- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-10
- Bylos Nr.
- 2-584-763/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00662-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Trečiasis asmuo
- A. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. S. prašymą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-03-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-763/2011 išaiškinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-44-763/2011, išnagrinėjęs ieškovo Pabradės vaikų globos namų teisių ir pareigų perėmėjo Vaiko ir motinos globos namų ,,Užuovėja“ administracijos ieškinį dėl tėvystės nustatymo atsakovui A. B. su trečiaisiais asmenimis A. S., Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriumi ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriumi, 2011-03-07 priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) yra Au. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o Au. S. yra A. B. duktė bei priteisė nuo 2010-09-01 iš A. B. dukters Au. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis – po 250 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, taip pat priteisė iš A. B. 72.00 Lt teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimui įsiteisėjus dėl išlaikymo išieškojimo išduotas vykdomasis raštas, kuris 2011-04-11 išsiųstas Vaiko ir motinos globos namų ,,Užuovėja“ administracijai vykdymui pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
2013-05-17 teisme gautas trečiojo asmens A. S. prašymas dėl 2011 m. kovo 7 d. sprendimo išaiškinimo, kuriuo prašoma išaiškinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-03-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-44-763/2011, nurodant, kas yra mažametės Au. S. išlaikymui skirtų pinigų uzufrukto teise tvarkytojas. Prašyme nurodyta, kad teismas priimdamas sprendimą nepasisakė, kas yra mažametės Au. S. išlaikymui skirtų pinigų uzufrukto teise tvarkytojas, dėl ko tampa neįmanomas priverstinis teismo sprendimo vykdymas.
Prašymas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
LR CPK 278 str. 1 d. nustato, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Kasacinės instancijos teismas dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformavęs savo poziciją ir ne kartą pasisakė, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas šis sprendimas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009, 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007, 2007-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007 ir kt.). Kitoks traktavimas akivaizdžiai prieštarautų sprendimo išaiškinimo instituto paskirčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymo dalies nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių nutarimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2010).
Nors trečiasis asmuo A. S. iš esmės prašo išaiškinti teismo sprendimą, tačiau faktiškai norima nustatyti sprendimo vykdymo tvarką, ar tai pakeisti (nustatyti) išieškotoją vykdymo procese (LR CPK 589 str., 596 str.). Teismas negali spręsti naujai kilusių ginčų neesant atitinkamo prašymo (pareiškimo). Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad dėl to, jog sprendimo vykdymo procese iškilus neaiškumams dėl vykdymo tvarkos ar įstatymo ar kito teisės akto normos taikymo, antstolis pats turi teisę LR CPK 589 str. pagrindu kreiptis į teismą dėl vykdymo išaiškinimo. Be to, vykdymo procese atitinkamus antstolio veiksmus (veikimą/neveikimą) pareiškėja turi teisę apskųsti LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 straipsnis). Išlaikymą sudaro lėšos, kurios yra reikalingos vaikui tinkamai aprūpinti. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšos yra turtas. Jis priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sukakus pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai. Vaiko teisę į išlaikymą ar išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Esant aplinkybei, kai teismo sprendime dėl išlaikymo išieškojimo nėra nurodytas asmuo disponuojantis nepilnamečio vaiko lėšomis, savaime nedaro neteisėtu vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Įmokos, kurios gautos iki vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, laikomos tinkamomis. Pareiškėjai A. S. – nepilnamečio vaiko motinai, pačiai tapus pilnamete ir auginančiai mažametę dukrą, ji turėtų įgyvendinti savo vaiko teisę į išlaikymo vaikui išieškojimą, kurią iki jos (mergaitės motinos) pilnametystės vykdė globos institucijos. Tokiu būdu pasibaigus globos institucijų procesiniam A. S. atstovavimui, nepilnamečio vaiko motina, sulaukusi pilnametystės, pati turi įgyvendinti savo vaiko teisę į išlaikymo išieškojimą ir disponavimą vaiko lėšomis. Esant tokiai situacijai, kai vykdomajame rašte yra nurodytas konkretus išieškotojas – globos institucija, tikslinga kreiptis į teismą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
Iš civilinės bylos Nr. 2-44-763/2011 medžiagos nustatyta, kad klausimas dėl išlaikymo lėšų tvarkymo uzufrukto teise sprendžiamas nebuvo, apie tai sprendime nėra pasisakyta. Be to, iš teismų informacinės duomenų bazės (LITEKO) duomenų nustatyta, kad pareiškėja nėra pateikusi prašymo dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui lėšomis uzufrukto teise ji galėtų disponuoti.
Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Nei sprendimo išaiškinimas (LR CPK 278 straipsnis), nei sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas (LR CPK 589 straipsnis) negali asmenims nustatyti kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu dėl kurio išaiškinimo ar dėl kurio vykdymo tvarkos išaiškinimo buvo kreiptasi, nes tai reikštų bylos, dėl kurios jau buvo priimtas tesimo sprendimas, persprendimą, todėl atsisakoma išaiškinti teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trečiojo asmens A. S. prašymą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-03-07 sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. 2-44-763/2011 atmesti.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.