- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-06
- Bylos Nr.
- 2-10244-877/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- UAB „LKU turto valdymas“
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovės A. Š. atstovei advokatei A. M., atsakovės UAB „LKU turto valdymas“ atstovui R. S., nedalyvaujant ieškovei A. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei UAB „LKU turto valdymas“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2013-04-19 ieškiniu prašo pripažinti atsakovės 2013-03-19 valdybos sprendimą vienašališkai nutraukti 2011-11-04 paskolos sutartį Nr. 11-00253 neteisėtu ir jį panaikinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (27-30 b.l.). Ieškinyje nurodo, kad A. Š. 2011-11-04 sudarė kredito sutartį Nr. 00253 su Kredito unija „Tikroji viltis“ dėl 317.134 EUR paskolos suteikimo, prie paskolos sutarties buvo pasirašytas priedas Nr.l, numatantis paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštį. Pagal paskolos sutarties sąlygas, pirmo mokėjimo data buvo numatyta 2012-02-04, visos paskolos gražinimo terminas nustatytas iki 2031 metų lapkričio 4 d. Atsakovė UAB „LKU turto valdymas“ nurodo, jog nupirko skolą iš KU „Tikroji viltis“ pagal 2012-06-29 teisių perleidimo sutartį, todėl tapo naujuoju ieškovės kreditoriumi. 2012-12-07 atsakovė raštu įspėjo ieškovę dėl įsiskolinimo padengimo ir sutarties nutraukimo, nurodydama, kad iki įspėjimo pateikimo dienos pagal kredito sutartį Nr. 11-00253 ieškovė buvo skolinga atsakovei 6984,82 EUR. Atsakovė pareikalavo iki nurodyto termino sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir įspėjo, kad nesulaukus apmokėjimo, vienašališkai nutrauks sutartį ir reikalaus grąžinti visą paskolą prieš terminą. Ieškovė sumokėjo 7000 EUR 2013-03-01 mokėjimo nurodymu. 2013-02-26 atsakovė pranešimu „Dėl paskolos sutarties nutraukimo“ informavo ieškovę, jog iki 2013-02-04 papildomai susidarė 1520,84 EUR įsiskolinimas, be to, nėra apdraustas hipotekos lakštu įkeistas turtas. Kreditorė nurodė iki 2013-03-18 įvykdyti tokius reikalavimus: apmokėti 1520,84 EUR skolą; pateikti įrodymus, jog įkeistas turtas yra apdraustas; pateikti įrodymus (ar rašytinius paaiškinimus), jog ieškovė yra finansiškai pajėgi mokėti paskolą. Taip pat 2013-02-26 pranešime buvo nurodyta, kad ieškovei šių reikalavimų neįvykdžius, atsakovė bus priversta be atskiro įspėjimo vienašališkai nutraukti sutartį ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo bei išieškojimo iš įkeisto turto. 2013-03-18 raštu ieškovės atstovė atsakė kreditoriui dėl visų reikalavimų ir pateikė įrodymus apie atsakovo raštuose nurodytos įsiskolinimo sumos sumokėjimą, bei pateikė įkeisto turto draudimo polisą. Ieškovės atstovė rašte atkreipė kreditoriaus dėmesį, jog nesant įsiskolinimo, nėra pagrindo nutraukti kredito sutarties, nes sekantis mokėjimas numatytas 2013-05-04. Nepaisant ieškovės atstovės pateikto atsakymo ir pridėtų dokumentų, atsakovė 2013-03-19 valdybos sprendimu nutraukė su ieškove sudarytą paskolos sutartį Nr. 11-00253, bei nutarė pradėti priverstinį visos skolos išieškojimą. Valdybos sprendimas apie vienašališką sutarties nutraukimą buvo įteiktas ieškovės atstovei 2013-03-25 įvykusio susitikimo su kreditoriaus atstovu metu. 2013-03-25 įvyko šalių atstovų susitikimas, kuriame ieškovės atstovei buvo ne tik įteiktas pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą, bet ir pateiktas kreditoriaus pasiūlymas susitarti dėl įkeisto turto perdavimo kreditoriui už paskolą bei spręsti dėl paskolos likučio