- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-15
- Bylos Nr.
- 1S-759-238/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- M. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo M. T. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. T. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2001-10-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 18 straipsnio 4 dalį, BK 272 straipsnio 1dalį, BK 16 straipsnio 2 dalį, BK 105 straipsnio 6 punktą, galutine bausme –laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų su turto konfiskavimu.
2003-06-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, vadovaujantis LR 2002-10-29 įst. Nr. IX-1162 pagal veika iš BK 18 str. 4 d. – 272 str. 1 d. perkvalifikuota į BK 24 str. 4d., BK 180 str. 1 d., iš BK 16 str. 2 d., BK 105 str. 6 p. į BK 22 str.1 d., BK 129 str.1 d., ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 14 (keturiolika) metų. Turto konfiskavimas panaikintas.
M. T. bausmės pradžia nuo 1998-10-06, bausmės pabaiga - 2012-10-06.
Šalies argumentai
2011-05-09 Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija su teikimu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011-05-13 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad Bausmių vykdymo kodeksas numato galimybę lygtinai paleisti asmenis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, bet tai nėra būtinybė. Teismas, spręsdamas, ar lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, atsižvelgia, kad yra formaliai įstatyme numatytos sąlygos atliko 1/2 dalį bausmės, bet atsižvelgia ir į kitas aplinkybes – nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, civilinio ieškinio neatlygina, likusi neatlikta bausmės dalis dar yra didelė – 1 m. 4 mėn. 23 d., bausmės atlikimo metu padarė 2 režimo pažeidimus, 1 kartą buvo baustas drausmine nuobauda, 8 kartus skatintas, atlikdamas bausmę nuteistasis laikydamasis kriminalinės subkultūros neformalių elgesio taisyklių 2009 m. vasario mėnesį dalyvavo vienkartinėje masinėje nepaklusnumo akcijoje. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendė, jog išvadai, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nėra pagrindo, todėl teikimas dėl M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkintas.
Nuteistasis M. T. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-05-13 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Teigia, jog teismas vadovavosi ne teikime nurodytomis aplinkybėmis, ne įstatymu, o prokuroro nuomone. Mano, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į nusikaltimo sunkumą bei pobūdį bei neatliktos bausmės dalį ir neatsižvelgė į elgesį bausmės atlikimo metu. Nurodo, jog atsižvelgimas į padarytą nusikaltimą yra prilyginamas dvigubam nubaudimui už tą pačią veiką.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. T. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau-LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Nuteistasis M. T. yra atlikęs LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą 1/2 dalį paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, t. y. teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas aukščiau minėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai, atsižvelgė į visas aukščiau nurodytas aplinkybes. Įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimus, nuobaudas, jų pobūdį ir tai, ar jos galiojančios, į nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą ir pobūdį, neatliktos bausmės dydį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.
Teismo išvada, jog šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, padaryta įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kiekvienos jų reikšmę bei jų visumą, todėl skundo argumentai, jog teismas neatsižvelgė į elgesį bausmės atlikimo metu, nepagrįstai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, likusią bausmės dalį, nepagrįsti ir todėl atmetami.
LR BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata, kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Šiuo atveju įvertinus visas aplinkybes, t. y. padarytų nusikaltimo sunkumą, pavojingumą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuobaudas, jų pobūdį, paskatinimus ir tai, jog nuteistasis, laikydamasis kriminalinės subkultūros tradicijų, dalyvavo nepaklusnumo akcijoje, ir likusią bausmės dalį šuo atveju yra pagrindas manyti, jog nuteistasis nepasitaisė tiek, kad galėtų šiuo metu būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, t. y. nėra pagrindo manyti, jog taikant lygtinį paleidimą šiuo metu būtų užtikrinti bausmės tikslai bei teisingumo principas.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam M. T. nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 straipsnį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.