. laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėjo 1m.. LR BK 75 str. taikymą E. L. teismas motyvavo tuo, kad po paskutinio E. L. nuteisimo iki nusikalstamos veikos padarymo praėjo trys metai, nėra duomenų, kad per tą patį laikotarpį E. L. būtų padaręs kitą nusikalstamą veiką, šiuo metu yra dirbantis, todėl, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad paveikti E. L., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, galima be realaus bausmės atlikimo. Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja teismo nuosprendyje aukščiau išdėstytiems teiginiams, kuriuos teismas išdėstė parinkdamas bausmės rūšį E. L.. Teismas nurodė, kad E. L. praeityje buvo teistas 4 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, dėl ko jis pripažįstamas recidyvistu, 5 kartus E. L. buvo baustas administracine tvarka, po paskutinio nuteisimo už tos pačios rūšies nusikalstamą veiką neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų. Teismas akcentavo tiktais vieną bausmės tikslą, kuris gali būti įgyvendintas atidėjus E. L. paskirtos bausmės vykdymą - paveikti E. L., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tačiau LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai yra žymiai platesni: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šių tikslų įgyvendinimo teismas nuosprendyje neaptarė, o ir jie nebūtų įgyvendinti atidėjus E. L. paskirtos bausmės vykdymą. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas ir teismo pripažintas aplinkybes, teismas padarė neteisingą išvadą, kad bausmės E. L. tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, E. L. atžvilgiu taikydamas LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėdamas 1 m. laikotarpiui.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini, Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 1, 4 p.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų veiksmus. Nukentėjusysis A. G. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad smūgius į veidą jam sudavė būtent nuteistasis K. G., o L. Š. – į kūną. Nukentėjusiojo A. G. parodymus patvirtino nukentėjusysis E. G., kuris matė kaip K. G. smogė jo tėvui, L. Š. smūgiavo į įvairias kūno vietas, o jam pačiam smūgius sudavė E. L., taip pat liudytojai: G. G. – abu nuteistieji nutempė A. G. nuo automobilio, vienas iš jų laikė nukentėjusįjį, o kitas mušė, liudytoja B. B. – nuteistieji K. G. ir L. Š. pasikeisdami mušė vyriškį į įvairias kūno vietas, taip pat ir kiti teisme ištirti įrodymai: liudytojo R. R. parodymais, jog pakelto nuo žemės vyriškio veidas buvo kruvinas, teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog A. G. buvo padaryti šie sužalojimai: kraujosruvos veide, kairiame smilkinyje, kairiame užausyje, kairiame žaste, nosies kaulų lūžis su lūžgalių poslinkiu kampu, šie sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų smūginių kontaktų kietais bukais daiktais į veidą, vieną į kairį smilkinį, vieno į kairio užausio ir dviejų į kairį žastą poveikyje, o dėl nosies kaulų lūžio su lūžgalių poslinkiu kampu, kurio atstatymui reikalinga chirurginė operacija, A. G. sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui ir A. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusieji ir liudytoja G. G. asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką metu atpažino visus tris nuteistuosius, apie kuriuos davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Kadangi nukentėjusiųjų ir liudytojos G. G. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai, todėl teismas nukentėjusiųjų ir liudytojos G. G. parodymais netikėti neturi pagrindo. Sugretinus teismo medicinos specialisto išvadą ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent K. G. sudavė nukentėjusiajam A. G. smūgius į veidą, padarydamas jam nosies kaulų lūžį su lūžgalių poslinkiu kampu, o teismo medicinos specialisto išvadoje nenurodžius kokį sveikatos sutrikdymo mastą atitinka kiti nukentėjusiajam A. G. padaryti sužalojimai, pirmosios instancijos teismas, esant realiai galimybei atriboti smūgių sudavimą nukentėjusiajam, pagrįstai nuteistojo L. Š. veiksmus kvalifikavo kaip viešosios tvarkos pažeidimą, nes konfliktas tarp nukentėjusiojo A. G. ir nuteistųjų K. G. ir L. Š. įvyko viešoje vietoje – prie boulingo klubo „(duomenys neskelbtini)“, kur pasibaigus klubo darbo laikui ir lankytojams išėjus į lauką, po įvykusio žodinio konflikto, nuteistasis K. G. pirmas sudavė smūgius nukentėjusiajam A. G.. Be to, pats nuteistasis L. Š., prisipažindamas sudavęs smūgius nukentėjusiajam A. G., nors teigdamas, kad jis vienas sužalojo nukentėjusįjį A. G., patvirtino savo kaltę. Nuteistojo K. G. teigimas, kad jis susimušė su nukentėjusiuoju E. G. ir padarė jam sužalojimą, vertintinas kaip siekis supainioti teismą ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus. Esant šioms paminėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo K. G. išteisinti, o L. Š. pripažinti kaltu dėl LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. L. pripažino kaltu padarius viešosios tvarkos pažeidimą. Nukentėjusysis E. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad įvykus žodiniam konfliktui tarp jo tėvo A. G. ir nuteistųjų K. G. ir L. Š., jam smūgius sudavė E. L.. Nukentėjusysis E. G. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino E. L., kaip asmenį apie kurį davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir kaip asmenį, kuris jam sudavė smūgius, nes E. L. veidą įsidėmėjo įvykio metu. Nukentėjusiojo E. G. parodymus patvirtino liudytoja G. G., teisme patvirtinusi savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog kai E. G. norėjo padėti A. G., prie jo pribėgo E. L., stovėjęs prie „(duomenys neskelbtini)“ su būriu vaikinų, ir sudavė E. G. smūgius į veidą, taip pat parodė, kad lauke buvo apšviesta nuo baro ir matė visų vaikinų veidus. Be to, aplinkybę, kad E. L. įvykio metu buvo prie boulingo klubo „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinta liudytojų R. R., O. R., A. M. parodymais, vaizdo įrašais, kuriais nustatyta, jog vaizdo įrašuose nurodytas laikas neatitiko realaus laiko dėl paklaidos: liudytojas A. M. parodė, kad vaizdo įrašas, pateiktame iš boulingo klubo „(duomenys neskelbtini)“ laiko paklaida yra 28 min, todėl vaizdo įraše, patvirtinančiame įvykusį konfliktą, matyti, jog įvykis užfiksuotas nuo 02:36 val. (realus laikas buvo 02:08 val.), kai prie filmuojamo pastato pasirodė keturi asmenys ir baigėsi 02:38 (realus laikas buvo 02:10 val.), kai privažiavo automobilis ir šviesiais rūbais apsirengęs asmuo, kaip ir likusieji asmenys, nuėjo prie to automobilio, palikdami ant žemės gulintį tamsiais rūbais apsirengusį asmenį. Iš CD, pateikto iš kazino „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad E. L. kazino, esančiame Aido gatvėje, buvo nuo 10:44 val. iki 02:02 val., dėl vaizdo įrašuose užfiksuoto laiko šiame kazino paklaidos, neatitikimo ar kitokio netikslumo byloje duomenų nėra. Taip pat nustatyta, kad į kazino, esantį Vilniaus gatvėje, E. L. atėjo 00:17:28 val., K. G. ir L. Š. - 00:32 val. (realus laikas buvo 2:35 val.), nes pagal liudytojų R. M. ir O. R. parodymus šis laikas neatitiko realaus laiko dėl 2 val. 3 min. paklaidos, todėl pagrįstai nustatyta, kad E. L. į kazino, esantį Vilniaus gatvėje, atėjo 2:20 val.. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad E. L. buvo prie boulingo klubo „(duomenys neskelbtini)“, kai įvyko konfliktas tarp nuteistųjų K. G., L. Š. ir nukentėjusiųjų, ir sudavė smūgius nukentėjusiajam E. G., kas atitinka nukentėjusiojo duotiems parodymams. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti E. L. skundo ir jį išteisinti.

