- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-31
- Bylos Nr.
- I-9067-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05394-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- N. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-05-22 nutartimi (b. l. 35-36) priėmė nagrinėti pareiškėjo N. A. skundo (b. l. 1-6) dalį dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies pagrindu neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014-11-17 sprendimo Nr. 1D-8095(11) panaikinimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nuo 1998-09-30 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinąjam įstatymui, pareiškėjui buvo mokama sumažinto dydžio valstybinė pensija. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos nuostatoms. Pareiškėjas dėl neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo 2013-11-15 kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą. Atsakydama į pareiškėjo prašymą VRM 2013-11-29 sprendimu Nr. 1D-10719(11) pareiškėjui nurodė, kad valstybinės pensijos ribojimas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu neprieštaravo Konstitucijai, o jo prašymo dalį dėl pensijos nepriemokos, susidariusios Laikinojo įstatymo 5 straipsnio pagrindu, išmokėjimo paliko nenagrinėtu, kadangi yra praėję daugiau nei 6 mėn. nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Pareiškėjas 2014-10-28 pakartotinai kreipėsi į VRM dėl neteisėtai neišmokėtos valstybinės pensijos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo, tačiau VRM 2014-11-17 raštu Nr. ID-8095(11) pareiškėjo prašymą kaip pakartotinį atsisakė nagrinėti. Su priimtu sprendimu pareiškėjas nesutinka, nurodo, kad jam valstybinė pensija buvo mažinama pažeidžiant konstitucinius principus, todėl turi būti priteista ir išmokėta.
Atsiliepimas
Atsakovas VRM, atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą su juo nesutinka (b. l. 50-51). Nurodo, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokėti pensijos nepriemoką. Pareiškėjo pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį yra jau įvykdytas. VRM veikia pagal įstatymus ir nėra teisės normos, pagal kurią VRM galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjui šį perskaičiavimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Sveikatos priežiūros tarnybos 2013-11-29 pažymoje Nr. 11PP(P)-7096 ir 2014-11-12 pažymoje Nr. 11DP(P)-5371 (b. l. 10-11, 44-45, 48-49) nurodyta, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija 2010–2013 m. laikotarpiu buvo mažinama vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas 2015-05-22 nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio pagrindu 2012 m. sausio–rugpjūčio mėn. laikotarpiu neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir VRM 2014-11-17 sprendimo panaikinimo, todėl pareiškėjo reikalavimai nagrinėtini tik šia apimtimi.
Dėl valstybinės pensijos mažinimo 2012 m. teisinių pagrindų.
Seimas 2009-12-09 priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos <...> mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.
Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo numatyta, kad įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad šis įstatymas nustato socialinių išmokų perskaičiavimo tvarką ir taikomas, be kitų, valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą gaunantiems asmenims.
2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012-12-31.
Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą 2012 m. nustačiusio teisinio reglamentavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Valstybinių pensijų mažinimo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.
Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių visuomenės ir valstybės interesų tenkinimą, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama valstybinė pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01, įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymui.
Dėl skundo reikalavimo priteisti neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.
Atsakovo VRM 1998-10-29 išvadoje Nr. 14820 konstatuota, kad pareiškėjas turi teisę į pensiją už tarnybą nuo 1998-09-30 (b. l. 40). Sveikatos priežiūros tarnybos 2013-11-29 pažymoje Nr. 11PP(P)-7096 ir 2014-11-12 pažymoje Nr. 11DP(P)-5371 (b. l. 10-11, 44-45, 48-49) nurodyta, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties) 2012 m. (ginčo laikotarpiu) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo mažinama nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn.
Kaip minėta, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu ginčo laikotarpiu buvo mažinama neteisėtai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519-13 pasisakydama dėl valstybinių pensijų gavėjų patirtų praradimų, atsiradusių dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo, išaiškino, kad šis turtinis praradimas pripažįstamas pareiškėjo teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai pašalinti. Priešingu atveju teismas pažeistų Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas ir iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančius nuosavybės teisės apsaugos imperatyvus, neužtikrintų veiksmingos teisminės gynybos, socialinio teisingumo bei asmens pasitikėjimo teise. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Šis pareiškėjo teisių gynimo būdas nepaprastai svarbus tam, kad įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai įvykdytas. Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės, kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas. Tik pritaikius aptartą pažeistų teisių gynimo būdą, būtų sudaromos realios galimybės realizuoti tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą. Šio teisės aiškinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir vėlesnėje praktikoje, priteisdamas dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusias valstybinės pensijos nepriemokas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-950/2014, 2014-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-903/2014 ir kt.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, kurį teismas privalo deramai pašalinti – pilnai priteisti susidariusią nepriemoką. Pagal trečiojo suinteresuoto asmens 2013-11-29 pažymoje Nr. 11PP(P)-7096 ir 2014-11-12 pažymoje Nr. 11DP(P)-5371 nurodytus duomenis, pareiškėjui už 2012 m. sausio–rugpjūčio mėn. laikotarpį, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, nebuvo išmokėta 1 501,55 EUR (5 184,56 Lt) pensijos dalis (b. l. 11, 45, 49). Atsižvelgiant į tai, ši neišmokėta valstybinės pensijos dalis pareiškėjui yra priteistina (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Pareiškėjas neišmokėtą valstybinės pensijos dalį skunde prašo priteisti solidariai iš atsakovų VRM ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 išaiškino, jog tinkamas atsakovas bylose dėl Laikinojo įstatymo pagrindu neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo yra Lietuvos valstybė, todėl pareiškėjui 1 501,55 EUR valstybinės pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.
