- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-07
- Bylos Nr.
- A-556-1724-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Kauno teritorinės muitinės
- Pareiškėjas
- V. V., R. L., E. Č., I. V., A. E., A. J., R. V.
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. V., R. L., E. Č., I. V., A. E., A. J. ir R. V. skundus atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjai V. V., R. L., E. Č., I. V., A. E., A. J. ir R. V. su skundais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydami priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, o būtent: V. V. – 5 670,57 Lt, R. L. – 5 691,23 Lt, E. Č. – 7 260,75 Lt, I. V. – 4 362 Lt, A. E. – 4 631,36 Lt, A. J – 4 506,08 Lt, R. V. – 4 436,06 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėjai paaiškino, kad 2002 - 2004 metų laikotarpiu, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ atsakovas buvo nustatęs darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą ir buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis dėl indeksavimo koeficiento taikymo. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad darbo užmokesčio indeksavimas buvo neteisėtas. Pagrindas neišmokėti pareiškėjams jiems nuosavybės teise priklausančių lėšų išnyko įsigaliojus minėtam Konstitucinio Teismo nutarimui – 2004 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjai pažymėjo, kad žala (nepagrįstas praturtėjimas) buvo padaryta atskirais atsakovų veiksmais, ir, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.279 straipsniu, atlygintina solidariai iš abiejų atsakovų.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepimais į pareiškėjų skundą prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Atsakovas nurodė, kad muitinės pareigūnų darbo užmokestį indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbo užmokesčio skaičiavimą. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., todėl iki jo paskelbimo teisės aktų nuostatos, nustačiusios indeksavimo koeficiento taikymą apskaičiuojant ir išmokant valstybės tarnautojams darbo užmokestį, buvo taikomos teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjų skundus patenkino – priteisė iš Kauno teritorinės muitinės V. V. – 5 670,57 Lt, R. L. – 5 691,23 Lt, E. Č. – 7 260,75 Lt, I. V. – 4 362 Lt, A. E. – 4 631,36 Lt, A. J. – 4 506,08 Lt, R. V. – 4 436,05 Lt neišmokėto darbo užmokesčio.
Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalis (2002 m. gruodžio 30 d. redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53 prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjams. Teismas pažymėjo, kad reikalavimams dėl darbo užmokesčio išieškojimo nustatytas bendras trijų metų ieškinio senaties terminas (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjai į teismą kreipėsi nepraleidę senaties terminų.
Šalies argumentai
Atsakovas Kauno teritorinė muitinė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų skundus.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas. Teigia, kad pareigūnų darbo užmokestį indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais - Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“. Pagal įstatymo teisėtumo prezumpciją įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti vykdomas tol, kol įstatymo nustatyta tvarka konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Todėl neišmokėto darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė dėl indeksavimo koeficiento taikymo, gali būti priteista tik esant darbdavio (muitinės) kaltei. Pažymi, kad muitinė vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbo užmokesčio skaičiavimą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Kauno teritorinės muitinės 2002 – 2004 metų išlaidų sąmatas, kuriose buvo numatytos lėšos ir darbo užmokesčiui, tvirtino Muitinės departamentas ir Kauno teritorinė muitinė negalėjo daryti įtakos šių lėšų skirstymo procesui.
Pareiškėjai R. L., V. V., R. V., E. Č. atsiliepimais į atsakovo apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
Administracinėje byloje pareiškėjai iškėlė reikalavimą dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patenkintas. Apeliaciniame skunde prašoma naikinti teismo sprendimą ir priimti naują – pareiškėjų skundus atmesti. Atsakovas tvirtina pareigūnų darbo užmokestį indeksavęs vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“. Pagal įstatymo teisėtumo prezumpciją įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti vykdomas tol, kol įstatymo nustatyta tvarka konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai.
Siekiant atsakyti į klausimą, ar pagrįstai bei teisėtai buvo priteista darbo užmokesčio dalis, būtina aptarti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 nuostatų, kurios Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, taikymo laike aspektą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad „Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.“ Vadinasi, sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K.J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kat. 8.6.1., 19.5.).
Pirmosios instancijos teismui skelbiant sprendimą, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažintos neteisėtomis teisės normos nebegalėjo būti taikomos. Išnyko teisinis pagrindas dėl Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimo pareiškėjams ir jų atžvilgiu turėjo būti priimtas palankus sprendimas, kas ir buvo padaryta. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiškinimu nėra paneigiamos, kadangi Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros, t. y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjų ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas, kat. 16.5).
Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinimui ar keitimui pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.