Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimo E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūros vyresnysis specialistas 2015-01-23 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 095308 E. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 85 str. 6 d., už tai kad jis 2014-12-06 apie 11.30 val. Lietuvos Respublikos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės ploto vienete, (duomenys neskelbtini) miško 24 kvartale, neturėdamas teisės sumedžioti briedžio patelės (pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklių) 15.2.1. p. reikalavimus, briedžių pateles medžioti leidžiama nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d.) draudžiamu metu sumedžiojo 1 metų 6-7 mėnesių amžiaus briedžio patelę, tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.2. p., kuriame nurodyta, kad draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, sumedžioti gyvūną, kurio medžioti neturi teisės, išskyrus taisyklių 15.3 p. ir 28 p. nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu E. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 85 str. 6 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės medžioti atėmimu 1 (vieneriems) metams ir šaunamojo ginklo WINCHESTER 1300,12x70 Nr. L2639175, paimto 2015-01-23 ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu, konfiskavimu.

E. V., nesutikdamas su apylinkės teismo nutarimu, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė pakeisti 2015-03-10 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo jam už ATPK 85 str. 6 d. pažeidimą paskirta administracinė nuobauda piniginė bauda su teisės medžioti atėmimu 1 (vieneriems) metams ir šaunamojo ginklo, šaudmenų, jų dalių konfiskavimu, išdėstant paskirtos administracinės baudos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, ir visai jam neskirti administracinės nuobaudos.

Apeliantas savo skunde nurodė, kad proceso metu buvo padaryti esminiai ATPK procesinių normų pažeidimai, jo kaltė grindžiama netinkamais ir neleistinais įrodymais, teismas, nagrinėdamas bylą, į esminius pažeidimus ne tik kad neatsižvelgė, bei ir pats padarė procesinių normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą ir įrodinėjimą administracinių teisės pažeidimo bylų procese, pažeidimų bei neteisėtai ir nepagrįstai paskyrė jam administracinę nuobaudą.

Apeliantas pažymėjo, kad pagal ATPK 85 str. 6 d., savo kaltę pripažįsta iš dalies ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, tačiau jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str., kadangi ATPK 85 str. 6 d. numatyta sankcija ir apeliantui paskirta administracinė nuobauda, baudos dydžiu prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už BK numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Toks įstatyme numatytas sankcijos griežtumas kelia teismui aukštus reikalavimus vertinant byloje surinktus įrodymus, tikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę poziciją. ATP bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios BPK normos.

Apeliantas savo skunde nurodė, kad vyko teisėta medžioklė, kurios metu be kitų medžiojamų gyvūnų buvo medžiojamas ir briedžio jauniklis, nes Svilonių medžiotojų būrelis buvo gavęs 2 (dvi) licencijas pirmą kartą per 16 metų, o jis iki šio karto briedžio nebuvo sumedžiojęs. Vykusios teisėtos medžioklės metu, apeliantas pamatė du briedžius - briedžio patelę ir jauniklį, jauniklį sumedžiojo. Ir prieš šūvį, ir šūvio metu, ir po šūvio apžiūrėjęs gyvūną, buvo įsitikinęs, kad sumedžiojo briedžio jauniklį. Sumedžiota antrametė briedžio patelė atitiko visus pirmamečio briedžio jauniklio (pirmametės briedžio patelės) požymius, tai yra: dar sekiojo paskui motiną, nors pagal vėliau nustatytą amžių turėjo būti jau atsiskyrusi; buvo dvigubai mažesnė už motiną; šviesesnio kailio; buvo be ragų (jei patinas); be barzdos, nors pas antrametę patelę barzda jau turėjo būti; galva taip pat buvo neproporcinga kūnui, ji buvo palyginus didelė, kas taip pat yra pirmamečio briedžio jauniklio požymis; pats gyvūnas buvo nedidelis, atitiko pirmamečio briedžio jauniklio dydį. Ši briedžio patelė dėl silpnesnio išsivystymo, ligos, anomalijos ar kokių tai kitų nežinomų priežasčių, būdama 1 metų ir 6 - 7 mėnesių arodė kaip pirmametė ir atitiko pirmamečio briedžio jauniklio požymius. Tokios nuomonės buvo ir 10 iš 12 dienos medžioklėje dalyvavusių medžiotojų. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka buvo įverta į briedžio ausį licencija ir užpildytas medžioklės lapas. Buvo suorganizuotas transportas briedžio gabenimui į pirminio apdorojimo vietą.