apmokėjimo, jeigu perdavus turtą, įkeisto turto vertės nepakaktų pilnai padengti gautą paskolą. Kitaip tariant ieškovei buvo siūloma iš esmės susitarti dėl paskolos sutarties nutraukimo prieš terminą, t.y. kad abi šalys sutiktų ir suderintų visos paskolos grąžinimo prieš terminą sąlygas. Pasiūlydama derybas nutraukti sutartį abiejų šalių sutarimu, pati atsakovė atsisakė realizuoti savo vienašališką sprendimą nutraukti paskolos sutartį prieš terminą. Šalims nepasiekus susitarimo dėl paskolos sutarties Nr.00253 nutraukimo prieš terminą, liko galioti atsakovės 2013-03-19 priimtas valdybos sprendimas vienašališkai nutraukti paskolos sutartį ir, nukreipti paskolos išieškojimą į įkeistą turtą. Atsakovė vienašališkai nutraukė paskolos sutartį Nr.00253, remdamasi sutarties 5.11 punkto nuostatomis: 5.11.4 jeigu iškyla grėsmė, kad paskola nebus grąžinta laiku ir, 5.11.7 paskolos gavėjas atsisako pateikti dokumentus jo finansinei veiklai įvertinti. Paskolos sutarties grąžinimo terminas yra 2031 m. lapkričio 4 d., iki paskolos grąžinimo laiko dar yra likę daugiau nei 18 metų. 2013-03-19 priimdama sprendimą vienašališkai nutraukti paskolos sutartį, atsakovė neturėjo pagrindo teigti, kad jau dabar praėjus vos metams po paskolos sutarties sudarymo yra grėsmė, kad paskola nebus grąžinta per likusius 18 metų. Tokiai išvadai padaryti ir taikyti 5.11.4 punktą atsakovei nebuvo jokio pagrindo, nes iki nurodyto termino (iki 2013-04-18), ieškovė buvo sumokėjusi įsiskolinimą ir apdraudusi įkeistą turtą. Kitas punktas (5.11.7), kurį atsakovas nurodė kaip pagrindą vienašališkai nutraukti paskolos sutartį, taip pat negali pagrįsti atsakovo veiksmų teisėtumo. Kaip matyti iš atsakovės 2013-02-26 pretenzijos/pranešimo, ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2013-03-18 „pateikti įrodymus ir rašytinius paaiškinimus, ar ji yra pajėgi sumokėti skolą, nurodant pajamų šaltinį, sumas ir terminą, per kurį bus sumokėta skola“. Skola buvo sumokėta iki nurodyto termino, todėl akivaizdu, jog ieškovė buvo pajėgi sumokėti skolą. Raštiškus paaiškinimus apie galimus pajamų šaltinius, ieškovė pažadėjo pateikti atsakovui artimiausiu laiku, tačiau, jau sekančią dieną (2013-03-19), atsakovas priėmė vienašališką sprendimą nutraukti paskolos sutartį prieš terminą. Pagal sutarties 5.11.7 punktą jokių finansinės veiklos dokumentų (ar dokumentų „finansinei veiklai įvertinti“), ieškovės nebuvo reikalaujama pateikti. Atsakovas paprašė rašytinio paaiškinimo apie ateityje numatomą pajamų šaltinį, o ieškovė įsipareigojo tokį paaiškinimą pateikti (taip yra nurodyta 2013-03-18 rašte). Atsakovas turėjo informacijos, kad ieškovė pardavė galvijus, todėl, atsakovo manymu, nesant pienininkystės ūkio, ieškovė neva nebeturi pajamų šaltinio, iš kurio ateityje galėtų mokėti paskolą (taip nurodoma atsakovo 2013-02-26 pranešime dėl paskolos sutarties nutraukimo). Be to, atsakovui yra žinoma, kad įkeistą fermą buvo išnuomota galvijų pirkėjui V. Č. už 200 Lt per mėnesį (nes nurodytą nuomininką pasiūlė pats kreditorius). Ieškovė, kaip jaunoji ūkininkė vykdė ne tik pienininkystės ūkio veiklą, ji dar nuomojosi iš valstybės dirbamą žemę, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo teigti, kad ieškovė neva nebeturi pajamų šaltinio. Tiesiog ieškovei reikėjo laiko apsispręsti dėl tolimesnės veiklos ir imtis veiksmų pajamoms užtikrinti. Todėl ieškovės atstovės 2013-03-18 rašte ir buvo nurodyta, kad ieškovė artimiausiu metu pateiks prašomus rašytinius paaiškinimus. Tačiau atsakovė nelaukė nei