- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-15
- Bylos Nr.
- 2-555-357/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01184-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- R. V. Lietuvos, R. V.
- Advokatai
- Artūras Vaišvila
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui R. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai UAB „Hemiris ir Ko“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. V. kreipėsi ieškiniu į teismą, pirminiu reikalavimu prašydamas: pripažinti jo atleidimą iš darbo 2010 spalio 11 d. įsakymu Nr. V-20 neteisėtu; negražinti į darbą; priteisti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2010-11-25 už vieną mėnesį 778.04 Lt; priteisti 778.02 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką; 3932.213 Lt nesumokėtą darbo užmokestį; priteisti 301.89 Lt už darbo sutarties sustabdymo laiką, viso priteisti 8124.28 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino reikalavimą, atsisakė reikalavimo negrąžinti į darbą ir priteisti už priverstinės pravaikštos laiką iki sprendimo įvykdymo, nes 2010 m. gruodžio 16d. darbo sutartimi ieškovas pradėjo dirbti kitoje įmonėje. Ieškovas sumažino savo reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovo viso 4754.64 Lt.
Nurodė, kad pas atsakovą UAB „Hemiris ir Ko“ pradėjo dirbti 2006 m. spalio 6 d. fasuotojo pareigose. 2010 birželio 22 d. atsakovas įspėjo ieškovą, kad po keturių mėnesių jis bus atleista iš darbo LR DK 129 str. pagrindu. 2010 spalio 11 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo nuo 2010 m. spalio 25 d., tačiau atleidimo dieną su ieškovu nebuvo atsiskaityta, todėl atsakovui už tai turi būti taikyta sankcija, numatyta LR DK 141 str. 3 d., t. y. atsakovas privalo sumokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką.
Be to, atsakovas pažeidė LR DK 47 str. 4 d., pagal kurią, prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, prieš įteikdamas ieškovui 2010 m. birželio 22 d. įspėjimą, atsakovas privalėjo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių. Atsakovas privalėjo nagrinėti, ar ieškovo atžvilgiu neturėjo būti taikomas LR DK 135 str., kuriame numatytos pirmenybės teisės būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Vadovaujantis LR DK 297 str. 4 d., jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui darbo užmokesčio 3700,39 Lt, atskaičius mokesčius. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis yra 778,04 Lt (neatskaičius pajamų mokesčio).
Atsiliepimas
Atsakovas bankrutuojanti UAB „Hemiris ir Ko“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį palikti nenagrinėtą dalyje dėl reikalavimų: priteisti nesumokėtą darbo užmokestį; priteisti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką pagal DK 140 str. 1 d. 2 p., priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d.; priteisti sumą už darbo sutarties sustabdymo laikotarpį nuo 2010 m. spalio 13 d. iki 2010 m. spalio 25 d.
Nesant galimybės ieškinio palikti nenagrinėto, priteisti ieškovui iš atsakovo 3700.39 Lt nesumokėto darbo užmokesčio; 2.334.12 Lt, neatskaičius mokesčių, išeitinės išmokos; 752,36 Lt, neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d.; 301,89 Lt, neatskaičius mokesčių, sumą už darbo sutarties sustabdymo laikotarpį nuo 2010 m. spalio 13 d. iki 2010 m. spalio 25 d.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškinio argumentais, kad, atleidžiant ieškovą buvo pažeista LR DK 47 str. 4 d., nes ieškovas neįrodė konsultacijų su darbuotojų atstovais nebuvimo, neįrodė, jog, surengus konsultacijas, būtų išvengta ieškovės atleidimo iš darbo. Be to, ieškovą atstovaujanti profesinė sąjunga ieškovo teisių dėl jos įspėjimo apie atleidimą nelaikė pažeistomis, jų negynė, konsultacijų nereikalavo ir nesiūlė. Todėl vien tik formalus reikalavimas laikytis konsultacijų su darbuotojų atstovais reikalavimo, kai pati profesinė sąjunga neveikė ieškovo interesais, nesudaro pagrindo pripažinti atleidimo tvarką pažeista.
Teigia, kad ieškovas pats nenurodo, kuri konkreti LR DK 135 str. 1 d. nuostata buvo pažeista ir kokiu pagrindu ieškovas turėjo būti paliktas dirbti ir prieš kuriuos atleidžiamus darbuotojus jis turėjo pirmenybės teisę.
Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla, todėl taikytinas LR Įmonių bankroto įstatymas, kurio 19 str. 1 d. numatyta, kad administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienu nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Todėl ieškovas, nors ir nebūtų atleistas LR DK 129 str. pagrindu, jis būtų atleistas pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 19 str. 1 d. Mano, kad nėra sąlygų LR DK 297 str. 4 d. taikymui, todėl ieškovas negali būti atleistas teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovas prašė ieškinį patenkinti iš dalies. Nurodė, kad atsakovas, atleisdamas jį iš darbo, liko skolingas 4754.64 Lt, nuo kitų turtinių reikalavimų atsisakė.
