Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekant ją pataisos įstaigoje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus keičiama į suėmimą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas ir priteista iš L. R. 500 (penkis) šimtus eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo L. B. naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2020 m. balandžio 10 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), du kartus kumščiu trenkė nukentėjusiam L. B. į veidą, padarydamas jam skruostikaulio smilkininės ataugos ir nosikaulio lūžius, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiam sveikatą, t. y. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, kad teismas pripažino L. R. kaltu remiantis išimtinai nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nors niekas bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad būtent jis padarė nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

9. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai suponuoja išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę, ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų.

11. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

12. Byloje esanti 2020 m. gegužės 15 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nukentėjusiajam L. B. konstatuoti skruostikaulio smilkininės ataugos ir nosikaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal aprašytus morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi. Pagal patirtus sužalojimus nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 41).

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. balandžio 10 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), L. R. du kartus kumščiu trenkė nukentėjusiam L. B. į veidą, padarydamas jam skruostikaulio smilkininės ataugos ir nosikaulio lūžius, kas pagal specialisto išvadą buvo konstatuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

14. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, šį argumentą pagrįsdamas tuo, kad jo niekas neatpažino kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens ir teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nors teisme jie buvo paneigti, tačiau su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nuteistojo kaltę įrodo visi pirmosios instancijos teismo ištirti ir aptarti įrodymai.

15. Įtariamuoju apklausiamas L. R. 2020 m. rugsėjo 18 d. parodė, kad dėl pranešime apie įtarimą nurodytos nusikalstamos veikos neprisipažįsta. 2020 m. balandžio mėnesį vakarais turėjo būti namuose, nes buvo jam paskirta tokia kardomoji priemonė, todėl 2020 m. balandžio 10 d. apie 21 val. jis buvo pas sesę S. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). L. B. nepažįsta, apie jo sumušimą nieko nežino. Tą dieną su niekuo nesimušė. Nepamena, ar tą dieną yra padaręs kokį eismo įvykį. Tą dieną, dienos metu, nes dar buvo šviesu, buvo susitikęs su savo draugu Ž. R.. Susitiko prie sesės namo. Jis buvo atvažiavęs pas jį. Prie jų nebuvo priėję kitų asmenų, su niekuo nekonfliktavo. Nežino ar pažįsta K. B., toks vardas ir pavardė jam nieko nesako. Pamatęs galėtų pasakyti, ar pažįsta (1 t., b. l. 107).

16. Teisiamajame posėdyje apklausiamas L. R. parodė, kad kaltės nepripažįsta, su Ž. R. susitiko prie namo, nes ten gyvena pas sesę, pasisveikino, pakalbėjo ir viskas – nuėjo namo, o Ž. R. liko laukti. Niekam neskambino, kad nusileistų ir važiuotų su jais į pirtį, L. B. į veidą nesudavė. K. B. ikiteisminio tyrimo metu gal jį nurodė norėdama kokį draugą apginti. L. B. nepažįsta. Ž. R. visada jį paveža, nes yra pavežėjas. Nelabai su juo bendrauja. Buvo kažkada girtas ir paprašė, kad pavairuotų jo automobilį, bet to dažnai nebūna. Kai su Ž. R. tada sveikinosi tai buvo dar 2-3 Ž. R. draugeliai, o K. B. nematė. Jie visi stovėjo išlipę prie mašinos ir gėrė, bet Ž. R. draugų anksčiau matęs nebuvo (2 t., b. l. 95-96).

17. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas L. B. nurodė, kad 2020 m. balandžio 10 d. apie 20 val. nuėjo į svečius pas draugą G. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ten rado savo žmoną K. B. ir buto savininkus R. ir R. Visi vartojo alkoholį. Jo žmona per „facebook“ susirašinėjo su draugais, kuriuos pakvietė atvykti minėtu adresu. Kiek ten jų atvyko nematė, nežino, tik girdėjo kaip jo žmona su jais kalbėjosi per langą sakydama „Ž., Ž., ateik čia“ ir netrukus jiems pasakė, kad asmenys su beisbolo lazdomis ateina į butą, kuriame buvo jis. Išgirdęs šiuos žodžius G. K. jo žmonai liepė išeiti ir užrakino visas duris, todėl jis draugui pasakė, kad nenori turėtų problemų ir išėjo namo. Tik išėjus iš laiptinės, lauke, prie pagrindinių durų jo laukė du vyrai, vienas jų jam sudavė du kartus kumščiu į veido sritį. Užpuolę jį asmenys išvažiavo sidabrinės spalvos „Opel“ automobiliu, valstybinių numerių nežino. Jam sudavęs asmuo atrodė apie 25 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, tamsių, trumpai kirptų plaukų, apie 180 cm ūgio. Kito vyriškio, kuris stovėjo šalia neįsidėmėjo, apibūdinti negali. Nėra tikras, ar galėtų atpažinti jį sumušusį asmenį. Vėliau išsiaiškino, kad vienas iš galimai jį sumušusių asmenų „facebooke“ užsivadinęs „F. L.“ (1 t., b. l. 48-49).

18. 2020 m. gegužės 5 d. apklausiamas nukentėjusysis L. B. parodė, kad asmenų, kurie atvažiavo sidabrinės spalvos „Opel“ automobiliu galimai galėjo būti du, tačiau nėra tuo įsitikinęs. Kuo jį mušė nepamena, greičiausiai jam smūgiai į veidą buvo suduoti ranka. Po smūgių sąmonės praradęs nebuvo, nes matė, kaip jie nuėjo į automobilį, kartu su jais išvažiavo ir jo žmona. Mano, kad įvykio pašaliniai asmenys nematė, galėjo matyti tik jo žmona, nes jis ėjo jai iš paskos. Vienas iš vaikinų jam buvo už nugaros ir nieko nedarė. Dėl įvykio dieną vartoto alkoholio, tų vaikinų iš nuotraukų pagal veido bruožus atpažinti negalėtų. Kiek pamena, jie buvo už jį aukštesni (jo ūgis 175 cm), smulkesnio kūno sudėjimo. Vaikinas, kuris sudavė jam smūgius, buvo tamsių trumpų plaukų. Įvykio dieną buvo neblaivus, jam nustatytas 2,39 prom girtumas. Vaikinas, kuris jį mušė, jam pasakė „tu dar parašinėk „F.“. „F.“ „facebook“ užsivadinęs „F. L.“, tačiau kas tai per asmuo nežino, jo nematė, K. B. (jo žmona, su kuria negyvena nuo 2020 m. sausio 11 d.) jį vadina Ž. Kokie santykiai juos sieja jis nežino. Įvykio dieną, jam būnant klinikose ir laukiant gydytojų apžiūros jo žmona parašė, kad jis buvo sumuštas už tai, kad neva jis ją mušdavo (1 t., b. l. 63-64).

19. 2021 m. birželio 30 d. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis parodė, kad L. R. nepažįsta, nėra jo matęs. 2020 m. balandžio 10 d. sėdėjo ir baliavojo. Buvo jis, K. ir G. K. bei bendrabučio šeimininkai R. ir R.. K. pradėjo šaukti, kad pas ją kažkas atvyko. Išėjo ir jis, iš už boilerinės kažkas išlindo ir trenkė jam. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Negali atpažinti L. R., nes buvo tuo metu girtas, tamsus metas, su K. apie tai nekalbėjo, ji nesakė, kas jį sumušė. K. pasakė kokia mašina. Pats matė tik galines lempas (2 t., b. l. 74).

20. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas G. K. parodė, kad 2020 m. balandžio 10 d. apie 20 val. pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo draugas L. B.. Tuo metu pas jį jau buvo L. B. žmona K. B. ir buto savininkai. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. K. B. susirašinėjo per socialinius tinklus su draugu. Kelintą tiksliai valandą pas K. B. atvažiavo draugai negali pasakyti. K. B. išlindo pro langą ir išgirdo, kaip draugams pasakė durų kodą ir buto numerį ir pakvietė užeiti. Būdamas virtuvėje pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip K. B. atvykę draugai išsitraukė beisbolo lazdas ir ruošiasi eiti pas jį į namus. Išvydęs vyriškius su beisbolo lazdomis paskambino pagalbos numeriu 112 ir iškvietė pagalbą. K. B. išgirdusi, kad iškvietė policijos pareigūnus, atvykusiems dviem vyriškiams pasakė, kad iškviesta policija ir tada matė, kad jie išvažiavo, tačiau kur – nematė. Tik išvažiavus K. B. draugams, L. B. kartu su žmona išėjo ir pasakė, kad eina namo. Jiems išėjus priėjo prie lango ir pamatė, kaip L. B. prie namo laiptinės užpuolė du atvykę K. B. draugai. Matė, kad abu vyrai rankomis sudavė L. B., tačiau kiek smūgių ir į kurias vietas sudavė – nematė. Iš karto po užpuolimo tie vyrai išvažiavo kartu su K. B. sidabrinės spalvos „Opel“ automobiliu, kurio valst. Nr. skaičiai buvo (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinės keleivio durelės buvo įlenktos. K. B. jam buvo sakiusi, kad tą pačią dieną jos draugai su tuo automobiliu buvo pakliuvę į avariją. Kaip atrodė vyriškiai neįsidėmėjo, jų atpažinti negalėtų (1 t., b. l. 75-76). Apylinkės teisme posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus G. K. juos patvirtino (2 t., b. l. 74).

21. 2020 m. gegužės 6 d. apklausiama liudytoja K. B. parodė, kad 2020 m. balandžio 10 d. vakare ji atėjo pas pažįstamą G. K., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja buvo L. B., G. K. ir buto savininkai R. ir R. Kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19 val. jos atvyko pasiimti draugai, su kuriais planavo vykti į pirtį. Jos draugai – Ž. R. ir L. R.. Jie atvyko automobiliu „Opel“. Automobilį vairavo Ž. R., keleivio pusėje sėdėjo L. R.. Gale sėdėjo dar trys vaikinai. Kai ji išėjo kartu su L. B. į lauką, jie susipyko ir tie jos atvykę draugai Ž. R. ir L. R. iššoko iš automobilio ir liepė jai pačiai sėsti į mašiną. Girdėjo kaip Ž. R. pasiuntė L. B. „na...“, o L. R. jam sudavė su ranka, bet nematė tiksliai nei kiek smūgių, nei į kurią vietą. Galbūt į galvos sritį. Tada jie iškart išvažiavo (1 t., b. l. 86).

22. 2021 m. liepos 28 d. teisminio nagrinėjimo metu apklausiama K. B. parodė, kad įvykio dieną buvo pas G. K., vartojo alkoholinius gėrimus. Jai paskambino ir ji išėjo. Jos atvyko draugai pasiimti. Atvyko Ž. R., L. R. tikrai nebuvo. Jie išvažiavo į pirtį, kas buvo toliau nepamena, nes buvo neblaivi. Ikiteisminio tyrimo metu negalėjo nurodyti, kad atvyko ir L. R., kai ją apklausinėjo ji taip pat buvo neblaivi ir tada gali šnekėti bet ką. Dabar viską atsimena geriau nei kai klausinėjo tyrėja. Po mėnesio, po įvykio dar nebuvo išsiblaivius, nes daug šventė tuo metu. Ikiteisminio tyrimo metu galimai davė melagingus parodymus. Dabar santykiai su Ž. R. jokie. Ji skambino Ž. R. ir jie išvažiavo, nežino kur L. R. buvo. Su L. R. susipažino po įvykio praėjus kelioms savaitėms. Ž. R. vienas atvyko, žadėjo dviese vykti į pirtį, daugiau nieko nebuvo su juo. Muštynių nebuvo. Jai pasakė tyrėja L. R. vardą ir pavardę, paskui juos pasakė ir buvęs vyras. Ž. supažindino su L., nes jis ėjo pro šoną ir paprašė prisidegti cigaretę, o vėliau jokių ryšių ir bendravimų nebuvo (2 t., b. l. 85-86).

23. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas Ž. R. parodė, kad pažįsta K. B. apie du mėnesius, su ja kartais susitikdavo. Nežinojo, kad ji susituokusi ir turi vyrą. Pamena, kad kažkoks vyras jam rašinėjo per „messenger“ programėlę ir klausinėjo apie K., pasakė jam, kad daugiau nerašinėtų, bet su tuo žmogumi susitikęs nebuvo. K. vyro nėra matęs. 2020 m. balandžio pradžioje buvo atvažiavęs vakare prie (duomenys neskelbtini) namo, kur turėjo susitikti su K. B., ji prieš tai buvo jam parašiusi, todėl sutarė, kad jis jos atvažiuos pasiimti. Atvyko vakare ir laukė K., iš automobilio buvo išlipęs parūkyti, jokių daiktų su savimi neturėjo. Atvažiavo vienas. Prie jo buvo priėjęs pažįstamas L,, pavardės nepamena, su juo susipažino dirbdamas pavežėju, artimai jo nepažinojo. Prie automobilio buvo susitikę atsitiktinai, kuomet buvo išlipęs iš automobilio L, praeidinėjo. Šiek tiek pasikalbėjo. Kadangi K. nesulaukė, išvažiavo iš kiemo. Tą vakarą tik daug vėliau buvo atvažiavęs į tą kiemą dar kartą pasiimti K., bet ji tada atėjo viena į automobilį, tada nuvažiavo kartu pas jo draugus, juos pasiėmė ir važiavo į pirtį. K. B. vyro nėra matęs, apie tai, kad L, kažką sumušė nieko nežino. Pamena, kad K. buvo sakiusi, kažkokį vyrą kažkas sumušė, bet nesakė kas (1 t., b. l. 92-93).

24. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas Ž. R. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jo draugas, santykiai normalūs. Nukentėjusįjį žino tiek, kiek jo žmona K. pasakojo. Nėra L. B. matęs. 2020 m. balandžio 10 d. buvo atvykęs, bet ne su L. R., pradžioje atvyko vienas, vėliau pasiėmė vieną ar du draugus ir vyko pasiimti K. B., L. kartu nebuvo. Girdėjo, kad L. B. buvo sumuštas, bet nieko nematė. L. R. tik ėjo pro šoną ir su juo pasisveikino. Su K. susisiekė telefonu, atvyko, nes jau anksčiau planavo susitikti. L. R. matė tik prie namų ir pakalbėjo. Tuo metu turėjo sidabrinį „Opel“. Davė L. R. pavairuoti, nes buvo neblaivus, davė, nes L. mokėjo vairuoti (2 t., b. l. 75).

25. Atsižvelgiant į K. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, į posėdį iškviesta ikiteisminio tyrimo metu K. B. apklaususi tyrėja A. Ž., kuri parodė, kad apklausos metu K. B. nebuvo tikrinta alkotesteriu, jokių įtarimų nekilo, alkoholio kvapas nuo jos nesklido. Nebuvo jokio poreikio jos tikrinti. Ji apklausta automobilyje, buvo dviese su kolega, niekam nekilo įtarimų, kad liudytoja gali būti neblaivi. Apie bylą pati žinojo minimaliai, todėl viską užfiksavo ką sakė K. B.. Tarnybiniame automobilyje filmuojama. Žino, kad K. B. mėgėja išgerti, bet tuo metu ji jokių įtarimų nesukėlė, kalbėjo aiškiai ir sklandžiai (2 t., b. l. 95).

