Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-07-17 · Administracinė byla Nr. I-2227-621/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-17
Bylos Nr.
I-2227-621/2014
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01692-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2227-621/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01692-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2;73 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas, susipažinęs su pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos prašymu dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. AP-191 „Dėl VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiosios gydytojos E. K. priedo“ panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 14 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. AP-191 „Dėl VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiosios gydytojos E. K. priedo“.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos prašymas atsisakytinas priimti, nes prašymas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo prasmę, administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iš ginčijamojo teisinio santykio subjekto ypatumai (pvz., tai yra viešojo administravimo subjektas), bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. J. A. ir kt., bylos Nr. 3K-7-989/2000; nutartis paskelbta biuletenyje “Teismų praktika” Nr. 14). Šią principinę nuostatą yra ne kartą nurodžiusi ir Specialioji teisėjų kolegija savo priimtose nutartyse (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 7 d. nutartis, priimta byloje J. Š. ir kiti v. Č. S. ir kiti.; 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2003 m. sausio 14 d. nutartis, priimta byloje R. G., I. G. v. Kauno apskrities viršininko administracija, 2003 m. spalio 13 d. nutartis, priimta byloje V. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija, kt.).

Iš pareiškėjo prašymo ir prie jo pateiktų dokumentų matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. AP-191 nustatė VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiajai gydytojai E. K. 40 procentų dydžio (nuo mėnesinės algos pastoviosios dalies) priedą už didėjančias darbo apimtis.

Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ( žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2012 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. S. v. Kauno miesto savivaldybės administracija, 2004 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą byloje V. P. komercinė firma „ Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis byloje Nr. T-46-2013).

Ginčijamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas priimtas vadovaujantis Darbo kodekso 186 straipsnio 1 dalimi, 197 straipsnio 1 dalimi. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu, 28 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad viešosios įstaigos steigėjas organizuoja viešą konkursą LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovo pareigoms eiti ir tvirtina šio konkurso nuostatus, sudaro su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukia įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatyta, kad šis įstatymas netaikomas viešųjų įstaigų darbuotojams, taigi šių įstaigų darbuotojai nepriskirtini valstybės tarnautojams, t.y. asmenims einantiems pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantiems teisės aktais apibrėžtą viešojo administravimo veiklą (Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys). Su viešosios įstaigos, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas, vadovu yra sudaroma darbo sutartis (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 str. 6 p.), o su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos (Valstybės tarnybos įstatymo 10 str. 5 d.). Taigi Viešosios įstaigos Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiosios gydytojos (įstaigos vadovo) pareigos negali būti prilygintos valstybės tarnautojo, turinčio viešojo administravimo įgaliojimus.

Teismas, įvertinęs minėtas nuostatas, daro išvadą, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius (Šiaulių miesto savivaldybės administracija), priėmęs ginčijamą įsakymą, nustatydamas tam tikrą priedą vyriausiajai gydytojai, t. y. spręsdamas darbo apmokėjimo klausimą, veikė kaip darbo teisinių santykių subjektas, t. y. ne viešojo administravimo srityje. Taigi, ir pareiškėjo keliamas ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog viena iš ginčo šalių yra viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi esminis administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis, šiuo atveju – darbdavio sprendimo nustatyti priedą darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, teisėtumas. Pagal Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalį ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėjami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Vadinasi, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos prašymas atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.)

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p., 105-106 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos prašymą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. AP-191 „Dėl VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiosios gydytojos E. K. priedo“ panaikinimo atsisakyti priimti, nes prašymas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka bei pasiūlyti pareiškėjui kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą.

Nutarčiai įsiteisėjus, prašymą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.

TeisėjasŽanas Kubeckas