vienos dienos, o nepagristai konstatavo, kad 2013-03-19 neva atsirado pagrindas vienašališkai nutraukti paskolos sutartį prieš terminą ir neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį. Iš visų aprašytų faktinių aplinkybių ir pačios atsakovės inicijuotų derybų, galima padaryti tik vieną išvadą, kad atsakovė siekia kuo greičiau užvaldyti ieškovei priklausantį ir kreditoriui įkeistą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė stengėsi bet kokia dingstimi nukreipti paskolos išieškojimą į įkeistą turtą prieš terminą, arba perimti įkeistą turtą ieškovės sutikimu, tačiau pagal savo nustatytą sąlygą - už kainą iki 500.000 Lt. Įkeisto atsakovei fermos pastato statyba vos prieš keletą metų kainavo apie 2 mln. litų, o paskolos sutarties sudarymo metu įkeičiamas turtas buvo įvertintas 1,5 mln. litų. Net turto draudimo suma (pagal pateiktą 2013-02-26 draudimo polisą) šiuo metu sudaro 950.000 Lt, o atsakovas siūlė ieškovei už perduodamą turtą užskaityti tik iki 500.000 Lt sumos gražinimą. Atsakovė, po 2013-02-26 pranešimo, kai ieškovė nustatytu terminu apmokėjo įsiskolinimą ir pateikė įrodymą, jog yra apdraudusi įkeistą turtą, supratęs, jog 2013-03-19 paskubėjo vienašališkai nutraukti sutartį, visų derybų metu tiesiog dirbtinai kūrė sąlygas, kurios yra ieškovei akivaizdžiai nenaudingos, arba tiesiog neįgyvendinamos (neprotingos ir nesąžiningos), kad galėtų perimti ieškovės turtą už kuo mažesnę kainą. Visuotinai žinoma aplinkybė yra tai, kad vykdant priverstinį išieškojimą, turtas iš varžytinių realizuojamas už ženkliai mažesnę, nei rinkos kainą, ko pasėkoje paskolos gavėjas lieka skolingas ženkliai didesnį paskolos likutį. Tokiu būdu kreditorius (atsakovė) siekia dvigubos naudos - pigiai perimti pastatą, o ieškovė dar liktų skolinga nepadengtos paskolos dalį.
Ieškovės atstovė advokatė A. M. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė 2013 m. gegužės 25 d. atsiliepimu į ieškinį (42-44 b.l.) su juo nesutiko, prašė atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Mano, kad UAB „LKU turto valdymas“ priėmė pagrįstą sprendimą nutraukti sutartį, nes atsakovė nepateikė laiku arba iš viso nepateikė reikalaujamos informacijos ir duomenų. 2013-03-18 dienos ieškovės raštą atsakovas gavo tik 2013-03-21 dieną, tai reiškia, kad sutarties nutraukimo metu 2013-03-19 UAB „LKU turto valdymas“ valdyba neturėjo jokių įrodymų, kad turtas yra apdraustas, ar ieškovė turi galimybę grąžinti paskolą. Tuo metu turima informacija rodė priešingai - įkeistas turtas nėra apdraustas; duomenų, kad ieškovė kur nors dirba, gauna kitas pajamas duomenų irgi nėra, pajamų šaltinio (pienininkystės ūkio) nebeliko, nes gyvuliai buvo neprižiūrimi, jiems ėmė trūkti net pašarų ir parduoti V. Č. pagal 2013-02-15 d. sutartį, ferma, kurioje buvo gyvuliai, buvo išnuomota už 200 Lt. Nei 2013-03-18 rašte, nei vėlesniuose raštuose, nei šiame ieškinyje ieškovė konkrečiai nenurodo iš kokių šaltinių, kaip ir kokiais terminais ji ketina grąžinti paskolą, nepridėjo jokių tai patvirtinančių įrodymų. Vienintelė užuomina yra pateikta tik šiame ieškinyje - jog ieškovė nuomojasi iš valstybės dirbamą žemę, tačiau ji nieko nepaaiškina kokia veikla verčiasi nuomodama šią žemę (žemė dirvonuoja, auga javai, pievos, kita), kokio dydžio pajamos gaunamos, ar šios pajamos yra periodinės (gaunamos kas mėnesį) ar sezoninės, ar iš šios veiklos gaunamas pelnas, ar šio pelno užtektų dengti paskolos įmokas. Be to, nutraukiant sutartį, duomenys akivaizdžiai bylojo, jog įkeistas turtas nėra