Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 26 d. nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus akcinės bendrovės DnB NORD banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, suinteresuoti asmenys A. M. , D. K. (skolininkai ir įkeistų daiktų savininkai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. sausio 19 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 122,59 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. 4400-0854-4707:4874, esantį Didžioji g. 11-28 A, Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį A. M. ir D. K. , 75, 12 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį D. K. , uždraudžiant įkeisto daikto savininkui juo disponuoti, bei įspėjo daiktų savininkus A. M. ir D. K. , kad negrąžinus skolos, t.y.: 1 506 000,00 Lt negrąžinto kredito, 141 702,24 Lt palūkanų, 126 314,08 Lt delspinigių, 127 Lt žyminio mokesčio išlaidų, per viena mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. birželio 26 d. nutartimi nutarė išieškoti skolą – 1 506 000,00 Lt negrąžinto kredito, 211 761,36 Lt palūkanų už negrąžintą kreditą, 221 282,40 Lt delspinigių, viso 1 939 043,76 Lt, 127 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 11,63 Lt sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t.y. nuo 2009-06-26, iki visiško skolos išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamuosius daiktus - 122,59 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. M. ir D. K. bei 75,12 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį D. K. .

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas. Kreditorius turėjo pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įspėjimo skolininkams įteikimo, t.y. iki 2009-03-24, o jis kreipėsi tik 2009-06-18, tokiu būdu, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 3 dalimi, hipotekos kreditoriui nesikreipus dėl skolos išieškojimo praėjus 2 mėnesiams nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos, hipotekos teisėjas neturėjo teisės priimti nutarties dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, o turėjo priimti nutartį panaikinti įkeisto daikto areštą ir išregistruoti nutartį dėl įkeisto daikto arešto iš turto arešto aktų registro.

Be to, apeliantas nurodo, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje yra kilęs ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolininkų įsiskolinimo kreditoriui pagrindu ir jo dydžiu, tokiu būdu hipotekos teisėjui atsiranda įstatymų nustatytas pagrindas stabdyti priverstinį vykdymą.

Pasak apelianto, hipotekos teisėjas prieš pradėdamas priverstinį skolos išieškojimą kreditoriui pakartotinai kreipusis su pareiškimu, turi patikrinti ne tik visus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą daiktą, bet ir tai, ar teisingai apskaičiuoti prašomi išieškoti skola, delspinigiai ir palūkanos, siekiant nepažeisti įkaito davėjo teises.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių prašymų dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, nepažeidžiant kitų procesinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl tokios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Civilinio proceso kodekso 558 straipsnis numato hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką bei sąlygas. Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti, o Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu - pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Taigi šios dvi teisės normos reglamentuoja skirtingas procedūras: įkeisto turto areštą ir įkeisto, areštuoto turto realizavimą arba perdavimą administruoti. Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūros paskirtis - įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo. Kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiškimu iš esmės yra tik prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti prievoles, tačiau išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto šio pareiškimo pagrindu neprasideda. Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas per du mėnesius pakartotiniu kreipimusi, priešingu atveju - jam per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui įteikimo pakartotinai nesikreipus dėl skolos išieškojimo, turto areštas panaikinamas ir išieškojimas nepradedamas, o kreditorius siekdamas išieškoti skolą, vėl privalo pakartoti minėtą procedūrą (Civilinio proceso kodekso 558 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje 3K-7-751/2003).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi į hipotekos teisėją skolininkams nevykdant hipoteka užtikrintos prievolės – 2006-12-20 kreditavimo sutarties Nr. 4221-06IL, kuria suteikta 1 506 000 Lt paskola. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2009-01-19 nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 122,59 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. 4400-0854-4707:4874, esantį Didžioji g. 11-28 A, Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį A. M. ir D. K. , 75, 12 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. 4400-0203-2344:2826, esantį Daugėliškio g. 3-11, Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį D. K. , uždraudžiant įkeisto daikto savininkui juo disponuoti, bei įspėjo daiktų savininkus A. M. ir D. K. , kad negrąžinus skolos, t.y.: 1 506 000,00 Lt negrąžinto kredito, 141 702,24 Lt palūkanų, 126 314,08 Lt delspinigių, 127 Lt žyminio mokesčio išlaidų, per viena mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui. Nurodyta nutartis su įspėjimu A. M. buvo išsiųsta 2009-01-19 (b.l. 84), įteikta asmeniškai 2009-01-27 (b.l. 86). Šią nutartį A. M. apskundė atskiruoju skundu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2009-05-03 nutartimi atmestas, o skundžiama nutartis palikta nepakeista.

Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Bankas, kreipdamasis į hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo 2009-06-18, praleido dviejų mėnesių terminą, numatytą procesiniame įstatyme (Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 3 dalis), kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009-01-19 hipotekos skyriaus teisėjos nutartis, kuria buvo areštuoti įkeisti daiktai ir skolininkai įspėti apie tai, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui, buvo apskųsta apeliacine tvarka ir Bankui nebuvo pagrindo kreiptis su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo anksčiau nei įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nutartis, t.y. – 2009-05-03. Nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pradedamas skaičiuoti vieno mėnesio nutartyje nustatytas terminas prievolei įvykdyti ir taip pat dviejų mėnesių terminas, numatytas Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 3 dalyje. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai patenkino pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad hipotekos teisėjas prieš pradėdamas priverstinį skolos išieškojimą kreditoriui pakartotinai kreipusis su pareiškimu, turi patikrinti ne tik visus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą daiktą, bet ir tai, ar teisingai apskaičiuoti prašomi išieškoti skola, delspinigiai ir palūkanos, siekiant nepažeisti įkaito davėjo teisių. Pažymėtina, jog hipotekos teisėjas, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi ir išsamūs (Civilinio kodekso 4.185 straipsnio 5 dalis), priimdamas nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta per įstatyme bei teismo nutartyje nurodytą įspėjimo terminą, ir jis neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, ar prievolės dydžiu, nes hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės ir jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Civilinio proceso kodekso 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).

Atsižvelgiant į bylų dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių specifiką, taip pat nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog hipotekos teisėja turėjo stabdyti priverstinį vykdymą esant nagrinėjamai civilinei bylai Vilniaus apygardos teisme, kurioje yra kilęs ginčas, kaip nurodo apeliantas, susijęs su pagrindine prievole – skolininkų įsiskolinimo kreditoriui pagrindu ir jo dydžiu, nes hipotekos procedūros gali būti stabdomos iškeltoje civilinėje byloje, kurioje yra ginčijamas sandoris, arba vykdymo veiksmai pagal skundžiamą nutartį vykdant išieškojimą, o apeliantas tokių duomenų nepateikė. Tais pačiais argumentais nėra pagrindo tenkinti prie atskirojo skundo pateikto prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).

Atmetus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 9,85 Lt, į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 9,85 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.