- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-08
- Bylos Nr.
- N1-25-725/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00361-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Nukentėjusysis
- J. V.
- Kaltinamasis
- E. M.
- Kategorijos
- 1.2.26.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nukentėjusiajam J. V., VTAS atstovei Svetlanai Čumačenko, kaltinamajam E. M., gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), 11 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d. bei BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. 2012-03-07 apie 11.00 val. viešoje vietoje - Šarkuvos g. prie 4 namo, Kaune, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y., matant aplinkiniams, panaudojo fizinį smurtą prieš J. V. - tyčia spyrė J. V. į veidą, dėl ko šis nukrito ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą;
be to, jis 2012-03-07 apie 11.00 val. viešoje vietoje - Šarkuvos g. prie 4 namo, Kaune, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia spyrė J. V. į veidą, dėl ko šis nukrito ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis E. M. prisipažino padaręs nusikaltimus, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad 2012 m. kovo mėn. 7 d., apie 11 val. eidamas prie Šilainių „Maximos“ pamatė J. V.. Pribėgęs jam ranka trenkė į veidą – pataikė į žandikaulį, gali būti, kad kliudė ir nosį. Po to iš karto įspyrė į krūtinės sritį. Po šio smūgio J. V. nukrito. Pro šalį einant moteris kaltinamąjį sudrausmino, todėl jis daugiau nukentėjusiojo nebemušė. Mano, kad nukentėjusysis galėjo patirti vieno tūkstančio moralinę žalą.
Be kaltinamojo E. M. parodymų jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais bei rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis J. V. parodė, kad 2012-03-07 apie 11 val. ėjo į „Maximą“, esančią Šarkuvos gatvėje, apsipirkti. Prie jo priėjęs E. M. paprašė duoti telefoną paskambinti. Nukentėjusysis nedavė. Tada E. M. įspyrė J. V. į nosį. Nuo smūgio nukentėjusysis parkrito. Pro šalį einanti moteris pradėjo šaukti ant E. M.. Todėl E. M. daugiau nieko nedarė, o nukentėjusysis pabėgo. Vienu momentu matė, kad E. M. nukentėjusįjį vijosi, tačiau nepagavo. Reiškia civilinį ieškinį 5000 Lt moralinei žalai atlyginti bei 800 Lt už advokato paslaugas. Po įvykio pradėjo traukti akį, galvą skauda iki šiol, lankosi pas neurologus. Po įvykio apie du mėnesius bijojo išeiti iš namų, todėl mažiau bendravo su draugais. Dėl įvykio patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus. Jo sveikatai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ir dabar pastoviai ūžia ausyse, dėl ko pastoviai lankosi pas specialistus. Kaltinamojo mama buvo atėjusi pas nukentėjusįjį, pažiūrėjo nuotraukas, kaip atrodė nukentėjusysis po sumušimo. Po įvykio po akim buvo kraujosruva, nosis buvo sutinusi. Tokia išvaizda šokiravo nukentėjusįjį. Su advokatu konsultavosi du kartus.
2012-03-28 apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Šarkuvos g. 4, Kaune (b. l. 5-7).
2012-03-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 709/12(02) nurodyta, kad J. V. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, nosies kaulų lūžis. Odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Kiti aukščiau išvardinti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2012-03-07. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio J. V. sveikata bus sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 21).
2012-05-24 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis J. V. atpažino E. M., kaip nukentėjusįjį 2012-03-07 prie Šarkuvos g. 7 namo, Kaune, sumušusį asmenį (b. l. 24-26).
2012-09-04 akistatos protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis J. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog E. M. nukentėjusiojo paklausė, ar šis neturi telefono, kad galėtų skambinti į „Labas“ kortelę, bei įspyrė nukentėjusiajam, kai pastarasis telefono nedavė. Kaltinamasis E. M. parodė, kad nukentėjusiajam įspyrė, nes šis kaltinamąjį anksčiau visaip provokuodavo ir tai kaltinamąjį piktino, o skambinti nukentėjusiojo jis neprašęs (b. l. 65-66).
Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis E. M. viešoje vietoje – Šarkuvos g. prie 4 namo mušė nukentėjusįjį J. V., tai yra elgėsi įžūliai, chuliganiškai, neadvekačiai esamai situacijai, nesant tam jokio reikalo. Taip elgdamasis pašalinių žmonių akivaizdoje, E. M. juos šokiravo, taip pat išreiškė ir nepagarbą šių asmenų atžvilgiu, nes sutrikdė ir jų, kaip visuomenės narių, rimtį. Toks kaltinamojo elgesys laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti į juos niekinantį požiūrį, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Tokie kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje (netoli didelio prekybos centro), kurioje nuolat pilna žmonių, vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamojo E. M. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
Be to, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis E. M. spyrė į galvą nukentėjusiajam J. V., kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Aplinkybę dėl nukentėjusiojo sužalojimo be nukentėjusiojo, kaltinamojo parodymų, taip pat patvirtina specialisto išvada. Kaltinamojo elgesys – smūgis į galvą - leidžia tvirtinti, kad kaltinamasis turėjo tiesioginę tyčią sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir tokių pasekmių siekė. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamasis E. M., suduodamas smūgį nukentėjusiajam, suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y., jį tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia), todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius. Be to, kaltinamasis E. M. sumušė J. V. visai be dingsties, neturėdamas tam jokio reikalo, pademonstruodamas savo niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį, taigi iš chuliganiškų paskatų. Todėl kaltinamasis E. M. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.
Kaltinamajam tikslintina nusikaltimų padarymo laikas ir vieta, nurodant, kad nusikaltimas buvo padarytas 2012-03-07, kadangi tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis nurodė, kad įvykis buvo būtent šiuo laiku, be to šią datą patvirtina ir byloje esantys duomenys, taip pat nurodant, kad įvykis buvo prie Šarkuvos g. 4 namo, Kaune, ką patvirtina įvykio vietos apžiūra, kurios metu dalyvavo bei įvykio vietą nurodė nukentėjusysis. Šis patikslinimas nesunkina kaltinamojo padėties, nekeičia kaltinimo esmės.
Taip pat kaltinamajam iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad, be spyrio nukentėjusiajam į veidą, dar sudavė nukentėjusiajam į veidą rankos kumščiu, kadangi pats nukentėjusysis tokios aplinkybės nenurodo, jokių kitų tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes.
Kaltinamasis E. M. padarė du: nesunkų ir apysunkį tyčinius baigtus nusikaltimus, padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, priklausomybės ligų centre neregistruotas, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2012-05-30 charakteristikoje nurodoma, kad mokinys pasižymi ūmiu charakteriu, nėra labai mėgstamas klasės draugų tarpe, nenoriai dalyvauja mokyklos ir klasės gyvenime, konfliktinėse situacijose sunkai valdo emocijas tiek mokytojų, tiek klasės draugų atžvilgiu, buvo stebimi mokinio pykčio proveržiai, lydimi necenzūrinių žodžių srauto, mokymosi motyvacija žema – tai atsispindi mokymosi rezultatuose bei kai kurių pamokų lankomume, teigiamos savybės – atvirumas, nepakantumas neteisybei, veidmainiavimui, tačiau minėtos savybės labai retai atsiskleidžia, mokinys bendrauja tik su, jo supratimu, patikimais žmonėmis, jam didelę įtaką daro draugai, kurie nėra gimnazijos mokiniai (b. l. 44), Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS duomenimis, kaltinamojo šeima nėra įrašyta į Kauno miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 46), E. M. nėra įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (b. l. 48). Tėvas G. M. 2009-12-05 baustas administracine tvarka pagal ATPK 178 str. 4 d. (girtų nepilnamečių pasirodymas viešose vietose), ATPK 126 str. 1 d., 188¹ str. 1 d. (b. l. 51, 88, 89).