apdraustas. Sutarties nutraukimo metu egzistavo (ir šiuo metu egzistuoja) reali grėsmė, jog paskola nebus laiku gražinta, duomenys rodė, kad įkeistas turtas nėra apdraustas. Tai sudarė aiškų pagrindą Paskolos sutartį nutraukti 5.11.4., 5.11.17. bei CK 4.196 str. 1 d. 5 p. pagrindais, todėl CK 2.82 str. 4 d. ar 6.217 str. nuostatos nėra pažeistos. Be aukščiau nurodytų priežasčių, aplinkybę, jog Paskolos sutarties nutraukimą iš dalies lėmė ir tai, jog pati Skolininkė savo prievolių sąžiningai, tinkamai bei laiku nevykdė, o su kreditoriais nebendradarbiavo. Tai patvirtina faktai, kad įkeistas turtas nebuvo apdraustas nuo 2012-12-12 d.; ieškovė nesirūpino pienininkystės ūkiu (kuri buvo pagrindinis pajamų šaltinis) - gyvuliai nebuvo tinkamai prižiūrimi, jei ėmė net badauti; hipoteka įkeistas turtas (ferma) buvo apleista, o apdrausta tik tuomet, kai to ėmė reikalauti atsakovas ir ėmė grėsti Paskolos sutarties nutraukimas (2013-02-27); ieškovė vengė bendrauti su atsakovu - telefonais buvo nepasiekiama (ir taip yra iki šiol), buvo vengiama net priimti korespondenciją. Ieškovės teiginiai, neva „atsakovas siekia užvaldyti jkeistą turtą, veikia nesąžiningai, ..." neatitinka tikrovės. Vienintelis atsakovės siekis visą laiko buvo ir yra, jog ieškovė tinkamai vykdytų savo prievolės, o šiuo metu, jog būtų grąžintos paskolintos lėšos. Su teiginiais, jog įkeistas turtas (ferma) neva yra verta 950 000,- Lt nesutinka, nes šis turtas yra apleistas, dalis įrengimų, būtinų fermos funkcionavimui (fermos priklausinių), yra dingę. Ieškovė visuomet gali siūlyti pirkėjus (net ir vykdymo proceso metu CPK 704 str.), kurie pirktų įkeistą turtą už didesnę kainą. Aplinkybės, jog šalims neapvyko taikiai susitarti dėl skolos, kuri susidarė nutraukus Paskolos sutartį, niekaip neįtakoja 2013-03-19 valdybos sprendimo nutraukti Paskolos sutartį teisėtumo ar pagrįstumo, t.y. pradėtos derybos nereiškė, kad atsakovas anuliuoja Paskolos sutarties nutraukimą ar atsisako iš to išplaukiančių teisių ir pasekmių. Be to, visuomet buvo akcentuojama, kad derybos niekaip neįpareigoja atsakovo veiksmų dėl priverstinio išieškojimo, nes taip siekiama išvengti galimo vilkinimo (derybų imitavimo). Pasibaigusios derybos, jokių neigiamų pasekmių sukelti Ieškovei (pažeisti teisėtus lūkesčius) negalėjo, nes ji pati visuomet tvirtino, kad turi pirkėją, kuris pasiryžęs įkeistą turtą (fermą) pirkti už didesnę nei 700 000 Lt kaina. UAB „LKU turto valdymas“ tokio asmens nežino. Kadangi ieškovė ketino turtą realizuoti už ženkliai didesnę kainą, jai geranoriškai pasiūlė toliau tartis su savo pirkėju, nes tai labiau atitiktų jos interesus - ji gautų ženkliai didesnę sumą. Be to Ieškovė pasiūlyti savo pirkėją gali visuomet, net ir vykdymo proceso metu (CPK 704 str.), todėl kaltinti atsakovę nesąžiningu elgesiu nėra jokio pagrindo. Po sutarties nutraukimo atsakovė siekė kuo skubiau ir betarpiškai pradėti konkrečias derybas, nes pati ieškovė nuolat vengė bendrauti (laiškų neimdavo, telefonu buvo nepasiekiama), o ieškovės atstovė irgi vilkino derybas atidėliodama konkrečius veiksmus neapibrėžtam laikotarpiui pretekstais - „mes apsvarstysime, mes pasitarsime su kliente, pirkėjas išvykęs, pasistengsime su juo susiekti ir pan.“ Taigi priešingai nei teigia ieškovė, Sutarties nutraukimas buvo nulemtas jos pačios elgesio (netinkamo prievolių vykdymo) ir vengimo bendradarbiauti su kreditoriumi/atsakove. UAB „LKU turto valdymas“ 2013-03-19 valdybos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pagrindų jį naikinti nėra.