2015-06-30 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą Nr. XII-1923 (toliau – Kompensavimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2015-08-01. Šis įstatymas, be kita ko, nustato valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius bei terminus. Tačiau teismas pažymi, kad ši aplinkybė nepaneigia teismo pareigos ginti pažeistas pareiškėjo teises pagal pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą. Iš aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos sprendžiant bylas dėl valstybinių pensijų nepriemokų, susidariusių dėl antikonstitucinių įstatymo nuostatų taikymo, priteisimo matyti, kad teismo pareiga ginti pažeistas pareiškėjų teises nesiejama su tuo, ar įstatymo leidėjas yra nustatęs ar nenustatęs patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi teisės aiškinimo, kad pareiškėjui tinkamai – laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų – realizavus savo teisę kreiptis į teismą, iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies kylantys imperatyvai teismui ginti asmens teises realiai ir veiksmingai suponuoja pareiškėjo teisę reikalauti teisme pašalinti teisių pažeidimą, nulemtą Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo taikymo. Vadinasi, nuo 2015-08-01 pareiškėjo teisė į dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo susidariusią nepriemoką gali būti ginama dviem būdais, t. y. teisminiu ir pasinaudojant Kompensavimo įstatyme įtvirtintu kompensavimo mechanizmu. Šiuo atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi nesant nustatyto patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, jis pasirinko teisminį savo pažeistos teisės gynimo būdą ir iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį nepasinaudojo ABTĮ 52 straipsnyje jam suteikta teise tikslinti bei pakeisti skundo pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo, todėl nėra teisinio pagrindo šią pareiškėjo teisę ginti kitu būdu. Kartu pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519-13 yra nurodęs, kad pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai, turėtų būti mažinama pažeistų konstitucinių vertybių apsauga.
Dėl skundo reikalavimo panaikinti VRM 2014-11-17 sprendimą Nr. 1D-8095(11).
VRM 2014-11-17 sprendimu Nr. 1D-8095(11) (b. l. 9) Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-10-28 prašymą dėl Laikinojo įstatymo pagrindu sumažintos pensijos dalies išmokėjimo, nurodydamas, kad dėl analogiškų pareiškėjo prašymų buvo atsakyta VRM 2013-11-29 raštu Nr. 1D-10719(11).
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pirmą kartą dėl Laikinojo įstatymo pagrindu susidariusios pensijos nepriemokos dydžio paskaičiavimo ir duomenų apie jos grąžinimą pateikimo į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi 2013-11-15 (b. l. 41). Į pareiškėjo 2013-11-15 prašymą atsakė VRM 2013-11-29 sprendimu Nr. 1D-10719(11), kuriuo pareiškėjui buvo išaiškinti jam paskirtos valstybinės pensijos mažinimo pagrindai, nurodyta, kad VRM neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui 2010-2013 m. susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 42-43). Šio sprendimo pareiškėjas teismui neskundė. Su prašymu kompensuoti 2010-01-01–2014-01-01 laikotarpiu sumažintą pensiją pareiškėjas į VRM 2010-10-28 kreipėsi dar kartą (b. l. 46). Šį prašymą kaip pateiktą pakartotinai atsakovas atsisakė nagrinėti 2014-11-17 sprendimu Nr. 1D-8095(11) (b. l. 47). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo pozicija dėl ginčo esmės buvo išreikšta pirmuoju VRM 2013-11-29 sprendimu Nr. 1D-10719(11), 2014-10-28 prašyme pareiškėjas atsakovui jokių naujų aplinkybių, neišdėstytų 2013-11-15 pareiškėjo prašyme ar VRM 2013-11-29 sprendime, nenurodė, todėl darytina išvada, kad VRM 2014-11-17 sprendimu Nr. 1D-8095(11) pagrįstai pareiškėjo prašymą atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį. Vadinasi, pagrindo panaikinti VRM 2014-11-17 sprendimą Nr. 1D-8095(11) nėra (ABTĮ 89 straipsnis), šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
pareiškėjo N. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui N. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 1 501,55 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus vieną eurą, penkiasdešimt penkis euro centus) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, neišmokėtą 2012 m. sausio–rugpjūčio mėnesių laikotarpiu taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.
Likusią pareiškėjo N. A. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.