Abejonės kilo dviems medžiotojams – M. J. ir V. B., kurių nuomone E. V. galimai sumedžiojo antrametę briedžio patelę. Iškilus tokioms abejonėms, medžioklės vadovas V. L. užpildė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 28 punkte nustatytos formos aktą (2 priedas), kurį pateikė aplinkos apsaugos pareigūnams. Pažymėtina, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 28 punkte nustatytos formos aktas (2 priedas) yra numatytas įforminti teisėtose medžioklėse padarytoms klaidoms, už kurias nei medžiotojas, nei medžioklės vadovas nėra traukiami administracinėn atsakomybėn, tačiau šio įvykio atvejis Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 28 p. nėra nurodytas, nors turėtų. Į pirminio apdorojimo vietą atvykę Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūros vyresnysis specialistas A. M. bei neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius G. V. taip pat negalėjo nustatyti, ar buvo sumedžiota pirmametė, ar antrametė briedžio patelė. Buvo surašytas aktas, paimta briedžio galva tyrimui. Tai, kad negalėjo iš karto nustatyti, ar čia pirmametė (jauniklis), ar antrametė briedžio patelė, aplinkosaugininkai patvirtino ir apklausiami Jonavos rajono apylinkės teismo posėdyje.

Pažymima, kad net ir specialistas - ekspertas, Vilniaus Universiteto Gamtos mokslų fakulteto zoologijos katedros dr. E. B., nustatinėdamas sumedžiotos briedžio patelės amžių, prašė papildomai pateikti briedžio mėsos lyginamajam tyrimui, kad galėtų nustatyti jos amžių. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas V. L., 2014-12-06 medžioklės vadovas, bei liudytojas A. M..

E. V. nuomone, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimai yra padaryti tik formaliai, nes tai įvyko dėl objektyvių priežasčių, per klaidą, nesant jo veiksmuose tyčios.

Apelianto teigimu, esminis ginčas šioje byloje kilęs dėl sumedžioto briedžio jauniklio amžiaus nustatymo. Liudytojų parodymai dėl sumedžioto žvėries amžiaus yra prieštaringi, tačiau teismas prieštaravimų nevertino ir nepašalino, nepasisakė, kodėl nustatant sumedžioto gyvūno amžių, vadovavosi tik liudytojų G. V., V. B., M. J. parodymais, bet nesivadovavo jo, liudytojų V. L., A. T., R. R., J. K. parodymais ir juos atmetė. Liudytojas aplinkos apsaugos pareigūnas A. S. M., atvykęs į vietą pagal gautą skundą ir pamatęs sumedžiotą gyvūną, negalėjo net apytikriai įvertinti jo amžiaus. Jis 2014-12-06 betarpiškai atliko gauto skundo dėl neteisėtai sumedžioto žvėries patikrinimą, tačiau nesurašė jokio patikrinimo akto, nors pagal teisės aktų reikalavimus ir susiformavusią praktiką valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai kiekvieną fizinio ar juridinio asmens veiklos patikrinimo atvejį įformina nustatytos formos aktu. A. M. neužregistravo M. J. telefoninio pranešimo apie neteisėtai sumedžiotą briedį Jonavos rajono aplinkos apsaugos agentūroje ir nenustatė, kad buvo neteisėtai sumedžiotas gyvūnas, kad buvo padaryti kokie nors pažeidimai, t. y. jis nenustatė jokių nei Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, nei ATPK normų pažeidimų objektyviųjų požymių. Todėl tokie jo veiksmai ir parodymai nepatvirtina aplinkybės, kad medžioklės dieną E. V. buvo žinoma apie kokį nors medžioklės taisyklių pažeidimą. Pareigūnas A. S. M. po atlikto patikrinimo paprašė nupjauti gyvūno galvą ir ją pasiėmė. Tokie jo veiksmai formaliai atitinka ATPK 269 str. nustatytą procesinį veiksmą - daiktų paėmimą, pagal analogiją – BPK 149 str. normas. Pareigūnas A. S. M. nesurašė daiktų - gyvūno galvos paėmimo protokolo. Byloje yra jo surašytas aktas, kurio pavadinimas yra toks: „2014-12- 06 d. Svilonių medžiotojų būrelyje sumedžioto briedžio ar patelės galvos paėmimo aktas“, kuris neatitinka daiktų paėmimo protokolui keliamų reikalavimų, o teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi apelianto kaltę ir ypač reikšmingos aplinkybės - sumedžioto gyvūno amžiaus - nustatymą grindė pareigūnų neteisėtais veiksmais gautu įrodymu.