Atsakovo bankrutuojančios UAB „Hemiris ir Ko“ atstovė advokatė E. R. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad būtų patvirtintas ieškovo 4754.64 Lt kreditorinis reikalavimas. Likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti.
Ieškoas sutiko su atsakovo pasiūlymu dėl 4754.64 Lt kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, tik prašė, jog būtų pripažinta, kad jis atleistas iš darbo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas P. G. nurodė, jog ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
2006 m. spalio 5 d. tarp ieškovo R. V. ir UAB „Hemiris ir Ko“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 199, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti pas atsakovą fasuotoju nuo 2006 m. spalio 6 d., jam buvo mokama Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (11 – 12 b. l.). LR DK 130 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius, išskyrus LR DK 129 str. 4 d. nustatytą pagrindą, kai darbuotojas apie darbo sutarties nutraukimą turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius.
Bylos duomenimis nustatyta ir šalys to neginčija, kad ieškovas apie atleidimą iš darbo buvo įspėtas 2010 m. birželio 22 d. darbdavio įsakymu Nr. 16 „Dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo“, kuriame nurodyta, kad po keturių mėnesių ji bus atleista LR DK 129 str. pagrindu (7 b. l.). 2010 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-20 ieškovas atleistas iš darbo nuo 2010 m. spalio 25 d., atleidimo pagrindu nurodytas 2010 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. 16. (9 b. l.).
LR DK 129 str. 1 d. įtvirtinta, kad darbdavys neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį LR DK 130 str. nustatyta tvarka, ir jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, o 2 dalyje nurodyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Svarbus aspektas šioje byloje yra tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsakovui UAB „Hemiris ir Ko“ yra iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 23 d. (50 – 51 b. l.). Vertinant ekonomines priežastis plačiuoju požiūriu, prie šių priežasčių galima priskirti ir darbuotojų atleidimą dėl įmonės bankroto. Ir nors sisteminė Darbo kodekso normų analizė suponuoja į tai, kad atleidimo dėl įmonės bankroto pagrindai nėra priskiriami prie LR DK 129 str. minimų darbo sutarties nutraukimo priežasčių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jau po ieškovo atleidimo iš darbo atsakovui buvo iškelta bankroto byla, pripažintina, kad ieškovas atleistas iš darbo LR DK 129 str. pagrindu būtent dėl ruošiamos bankroto procedūros, todėl jo atleidimo data privalėjo būti – 2010 m. lapkričio 23 d., t. y. nutarties, kuria atsakovui UAB „Hemiris ir Ko“ iškelta bankroto byla įsiteisėjimo data.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui UAB „Hemiris ir Ko“ iškelta bankroto byla, įmonė veiklos nevykdo, atmestini ieškinio argumentai, kad atsakovas privalėjo nagrinėti, ar ieškovo atžvilgiu neturėjo būti taikomos LR DK 135 str. nuostatos.LR DK 47 str. 4 d. numatyta, kad prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, atsakovui iškelta bankroto byla, todėl LR DK 47 str. 4 d. netaikoma.
Dėl kitų ieškinio reikalavimų.
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka, jog būtų patvirtintas ieškovo 4754.64 Lt kreditorinis reikalavimas. Iš šios sumos 3700.39 Lt, atskaičius mokesčius, sudaro darbo užmokestis už 2010 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius; 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Likusi 1054,35 Lt suma susidaro už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 25 d., t. y. nuo atleidimo dienos, iki 2010 m. lapkričio 23 d., kai įsiteisėjo teismo nutartis, kuria atsakovui iškelta bankroto byla. R. V. teismo posėdžio metu sutiko, jog būtų patenkintas jo 4754.64 Lt kreditorinis reikalavimas. Todėl pripažintina, kad šalys ginčą, dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo, baigė taikiai. Toks šalių susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui UAB „Hemiris ir Ko“ yra iškelta bankroto byla, ieškovas R. V. įtrauktinas į bankrutuojančios UAB „Hemiris ir Ko“ kreditorių sąrašą, tvirtintinas jo kreditorinis reikalavimas už 4754.64 Lt sumai. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 265 str., 269 str., 270 str., 279 str., Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 str., teismas,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo UAB „Hemiris ir Ko“ (įmonės kodas 153089876, buveinė – Statybininkų g. 3, Venta, Akmenės r.) nuo 2010 m. spalio 25 d. neteisėtu ir perkelti atleidimo datą nuo 2010 m. lapkričio 23 d.
Įtraukti ieškovą R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) į bankrutuojančios UAB „Hemiris ir Ko“ kreditorių sąrašą, patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą už 4754.64 Lt sumą.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.