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas nelaiko, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog E. M. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismas sutinka, kad iš esmės kaltinamasis kaltu prisipažino, patvirtindamas nukentėjusiojo atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą dėl menkavertės dingsties, ir šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiojo parodymus bei kitus byloje esančius duomenis. Tačiau atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, taip pat kai kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. E. M. dėl savo padaryto nusikaltimo iš dalies kaltino nukentėjusįjį – tariamai nukentėjusysis kažkada anksčiau jam buvo rodęs nepadorius gestus ir tai išprovokavo tokius kaltinamojo veiksmus. Tuo tarpu nei nukentėjusysis, nei pats kaltinamasis nenurodė, kad, prieš kaltinamajam imantis agresyvių veiksmų, kaltinamasis būtų bent kaip nors užsiminęs, kad tai kaltinamojo atsakas į netinkamą ankstesnį nukentėjusiojo elgesį kaltinamojo atžvilgiu. Tuo tarpu nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis nukentėjusiojo prašė telefono paskambinimui, o telefono nedavus, nukentėjusysis buvo mušamas. Pats kaltinamasis nurodė, kad jokio pokalbio su nukentėjusiuoju nebuvo, jis tik priėjęs nukentėjusiajam sakė, kad šis niekur nebėgtų. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie neprieštarauja medicinos eksperto pateiktai išvadai, tuo labiau, kad pats nukentėjusysis nurodo net mažesnį smūgių skaičių nei kaltinamasis, kas rodo, kad nukentėjusysis neturi jokio siekio apkalbėti kaltinamąjį. Tuo tarpu, teismas laiko, kad kaltinamojo versijoje pateikiamas jo elgesys negali būti suprantamas, remiantis socialinių normų patirtimi. Taip pat kaltinamasis neigia nukentėjusiajam į veidą spyręs, teigdamas, kad į veidą trenkė kumščiu, o spyrė nukentėjusiajam į krūtinės sritį. Tačiau, kaip buvo minėta, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Be to, kaltinamasis po įvykio nesidomėjo nukentėjusiojo sveikatos būkle, net nebandė spręsti jokių klausimų dėl galimai nukentėjusiojo dėl įvykio patirtos žalos, taigi, nebandė ir nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. Todėl teismas laiko, kad kaltinamojo prisipažinimas, siekiant sukelti abejones nukentėjusiojo parodymų tikrumu bei taip pateisinti savo atliktus veiksmus, bei gailėjimasis dėl atliktų veiksmų nėra atviras ir nuoširdus.
Tokiu būdu, įvertindamas išdėstytus motyvus, teismas taip pat laiko, kad nėra ir BK 93 straipsnyje numatytos sąlygos, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Teismo nuomone, nėra ir jokių kitų pagrindų manyti, kad E. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes kaltinamojo charakteristikoje nurodoma, kad mokinys pasižymi ūmiu charakteriu, nėra labai mėgstamas klasės draugų tarpe, konfliktinėse situacijose sunkai valdo emocijas ne tik klasės draugų, bet ir mokytojų atžvilgiu, buvo stebimi mokinio pykčio proveržiai, lydimi necenzūrinių žodžių srauto, mokymosi motyvacija žema, nurodomos turimos teigiamos savybės atsiskleidžia labai retai, mokinys bendrauja tik su, jo supratimu, patikimais žmonėmis, jam didelę įtaką daro draugai, kurie nėra gimnazijos mokiniai, taigi, charakterizuojamas išimtinai neigiamai. Jokių kitų duomenų, kad kaltinamojo charakteris pagerėjo, elgesys pasikeitė, pateikta nebuvo.
Kitų, sąlygų, kurioms esant kaltinamojo atžvilgiu būtų galimą taikyti BK 93 str., nėra.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis.