Nuteistojo E. L. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog jo nebuvimą prie boulingo klubo „(duomenys neskelbtini)“ kuomet nukentėjusieji buvo sužaloti patvirtina liudytojai N. M., O. A., R. P. bei kiti nuteistieji yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad minėtų liudytojų parodymai atmesti ir vertintini kaip bandymas padėti E. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes E. L. buvimas nusikalstamos veikos padarymo vietoje patvirtintas kitų liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais bei kitai byloje ištirtais įrodymais.

Nuteistųjų K. G. ir E. L. apeliaciniuose skunduose nurodyti teiginiai dėl jų įvykio dieną vilkėtų drabužių yra nepagrįsti, nes apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai peržiūrėjus vaizdo įrašą, nustatyta, kad pagal įrašo kokybę, nėra galimybės identifikuoti kiekvieno iš nuteistųjų vilkėtų rūbų. Pagal nurodytus požymius nėra pagrindo vaizdo įrašą vertinti kaip nuteistųjų kaltę patvirtinantį ar paneigiantį įrodymą, todėl teismas nuteistųjų kaltę grindžia visų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma ir daro išvadą, kad nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais.

Dėl paskirtų bausmių

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, LR BK 54 str. nuostatų nepažeidė, tačiau subendrinus pagal kelis nuosprendžius bausmes nuteistajam K. G., neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t.y. nepagrįstai atidėdamas visos paskirtos subendrintos bausmės vykdymą.