Apelianto nuomone, jo kaltę ir faktinę aplinkybę dėl sumedžioto gyvūno amžiaus teismas pagrindė Vilniaus Universiteto gamtos mokslų fakulteto 2014-12-09 ekspertizės rezultatais ir išvada Nr. 341 - 1404, kuriuose, remiantis briedžio dantų būkle padaryta išvada, kad briedžio patelės amžius 1,6 - 1,7 metų, tačiau E. B. niekada nebuvo ir nėra ir įrašytas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, kurį tvarko Teisingumo ministerija, negalėjo būti paskirtas ekspertu, negalėjo atlikti nei ekspertizės, nei jokio kito tyrimo administracinio teisės pažeidimo bylos procese, o specialistai, kurie nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Šios bylos atveju turėjo būti paskirtas specialistas, turintis specialių žinių ir įgūdžių, reikalingų nustatyti sumedžioto briedžio amžių. Tačiau byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių E. B. konkretų išsilavinimą, kvalifikaciją ar įgūdžius. Todėl jis negalėjo būti skiriamas specialistu šioje byloje. E. B. pasirašytinai neįspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str. už melagingų specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, jo pateikta išvada neatitinka įstatymo reikalavimų – E. B. rašte nėra nei įžanginės, nei tiriamosios dalies, nei aiškiai suformuluotų išvadų, nenurodyta akto surašymo data ir vieta, nenurodytas E. B. konkretus išsilavinimas ir specialybė (mokslų daktaras - tai aukščiausias akademinis laipsnis, bet jis nieko nepasako apie tokio asmens specialybę ir turimas specialias žinias, nes priklauso nuo disertacijos temos), nenurodyta eksperto kvalifikacija ir kvalifikacine kategorija, darbo ekspertu stažas, tyrimų pradžios ir pabaigos datos; nenurodyta, kokius tyrimo metodus, pagal kokias aprobuotas ekspertinio tyrimo metodikas buvo atliekamas ekspertinis tyrimas, E. B. naudotas žinių šaltinis - knyga R. B., P. B. ir L. B., „Lietuvos kanopiniai žvėrys", Vilnius, Asveja, 1998, nėra nei aprobuota ekspertizės metodika, nei mokslinis tyrimas, nei mokslinis leidinys, netgi ne mokymo įstaigų vadovėlis ar mokomoji priemonė. Tai yra bendro aprašomojo pobūdžio pažintinis leidinys, išleistas ne mokslo ar mokslinius tyrimus atliekančios įstaigos, o privačios leidyklos. Iš tyrimo veiksmų aprašymo ir tariamos odontologinės analizės eigos akivaizdu, kad tariama E. B. atlikta ekspertizė neatitinka nustatytų reikalavimų, yra niekinė ir negali būti tinkamu įrodymu administracinio teisės pažeidimo byloje. Be to, E. B. išvada nėra kategoriška, o yra tikėtina.

