Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys V. J., Valstybės įmonė Turto bankas

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra E. J. ir P. J. duktė (e. b. l. 7-8). Iš sutuoktuvių liudijimo nustatyta, kad E. J. ir P. J. susituokė (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 6). Iš mirties liudijimų nustatyta, kad E. J. mirė (duomenys neskelbtini), o P. J. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 4-5). Iš 2008 m. balandžio 28 d. bendrojo sutuoktinių testamento, patvirtinto Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarės Loretos Mėčienės, notarinio registro Nr. LM-2469, nustatyta, kad E. J. savo mirties atveju visą jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka savo sutuoktiniui P. J., o P. J. savo mirties atveju visą jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka savo sutuoktinei E. J.. Testamentu sutuoktiniai taip pat susitarė paskirti įpėdiniu dukrą M. Š., kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (e. b. l. 10-11). Iš 2018 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro išduoto pareiškimo apie palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. LM-2910, nustatyta, kad pareiškėja po tėvo P. J. mirties priėmė jai priklausantį palikimą pagal testamentą (e. b. l. 12). Iš 2018 m. spalio 9 d. Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro pranešimo Nr. S-124 nustatyta, kad po E. J. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta (e. b. l. 13). Iš Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad pareiškėjos tėvai santuokos metu įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, ir pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, su priklausiniais (e. b. l. 14-16).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjos tėvai santuokos metu buvo įsigiję nekilnojamąjį turtą ir abu iki pat mirties gyveno (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad pareiškėjos tėvas P. J. per įstatymo nustatytą terminą po sutuoktinės E. J. mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta, o šiuo metu yra praleistas terminas palikimui po E. J. mirties priimti ir nėra patvirtintas palikimo priėmimo faktas. Nors P. J. įstatymo nustatytu terminu pas notarą ir nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po savo sutuoktinės E. J. mirties, tačiau faktiškai palikimą po jos mirties priėmė, tai yra priėmė jos daiktus, rūpinosi santuokos metu įgytu nekilnojamuoju turtu, esančiu Draugystės g. 6, Girkalių kaime, Klaipėdos rajone. Tai, kad P. J. faktiškai pradėdamas valdyti turtą priėmė savo sutuoktinės palikimą, patvirtino ir pareiškėja teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus, ir suinteresuotas asmuo V. J. savo atsiliepime. Šį faktą patvirtina tiek byloje esanti seniūnijos pažyma, tiek kiti rašytiniai įrodymai, tai yra atsiskaitymo už elektros energiją kvitai (e. b. l. 17-19).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad P. J. iš karto po savo sutuoktinės E. J. mirties faktiškai pradėdamas valdyti E. J. priklausantį turtą, priėmė savo sutuoktinės palikimą, nes nustatyta, kad P. J. iki sutuoktinės E. J. mirties ir po jos mirties gyveno (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, tai yra nekilnojamajame turte, kuris buvo įgytas santuokos metu, ir juo rūpinosi kaip savu, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti bet kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.