Pirmosios instancijos teismas K. G. paskyrė bausmę, atsižvelgęs į LR BK 54 str. nurodytas aplinkybes, į nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, pagrįstai jį laikė recidyvistu ir, vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d., parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį ir pritaikė LR BK 75 str. nuostatas. LR BK 75 str. nuostatos taikomos asmeniui, nuteistam tik laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, t.y. baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės atidėti kitos bausmės vykdymą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas subendrinus bausmes, atidėjo subendrintos bausmės vykdymą, tokiu būdu, ir baudos vykdymą. Šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas ir nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-01-10 nuosprendžiu K. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubaustas 8 MGL, t.y. 1000 Lt bauda, K. G. į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo laikas ir laikė, kad K. G. atliko dalį paskirtos bausmės – sumokėjo 4 MGL dydžio – 500 Lt baudą. Tokiu būdu, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007-01-10 nuosprendyje paskirtos baudos minimalaus gyvenimo lygio dydį laikė 125 Lt (1000 / 8 = 125), nors nuo 2007-01-01 įsigaliojo 2006-12-07 LR 2007 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas Nr. X-963, numatęs, kad minimalus gyvenimo lygis nuo 125 Lt padidinamas iki 130 Lt. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad minėtas nuosprendis buvo pakeistas, todėl pirmosios instancijos teismas, subendrindamas K. G. bausmes, visiško bausmių sudėjimo būdu prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrįstai pridėjo visiškai pagal 2007-01-10 nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės – baudos dalį – 500 Lt. LR BK 47 str. 1 d., 2 d., nurodyta, teismas, skirdamas baudą skaičiuoja MGL dydžiais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad MGL dydis gali būti indeksuojamas ir konkreti baudos suma litais gali pasikeisti, teismo sprendime nurodytinas ir baudos dydis litais. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų neteisingai subendrinęs K. G. bausmes, tačiau apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė subendrintinos baudos dydžio MGL dydžiu. Kadangi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-01-10 nuosprendžiu K. G. buvo paskirta 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda ir teismas konstatavo, kad lygiai pusę baudos nuteistasis jau yra sumokėjęs, todėl likusi neatliktos bausmės dalis yra lygiai 4 MGL (500 Lt). Prokuroras apeliaciniu skundu prašydamas pakeisti subendrintinos baudos dydį, prašo taikyti didesnį MGL dydį, t.y. taikyti MGL dydį, kuris nuo 2007-01-01 buvo padidintas iki 130 Lt. Patenkinus prokuroro prašymą, būtų pasunkinta nuteistojo K. G. teisinė padėtis – pagriežtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, o baudžiamasis įstatymas nenumato teisės keisti pirmuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl, esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo – LR BK 47 str., 64 str. nepažeidė, o subendrintinos bausmės – baudos dydis 500 Lt nurodytini MGL dydžiu, kai 1 MGL yra 125 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nuteistasis L. Š. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d., mano, kad šiam nuteistajam pirmosios instancijos teismas skyrė pagrįstą bausmę – laisvės apribojimą, nes, nors jis anksčiau ir buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs ir jis teisiamas kaip pirmą kartą. LR BK 284 str. 1 d. įstatymo leidėjas numatė alternatyvias bausmes. Pagal straipsnio sankcijoje nurodytas bausmes, laisvės apribojimas yra griežtesnė nei viešųjų darbų ar baudos bausmė, bet švelnesnė nei areštas ar laisvės atėmimas. Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytas ir atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintas aplinkybes, nuteistojo charakteristiką bei kitus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, pritaria apylinkės teismo nuosprendyje teismo padarytai išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmės rūšį nei laisvės atėmimas, nors ir pritaikius LR BK 75 str. nuostatas. Tokiu būdu, nėra pagrindo keisti nuteistajam L. Š. paskirtą bausmę.

Apeliaciniu skundu prokuroras parašo panaikinti nuteistajam E. L. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, nes teismas nuosprendyje nurodė prieštaringas išvadas. Kolegija sutinka su nuteistajam E. L. paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, jų prokuroras neprašo keisti apeliaciniu skundu.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į LR BK 54 str. nurodytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, dėl ko pagrįstai laikytas recidyvistu, vėl padarė nusikalstamą veiką, už kurią 2003-06-27 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, kas leido teismui padaryti išvadą, jog nuteistasis nepadarė išvadų iš ankstesnių teistumų ir nerodo noro laikytis visuomenėje nustatytų moralės normų, todėl, vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d., nuostatomis, teismas jam parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį. Kadangi byloje nėra duomenų, kad E. L. būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų po 2007-05-14, kuomet buvo pateikta informacija apie E. L. patraukimą baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, šiuo metu nuteistasis dirba, todėl yra LR BK 75 str. numatytos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau kolegija, atsižvelgusi į nuteistojo ankstesnius teistumus, į visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, mano, kad nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas turėjo būti atidėtas ilgesniam nei 1 metams, tuo suteikiant nuteistajam galimybę įrodyti padarius išvadas ir pakeitus požiūrį į gyvenimą ir daromas nusikalstamas veikas. Tokiu būdu, nuteistajam E. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminas nustatytinas 2 metams.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistųjų K. G. ir E. L. apeliacinius skundus atmesti, Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pakeisti: K. G., vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., subendrinus paskirtą bausmę su 2007-01-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi visiško bausmių sudėjimo būdu, paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams ir 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str., K. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. E. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.