Atsakovės atstovas R. S. palaikė atsiliepimą į ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Byloje nustatyta, kad 2011-11-04 Kredito unija „Tikroji viltis“ ir A. Š. sudarė paskolos sutartį kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įsigijimui, kuria ieškovei buvo suteikta 317134 EUR paskola (10-16 b.l.). Paskolos grąžinimas užtikrintas hipoteka nekilnojamajam turtui- pastatui fermai, unikalus Nr. 4400-0985-1569 ir 0,86 Ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui, unikalus Nr. 3203-0006-0075, esantiems Gaudžiočių k. Akmenės r. sav. Paskolos grąžinimo terminas 2031-11-04. Paskolos gavėjas grąžina paskolą ir moka palūkanas pagal paskolos grąžinimo ir palūkanų tvarkaraštį ( Sutarties priedas Nr. 1, 14-16 b.l.) kas keturi mėnesiai. Pagal šį tvarkaraštį 2012-02-04 mokėtina suma 3996,76 EUR, 2012-05-04- 3909,87 Eur, 2012-08-04-3996,76 EUR, 2012-11-04- 5130,76 EUR, 2013-02-04- 3982,47 EUR. Paskolos sutarties bendrojoje dalyje 5.11 punkte šalys numatė, kad Unija turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjusi Paskolos gavėją ne vėliai kaip prieš 15 kalendorinių dienų, ir reikalauti, kad Paskolos gavėjas grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų palūkanas, delspinigius ir kitas priklausančias sumas, esant nors vienai iš šiame punkte išvardintų aplinkybių (11 b.l.). 2012-06-29 UAB „LKU turto valdymas“ iš Kredito unijos „Tikroji viltis“ pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį nupirko visas reikalavimo teises, susijusias su 2011-11-04 Paskolos sutartimi Nr. 11-00253 ir tapo naująja ieškovės kreditore (b.l.). 2012-12-17 įspėjimu UAB „LKU turto valdymas“ informavo ieškovę, kad 2012-12-07 ji yra pradelsusi pagal Sutartį nustatytas 6984,82 EUR įmokas ir pareikalavo iki 2012-12-31 apmokėti susidariusį įsiskolinimą bei pranešė, kad nesulaukę mokėjimo, be atskiro įspėjimo vienašališkai nutrauks sutartį (17 b.l.). 2013-02-26 pranešimu atsakovė pranešė ieškovei, kad iki 2013-02-04 ji yra pradelsusi sumokėti 1520,84 EUR palūkanų, kas sudaro pagrindą nutraukti paskolos sutartį 5.11.4 papunkčio pagrindu; yra iškilusi grėsmė, kad paskola nebus grąžinta laiku, nes 2013-02-15 visi galvijai buvo parduoti V. Č., o hipotekos lakštu įkeista ferma su priklausiniais išnuomota tik už 200 Lt/ mėn, t.y. nebeliko ieškovės pienininkystės ūkio; Hipotekos lakštu įkeistas turtas neapdraustas, kas sudaro pagrindą nutraukti paskolos sutartį 5.11.7 papunkčio pagrindu. Atsakovė įspėjo ieškovę, kad jeigu ji iki 2013-03-18 nesumokės pradelstų palūkanų, nepateiks įrodymų, jog turtas yra apdraustas bei įrodymų ir rašytinių paaiškinimų, jog yra finansiškai pajėgi sumokėti skolą, atsakovė bus priversta vienašališkai nutraukti sutartį (18-19 b.l.). 