Kadangi kaltinamasis E. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, padarė du: nesunkų ir apysunkį tyčinius baigtus nusikaltimus, juos padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu jis yra dar tik neseniai sulaukęs pilnametystės, charakterizuojamas neigiamai, skirtina BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatyta vienintelė bausmė - laisvės atėmimo bausmė bei BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmė, šių bausmių dydžius nustatant mažesnius nei sankcijoje už minėtas nusikalstamas veikas numatytas laisvės atėmimo bei laisvės apribojimo bausmių vidurkis (BK 61 str. 2 d.). Taip pat, atsižvelgus į pastarąsias išvardintas aplinkybes, teismas laiko, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant (BK 92 str.), skiriant auklėjamojo poveikio priemones. Bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis J. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį: 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei dėl 800 Lt advokato atstovavimo išlaidų.
Kadangi nukentėjusiojo J. V. atžvilgiu buvo padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, todėl nukentėjusysis J. V. turi teisę reikalauti atlyginti nusikaltimu jam padarytą žalą.
Spręsdamas dėl nukentėjusiajam J. V. padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d.).
Nukentėjusysis J. V. ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl įvykio jam buvo nesunkiai sužalota sveikata – lūžo nosies kaulai, patyrė moralinę traumą, nes buvo sumuštas dienos metu, viešoje vietoje, patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, iki šiol patiria galvos skausmus, apie du mėnesius bijojo išeiti iš namų, todėl mažiau bendravo su draugais, ir dabar pastoviai ūžia ausyse, dėl ko pastoviai lankosi pas specialistus. Po įvykio po akim buvo kraujosruva, nosis buvo sutinusi. Tokia išvaizda šokiravo nukentėjusįjį.
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis J. V. patyrė dvasinio pobūdžio pasekmes: stresą, išgąstį, dvasinį sukrėtimą, įvykio pasekmės buvo juntamos ilgą laiką ir po įvykio, sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės, tam tikri sveikatos sutrikimai, atsiradę po įvykio, pasireiškia ir šiuo metu, nusikaltimu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, žalą nukentėjusiajam kaltinamasis E. M. padarė tyčiniais veiksmais, kaltinamasis E. M. nors šiuo metu yra nedirbantis, tačiau jau pilnametis, sveikas asmuo, galintis įsidarbinti ir dirbti, be to, nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nebuvo pateikta duomenų, jog būtų sumažėjęs nukentėjusiojo J. V. gebėjimas mokytis, dirbti, nebuvo pateikta duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų, dvasinių išgyvenimų nukentėjusiojo sveikata gali blogėti ir ateityje, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, neatitinkanti teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (5000 Lt) prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 3000 Lt (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Civilinis ieškinys priteistinas tik iš kaltinamojo E. M., kadangi šiuo metu jis yra pilnametis, todėl jo įstatyminiai atstovai neatsako už kaltinamojo padarytą žalą. Kitose dalyse ieškinys atmestinas.
Daiktinių įrodymų nėra.
Iš kaltinamojo E. M. nukentėjusiojo J. V. naudai priteistinos proceso išlaidos – advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidos – 800 Lt (aštuoni šimtai Lt) (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str., 106 str. 2 d.), kadangi atstovas nukentėjusiajam suteikė konsultacijas, surašė skundą Kauno apygardos teismui, paruošė teismui civilinį ieškinį. Teismas laiko, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti turėtos išlaidos už advokato pagalbą yra ne per didelės, atitinkančios teisingumo bei protingumo principus, įstatymų reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendė:
E. M.pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti:
- pagal BK 284 str. 1 d. – 8 (aštuonių) mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus, bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų,
- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 1 m. laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., apimant švelnesnę (paskirtą pagal BK 284 str. 1 d.), ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, bei nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose.
Nukentėjusiojo J. V. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti J. V. 3000 Lt iš E. M.. Kitose dalyse civilinį ieškinį atmesti.
Iš kaltinamojo E. M. nukentėjusiojo J. V. naudai priteisti proceso išlaidas – advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidas – 800 Lt (aštuonis šimtus Lt).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.