Apelianto teigimu, sumedžioto briedžio amžius nustatomas pagal kūno masę, kūno išmatavimus, dantų kaitą, kandžių, iltinių, prieškrūminių ir krūminių dantų nudilimą, ragų kelmelius, kaukolės siūles ir kt. Šioje byloje objektyviai nenustatyta nei sumedžioto briedžio masė, nei kūno išmatavimai, nei dantų kaita, nei kandžių, iltinių, prieškrūminių ir krūminių dantų nudilimas, nebuvo įvertinta barzdos forma, galvos išvaizda, kaukolės siūlės ir kt. Institucijos pareigūnai sumedžiotą briedį matė, bet jo neapžiūrėjo ATPK 268 str. nustatyta tvarka, neužfiksavo paminėtų jo požymių. Todėl, apelianto nuomone, šioje byloje nesurinkta įrodymų, neginčytinai patvirtinančių, kad sumedžiotas briedis buvo vyresnis nei 1 metų amžiaus, ir paneigiančių E. V. ir kitų liudytojų V. L., A. T., R. R.. J. K. parodymus apie tai, kad buvo sumedžiotas briedžio jauniklis. Visos abejonės vertinamos kaltinamo asmens naudai, vadovaujantis in dubio pro reo principu. Pirmosios instancijos teismas apelianto nuomone, inkriminuoto pažeidimo atveju nenustatė jo kaltės formos ir turinio, nenustatytas ir neįrodytas privalomasis ATPK 85 str. 6 d. numatytų pažeidimų sudėties subjektyviosios pusės požymis - kaltė. Netinkamai pritaikytos ATPK 9, 10 ir 11 str. materialiosios normos, šie pažeidimas nulėmė nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą - administracinės nuobaudos man paskirtos be kaltės.

Apelianto manymu, nuobauda turėtų būti pakeista, paskiriant mažesnę, nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą arba visai neskiriant administracinės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepime į apeliacinį skundą pašoma apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apelianto E. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. V. savo apeliaciniame skunde nesutiko su įrodymų vertinimu, nurodydamas, jo nuomone, padarytus administracinio teisės pažeidimo kodekse numatyto proceso pažeidimus, tame tarpe ir tai, kad apylinkės teismas, priimdamas nutarimą ir pripažindamas E. V. kaltu dėl administracinio teisė pažeidimo padarymo rėmėsi Vilniaus Universiteto gamtos mokslų fakulteto dr. E. B. 2014-12-09 ekspertizės rezultatais ir išvadomis Nr. 341-1404.

Byloje nustatyta, kad šis įrodymas buvo vertinamas kaip vienas iš pagrindinių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių E. V. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 6 d. Byloje šiuo tyrimu nustatyta ir padaryta išvada, kad E. V. sumedžioto briedžio jauniklio, remiantis briedžio dantų būkle, kad briedžio patelės amžius 1,6 – 1,7 metų (b. l. 12-14). Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atliekant šį tyrimą, dr. E. B. nebuvo įspėtas dėl atskomybės, t. y. dėl melagingų paaiškinimų ar melagingos išvados davimo, jis taip pat nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių esantiems pažeidimams pašalinti, t. y. kyla būtinybė pakartotinai spręsti specialisto išvados teisėtumo klausimą, kadangi nagrinėjamu atveju teismas negali vadovautis minėtu dokumentu kaip įrodymu, juolab, kad administracinių teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų.

Be to, pabrėžtina, jog Institucijoje padaryti procesiniai pažeidimai gali būti pašalinami pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos specialistas nedalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jam nebuvo išaiškintos procesinės teisės bei pareigos ir nebuvo sudarytos galimybės jas tinkamai įgyvendinti, todėl net ir tuo atveju, jeigu tam tikri pažeidimai galimai buvo padaryti iškeliant bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės turi būti garantuotos teisme.

Kadangi apylinkės teismo nutarimas naikinamas dėl procesinio pažeidimo, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl E. V. kaltės paliekami nenagrinėti, kad neįtakotų apylinkės teismo priimamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir nesiėmė veiksmų pašalinti kilusiems prieštaravimams, todėl teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.