26. Be to, ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. balandžio 27 d. buvo gautas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad patikrinus liudytojo G. K. nurodomas aplinkybes, patikrinus 2020 m. balandžio 10 d. autoįvykių suvestines nustatyta, kad 2020 m. balandžio 10 d. 8 val. registruotas vienas autoįvykis dėl dviejų Opel automobilių susidūrimo, kurio vieno valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu automobilį vairavo L. R.. Šio automobilio savininkas yra Ž. R. (1 t., b. l. 80).

27. Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo parodymus traktavo kaip nenuoseklius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiam nuosprendžio argumentui pritaria, kadangi kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistojo parodymų, jis nurodė, kad nepamena, ar tą dieną padaręs kokį eismo įvykį, o teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Ž. R. kažkada buvo girtas ir paprašė, kad pavairuotų jo automobilį. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog dienos metu, kai buvo šviesu, buvo susitikęs su draugu Ž. R., kuris buvo atvažiavęs pas jį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nurodė, kad su Ž. R. susitiko prie sesės namo, pasisveikino, pakalbėjo ir nuėjo namo, o Ž. R. liko laukti. Nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad Ž. R. jo draugas, tačiau teisme jau teigė, kad Ž. R. visada jį paveža, nes yra pavežėjas, bet nelabai su juo bendrauja. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu L. R. nurodė, jog prie jų nebuvo priėję kitų asmenų, o teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog su Ž. R. kartu buvo dar 2-3 Ž. R. draugeliai, jie visi stovėjo išlipę prie mašinos ir gėrė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nors L. R. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nurodomu metu jis buvo namuose, nes jam buvo paskirta kardomoji priemonė, šią jo versiją paneigia byloje esantys duomenys, kad įvykio metu viename ikiteisminiame tyrime jam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o ankstesniu nuosprendžiu tuo metu jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurių vienas iš įpareigojimų skirtas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (1 t., b. l. 130-131). Taigi visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido konstatuoti, kad L. R. parodymai nėra nuoseklūs, nepatikimi ir laikytini kaip gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

28. Kaip matyti iš liudytojo Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų, jo parodymų taip pat negalima vertinti kaip patikimų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad vakare buvo atvykęs pasiimti K. B. vienas, buvo išlipęs iš automobilio parūkyti, prie jo buvo priėjęs pažįstamas L., kurio pavardės nežino, susitiko atsitiktinai. Šiek tiek pakalbėjo. Tą vakarą tik vėliau buvo atvažiavęs dar kartą, tuomet pasiėmė K. B., kartu nuvažiavo pasiimti draugų, kuriuos pasiėmę važiavo į pirtį. Taigi šiuos liudytojo parodymus paneigia visų kitų byloje apklaustų asmenų, net paties L. R. duoti parodymai apie tai, kad Ž. R. buvo ne vienas, be to, kaip jau minėta, kad L. R. su Ž. R. buvo ne tik pažįstami ir tą dieną matėsi ne pirmą kartą patvirtina ir byloje esantis tarnybinis pranešimas, kad būtent įvykio dieną su Ž. R. automobiliu buvo padarytas autoįvykis, kurio metu Ž. R. automobilį vairavo L. R.. Pažymėtina, kad pats Ž. R. apklausiamas parodė, kad jam kažkoks vyras rašinėjo ir klausinėjo apie K., o apklausiamas nukentėjusysis nurodė, kad prieš suduodant smūgį jam buvo pasakyta „tu dar parašinėk „F.“, o tokiu slapyvardžiu „Facebooke“ užsivadinusį asmenį K. B. vadino Ž..