2013-03-18 pranešimu, Lietuvos paštui pateiktu išsiųsti atsakovei 2013-03-18 16:23 val., ieškovė nurodo, jog padengė įsiskolinimus, sumokėjo draudimo įmoką, o dėl kitų paaiškinimų, kurių kreditorė reikalauja savo 2013-02-26 pranešime, rašytiniai paaiškinimai bus pateikti artimiausiu laiku (20 b.l.). Šis ieškovės pranešimas atsakovei įteiktas 2013-03-21 12:00 (54 b.l.). Įmonių turto draudimo liudijimas ĮT 021752 patvirtina, kad 2013-02-26 buvo apdraustas nekilnojamasis turtas- pastatas ferma, unikalus Nr. 4400-0985-1569 (21, 22 b.l.). 2013-03-01 padengtas 7000 EUR įsiskolinimas, o 2013-03-18- 1525 EUR įsiskolinimas (23,24 b.l.). 2013-03-25 pranešimu atsakovė pranešė ieškovei, jog 2013-03-19 atsakovės valdyba nusprendė Paskolos sutartį Nr. 11-00253 nutraukti ir pradėti priverstinio skolos išieškojimo procedūras (25, 26 b.l.). 2013-02-15 antstolis R. K. konstatavo faktines aplinkybes ieškovės fermoje (duomenys neskelbtini) (65-70 b.l.). 2013-02-12 ieškovė pareiškė prašymą Kredito unijai „Tikroji viltis“ duoti leidimą parduoti galvijus, nes neturi pašarų (71 b.l.). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2013-02-15 atliko patikrinimą pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų pagrindu (72—74 b.l.). Antstolis A. L. 2013-04-19 konstatavo faktines aplinkybes apie advokatės A. M. ir R. S. susirašinėjimą elektroniniu paštu 2013-04-05- 2013-04-08 laikotarpiu, iš kurio matyti, kad atsakovė sutiko derėtis dėl įkeisto perėmimo, jei turto kaina būtų iki 700000 Lt (2013-04-05 žinutė), vėliau- iki 500000 Lt (2013-04-08 žinutė); derybos dėl turto perdavimo turėtų vykti atsakovės biure, būtinai dalyvaujant būsimam pirkėjui ir A. Š. (30-33 b.l.).
Dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra ypatingų atvejų, tai įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį remiantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus, CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Rastuva“, bylos Nr. 3K-3-577/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ „Teisinės informacijos centras“ v. UAB „Danske lizingas“, UAB „Autardas“, bylos Nr. 3K-3-300/2009).
Ieškovė A. Š. ieškiniu prašo pripažinti atsakovo UAB „LKU turto valdymas“ 2013-03-19 valdybos sprendimą vienašališkai nutraukti 2011-11-04 Paskolos sutartį Nr. 00253 neteisėtu, nes nebuvo faktinių aplinkybių, kurios pagal CK 6.217 straipsnį sudaro pagrindą nutraukti sutartį, t. y. nebuvo faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad buvo Sutarties 5.11.4 ir 5.11.7 punktuose nustatyti pažeidimai, kurių pagrindu atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį.
