Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu I.A. pagal ATPK 174 straipsnį paskyrė 300 Lt baudą. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, jog I.A. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, yra įrodyta objektyviais ir pakankamais įrodymais. Nukentėjusiojo, liudytojos ir paties I.A. parodymais nustatyta, jog I.A., trikdydamas viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, važiavo motoroleriu pėsčiųjų taku, nors tai draudžia Kelių eismo taisyklių 104 punktas, garsiai leisdamas aplinkiniams girdimą muziką. Nustatyta, jog I.A. net paprašytas J.Z. sumažinti muzikos garsą, nes tai trukdo aplinkiniams, tuo labiau mažamečiams vaikams (moterį su vežimėliu matė ir I.A.), nepaisė prašymų, taip demonstruodamas nepagarbą visuomenės dorovės normoms, parodydamas akivaizdų priešiškumą aplinkiniams. Teismas nustatė, jog konflikto metu J.Z. tyčia spjovė I.A. į veidą, tačiau šis neleistinas jo elgesys negalėjo būti pagrindu grasinti dujiniu balionėliu ir dujiniu pistoletu aplinkinių akivaizdoje, I.A. veiksmai galėjo būti įvertinti kaip akivaizdus smurtas prieš asmenį, šiurkščiai pažeidė žmonių rimtį ir viešąją tvarką. Nors I.A. aiškina, jog dujinį balionėlį ir dujinį pistoletą nukreipė į J.Z. siekdamas apsiginti nuo galimo užpuolimo ir fizinio smurto, teismo konstatavimu, taikyti ATPK 18 straipsnį (būtinoji gintis) nėra faktinio ir teisinio pagrindo, nes byloje nėra įrodymų (tokių faktų nenurodė ir I.A.), jog J.Z. savo veiksmais grasino I.A. fiziniu smurtu, sunaikinti jo turtą, I.A. tik manė, kad prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas, nenurodydamas jokių konkrečių J.Z. veiksmų, kurie pagrįstų tokį spėjimą. Teismas pažymėjo, jog I.A. turėjo teisę gintis tik nuo realių ir akivaizdžių pasikėsinimų, o jų objektyviai nebuvo. I.A. paaiškinimas, kad grasindamas J.Z. dujiniu balionėliu ir dujiniu pistoletu jis ragino pastarąjį ateiti arčiau, kaip nurodoma nutarime, rodo tai, jog I.A. nesigynė nuo tariamo pavojingo J.Z. kėsinimosi, o priešingai, toliau provokavo konfliktą. I.A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė įvertinta tai, jog I.A. jau anksčiau yra padaręs nusikaltimų (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.), praeityje buvo teistas tris kartus, teistumai neišnykę. Skirdamas nuobaudą už įvykdytą administracinį teisės pažeidimą, teismas atsižvelgė į tai, kad I.A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, kad įvykdytas tyčinis pažeidimas, kad būdamas jauno amžiaus, I.A. yra teistas tris kartus bei baustas keturis kartus už administracinių teisės pažeidimų įvykdymą. Teismas padarė išvadą, jog I.A. nepaiso visuomenės dorovės normų ir visuomeninio gyvenimo taisyklių, yra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kad I.A. dirba, teismas pažeidėjui paskyrė maksimalią ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatytą baudą.