29. Nors nei nukentėjusysis, nei liudytojas G. K. atpažinti L. R. kaip asmens, sudavusio smūgius, nesugebėjo, tačiau jų duoti parodymai iš esmės sutampa ir patvirtina esmines aplinkybes, kad K. B. atvyko pasiimti asmenys su sidabrinės spalvos „Opel“ automobiliu, G. K. nurodė automobilio numerio skaičius bei apgadinimus, taip pat, kad K. B. buvo sakiusi, jog jos draugai tą dieną buvo patekę į autoįvykį, kas sutampa su byloje esančiais duomenimis apie autoįvykio metu L. R. vairuotą automobilį, priklausiusį Ž. R.. Be to, visą laiką tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas tvirtino, jog iš automobilio buvo išlipę ir L. B. užpuolė du asmenys, kurie vėliau išvyko sidabrinės spalvos „Opel“ automobiliu, kas neabejotinai paneigia liudytojo Ž. R. teiginius, kad jis buvo atvykęs vienas. Kad vienas iš asmenų neabejotinai buvo Ž. R. patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad K. B. atvykusius asmenis kvietė pro langą sakydama „Ž., Ž. ateik čia“, liudytojas G. K. taip pat ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad K. B. išlindusi pro langą kvietė atvykusius asmenis, pasakė durų kodą ir buto numerį.

30. Taip pat pažymėtina, kad pats nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad jam sudavė smūgį tik vienas iš dviejų ten buvusių asmenų. Kitas asmuo nieko nedarė. Sutiktina, kad vienintelė liudytoja K. B. ikiteisminio tyrimo metu įvardino asmenis, kurie buvo atvykę ir nurodė, kad būtent Ž. R. ir L. R. buvo išlipę iš automobilio, Ž. R. tik necenzūriniais žodžiais bendravo, o L. R. L. B. sudavė smūgius. Nors nukentėjusioji ir keitė savo parodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau apylinkės teismas pagrįstai šiuos parodymus atmetė kaip nepatikimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta praėjus beveik mėnesiui laiko po įvykio, nors nurodė, kad teisme tvirtino, kad tuo metu ji buvo neblaivi ir galėjo meluoti, ši jos versija buvo paneigta į teisiamąjį posėdį iškvietus ir apklausus pareigūnę, vydžiusią K. B. apklausą. Pareigūnė patvirtino, kad apklausos metu K. B. buvo blaivi, nuo jos alkoholio kvapas nesklido, jokių įtarimų dėl blaivumo nekilo nei jai, nei su ja kartu buvusiam kolegai, apklausos metu K. B. kalbėjo aiškiai ir sklandžiai. Ir nors K. B. teisme tvirtino atsimenanti viską geriau nei pirmos apklausos, t. y. praėjus daugiau nei metams laiko atsimenanti geriau nei po nepilno mėnesio, tačiau kaip matyti iš jos parodymų, net ir apklausiama teisme K. B. nebuvo nuosekli ir keitė parodymus, o būtent: kad jos atvyko pasiimti draugai ir jie išvažiavo į pirtį, o vėliau teigė, kad Ž. R. atvyko jos pasiimti vienas, žadėjo dviese vykti į pirtį. Šie parodymai paneigti net paties L. R., kuris nurodė, kad Ž. R. buvo su draugais. Be to, apklausiama liudytoja taip pat teigė, kad nežino kur tuo metu buvo L. R., kadangi su juo susipažino po įvykio praėjus kelioms savaitėms, nors vėliau jau nurodė, kad Ž. R. supažindino ją su L. R., nes šis ėjo pro šoną ir paprašė prisidegti cigaretę.

31. Taigi iš šių K. B. apklausų akivaizdu, kad ji ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, kurie iš esmės sutampa su nukentėjusiojo, liudytojo duotais parodymais, kitais byloje esančiais duomenimis. Akivaizdu, kad teisme jos duoti parodymai bandyti derinti prie Ž. R. ir L. R. versijų, todėl galimai šios liudytojos parodymai teisme buvo įtakoti kitų asmenų.

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, nesilaikė BPK reikalavimų. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai skundžiamame nuosprendyje palyginti ir įvertinti ne tik tarpusavyje, bet ir kitų bylos duomenų kontekste. Jie esminėmis detalėmis sutampa, papildo vieni kitus ir atitinka kitus bylos įrodymus. Taigi, abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad šie įrodymai, sujungti į vientisą loginę grandinę, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ne kas nors kitas, o būtent L. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

33. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.