Ieškovei paskola suteikta 2011-11-04, ieškovė sutartinių prievolių pradėjo nesilaikyti nuo pat pirmųjų įmokų grąžinimo- 2012-02-05 pradelstas įsiskolinimas 3996,76 EUR, 2012-05-05 jau 7906,63 EUR (130 b.l.). Atsakovė ieškovę 2012 m. gruodžio 7 d. įspėjimu Nr. 2012/12/07-01 ir 2013 m. vasario 26 d. pranešimu dėl paskolos sutarties nutraukimo Nr. 2013/02/26-01(17-19 b.l.) informuodamas apie minėtos sutarties nutraukimą, kaip nutraukimo pagrindą nurodė 2011 m. lapkričio 4 d. paskolos sutarties Nr. 11-00253 5.11.4, 5.11.7, 5.11.11 punktus. Taigi, atsakovė paskolos sutartį nutraukė ne įstatymo dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimų pagrindu, o sutarties pagrindu, iškilus realiai grėsmei, jog paskola nebus grąžinta laiku ir ieškovei nepateikus dokumentų jos finansinei veiklai įvertinti (CK 6.217 straipsnio 5 dalis, Sutarties 5.11.4, 5.11.7 p.). Kaip matyti iš byloje pateiktų ir ieškovės nenuginčytų įrodymų ieškovės įsiskolinimai 2013 m. kovo 19 d. pagal paskolos sutartį 294321,79 EUR (18 b. l.). Byloje nustatyta, kad atsakovė 2013 m. vasario 26 d. raštu Nr. 2013/02/26-01 ieškovei nustatė trijų savaičių terminą pažeistai sutarčiai įvykdyti, informuodama, kad jeigu ji iki 2013-03-18 nesumokės pradelstų palūkanų, nepateiks įrodymų, jog turtas yra apdraustas bei įrodymų ir rašytinių paaiškinimų, jog yra finansiškai pajėgi sumokėti skolą, atsakovė bus priversta vienašališkai nutraukti sutartį ir pradėti skolos išieškojimą (18-19 b.l.). 2013-03-18 dienos ieškovės raštą atsakovas gavo tik 2013-03-21 dieną, sutarties nutraukimo metu (2013-03-19) UAB „LKU turto valdymas“ valdyba neturėjo jokių įrodymų, kad turtas yra apdraustas, ar ieškovė turi galimybę grąžinti paskolą. Nors ieškovės atstovė teigia, kad visą šią informaciją perdavė atsakovės atstovui elektroniniu paštu 2013-03-18, tačiau teismui tą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė per nustatytą protingą terminą sumokėjo įsiskolinimą, kurio terminas buvo suėjęs 2013-02-04, apdraudė įkeistą turtą, įrodymus atsakovei pateikė praleidusi nustatytą terminą, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų ir paaiškinimų, kad yra finansiškai pajėgi sumokėti skolą (20-25 b.l.). Duomenų, kad ieškovė kur nors dirba, gauna kitas pajamas, atsakovei nebuvo pateikta, pajamų šaltinio (pienininkystės ūkio) nebeliko, nes gyvuliai buvo neprižiūrimi, jiems ėmė trūkti pašarų ir parduoti V. Č. pagal 2013-02-15 sutartį, ferma, kurioje buvo gyvuliai, buvo išnuomota už 200,- Lt. Nei 2013-03-18 rašte, nei vėlesniuose raštuose, nei šiame ieškinyje ieškovė konkrečiai nenurodė iš kokių šaltinių, kaip ir kokiais terminais ji ketina grąžinti paskolą, nepridėjo jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė pateikė įrodymus, kad laikinai naudojasi žemės ūkio paskirties žeme (116-121 b.l.), tačiau nėra pateikti duomenys, ar iš šios veiklos gaunamas pelnas, kurio užtektų dengti paskolos įmokas. Hipoteka įkeistas turtas buvo apleistas (65-67 b.l.), iš ūkio dingo dalis įvairių įrengimų (109-114 b.l.). Ieškovė vėlavo mokėti įmokas pagal paskolos sutartį (105-107, 130 b.l.).
Pagal 2011-11-04 Paskolos sutarties Nr. 00253 5.11 punktą atsakovė UAB „LKU turto valdymas“, turi teisę vienašališkai ne ginčo tvarka, nesikreipiant į teismą, nutraukti paskolos sutartį inter alia sutarties vykdymo metu iškilus grėsmei, kad paskola nebus laiku grąžinta, atsisakius pateikti dokumentus jo finansinei veiklai įvertinti, o taip pat esant bent vienai kitai iš 5.11 punkte nurodytų aplinkybių (11 b.l.). Ieškovė ne tik atsakovui, bet ir bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė jokių dokumentų jos finansinei veiklai įvertinti. Ieškinyje nepagrįstai nurodo, kad atsakovė niekada nereikalavo pateikti įrodymų apie jos finansinę padėtį, kadangi 2013-02-26 pranešime buvo aiškiai nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas- Sutarties 5.11.7 punktas (18 b.l.). Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė paskolos sutarties nutraukimo dieną neturėjo įsiskolinimo pagal ginčo sutartį, tačiau įvertinus aukščiau aptartus įrodymus apie įkeisto turto būklę ir tai, kad nėra įrodymų apie jokią ieškovės vykdomą ūkinę veiklą, iš kurios būtų galima padengti dideles įmokas pagal paskolos sutartį, taip pat jokių kitų įrodymų apie ieškovės gaunamas pajamas, darytina išvada, jog sutarties nutraukimo dieną atsakovė pagrįstai sprendė, jog yra grėsmė, kad paskola nebus grąžinta laiku. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė pagal nėščiosios kortelę (125 b.l.) nuo 2013-06-03 yra nėštumo atostogose, gimdymo terminas 2013-08-07, o kaip nurodė jos atstovė, bylos nagrinėjimo metu negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, nes gyvena Anglijoje. Ši aplinkybė taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl pakankamų ieškovės pajamų paskolai grąžinti. Įvertinus išdėstytą teismas sprendžia, kad atsakovė visiškai pagrįstai nutraukė su ieškove sudarytą paskolos sutartį ir pripažinti šį vienašališką sutarties nutraukimą negaliojančiu nėra pagrindo (6.217 straipsnio 5 dalis).
Pažymėtina, kad nutraukiant sutartį atsakovei nebuvo žinoma, ar įkeistas turtas yra apdraustas, nes verslo draudimo liudijimas serija LD Nr.96159406 pasibaigė 2012-12-12 (75 b.l.); eilė draudimo kompanijų atsakovei patvirtino, jog draudimo sutartys dėl turto nesudarytos (57-62 b.l.); ieškovė turtą apdraudė tik 2013-02-26 (21 b.l.), tačiau atsakovė teigia, kad duomenis apie draudimą ji gavo tik 2013-03-23. Ieškovei pateikus įrodymus, kad įkeistas turtas sutarties nutraukimo metu buvo apdraustas, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė įgijo teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą CK 4.196 str. 1 d. 5 p. pagrindu.
Ieškovės atstovė nurodė, kad kreditas turi būti grąžintas tik 2031-11-04. Teismas pažymi, kad šios paskolos sutarties sąlygos dėl galutinės paskolos dalies grąžinimo terminų nepaneigia ieškovės netinkamo įsipareigojimų vykdymo ir nekeičia teismo padarytų išvadų dėl paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo, nes įvertinus aukščiau nurodytą bendrą įsiskolinimo sumą, nesant jokių duomenų apie ieškovės finansinę veiklą, o taip pat atsižvelgus į ieškovės A. Š. elgesį netinkamai vykdant įsipareigojimus, vengimą bendradarbiauti su kreditore, atsakovė pagrįstai gynė savo, kaip kreditoriaus teises vienašališkai nutraukdama paskolos sutartį.
Sprendžiant, ar vienašalis sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta sutartyje nustatyta tvarka. Paskolos sutarties 5.11 punkte numatyta, kad paskolos davėjas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją. Nustatyta, kad atsakovė 2013 m. vasario 26 d. pranešimu dėl paskolos sutarties nutraukimo informavo ieškovę apie galimą vienašališką sutarties nutraukimą, ieškovė neginčija, kad šį pranešimą gavo. Kadangi ieškovė iki 2013 m. kovo 18 d. visų savo įsipareigojimų neįvykdė, atsakovė UAB „LKU turto valdymas“ 2013 m. kovo 19 d. Paskolos sutartį nutraukė. Taigi sutarties 5.11 punkto atsakovė nepažeidė.
2013-03-25 įvykęs šalių atstovų susitikimas, kuriame ieškovės atstovei buvo pateiktas kreditoriaus pasiūlymas susitarti dėl įkeisto turto perdavimo kreditoriui už paskolą bei spręsti dėl paskolos likučio apmokėjimo, jeigu perdavus turtą, įkeisto turto vertės nepakaktų pilnai padengti gautą paskolą nevertintinas kaip atsakovo atsisakymas realizuoti savo vienašališką sprendimą nutraukti paskolos sutartį prieš terminą. Akivaizdu, kad šiame susitikime buvo aptariamos ieškovės atsiskaitymo su atsakove galimybės ir būdai jau po sutarties nutraukimo, todėl šio ginčo išnagrinėjimui nėra aktualūs.
Atsižvelgiant į visas teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlyginamos (CPK 93 str.). Nagrinėjant bylą susidarė 25,11 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str.). Šios lėšos iš ieškovės priteistinos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.; 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) 25,10 Lt (dvidešimt penkis litus 10 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų Valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.