- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- I-2541-422/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00222-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 20-TE-72, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda –pastaba.
Pareiškėjas patikslintame skunde ( I t., b.l. 40-50) ir teismo posėdžių metu nurodė, jog skundžiamas įsakymas neteisėtas, priimtas pažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Tarnybinė nuobauda buvo skirta už Kauno AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2015-12-30 įsakymu Nr. 20-V-1536, 7.1, 7.2, 7.14, 7.16 papunkčių reikalavimų pažeidimus, nors 2016-01-22 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-22 buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą už Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2014-12-08 įsakymu Nr. 20-V-1362 (2015-03-03 įsakymo Nr. 20-V-293 redakcija), 7.10 p. reikalavimų pažeidimą. Taigi, tarnybinė nuobauda skirta už pažeidimus, dėl kurių neatliktas tarnybinis tyrimas, kaltinimas jo atžvilgiu suformuluotas abstrakčiai, nenurodant, kokių konkrečių veiksmų jis neatliko, kokie konkretūs teisės aktai reglamentuoja jų atlikimą, be to, jis su minėtais teisės aktais nebuvo supažindintas. Pareiškėjo nuomone, prieš skiriant nuobaudą nebuvo atliktas išsamus, objektyvus, kvalifikuotas tyrimas, nenurodyta, kokiais objektyviais ir subjektyviais požymiais buvo konstatuotas tarnybinis pažeidimas, kokia kaltės forma, kuo pasireiškė jo kaltė, nesuteikta galimybė susipažinti su Tarnybinio patikrinimo išvada iš karto po jos patvirtinimo, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė apskųsti tarnybinio patikrinimo išvadą, suvaržyta jo teisė gintis nuo kaltinimo. Pažeidžiant jo teises, nesujungti du jo atžvilgiu beveik vienu metu atliekami tarnybiniai tyrimai į vieną.
Tvirtino, jog, priimant ginčijamą įsakymą, nebuvo atsižvelgta į jo ankstesnę tarnybinę veiklą, tarnybos vadovų įvertinimus, jo tarnybos stažą.
Pažymėjo, jog su atsakovo priimtu papildomu įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos patikslinimo jis nebuvo supažindintas teisės aktų nustatyta tvarka, minėto įsakymo negalima laikyti galiojančiu administraciniu aktu, nes jis be datos, nepasirašytas Kauno apskrities VPK vadovo.
Pareiškėjo nuomone, tarnybinis tyrimas atliktas nekompetentingai, pažeidžiant Vidaus tarnybos Statuto 32str., 33 str., Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 17p., 22p., 23p., 26p., 34 p. reikalavimus, todėl tarnybinė nuobauda turi būti panaikinta. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą ( I t., b.l. 52-58) su skundu nesutiko.
Atsakovas atsiliepime ir jo atstovės teismo posėdžių metu nurodė, jog 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 20-TE-72, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Kauno apskrities vyriausiojo komisariato 2016 m. sausio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-22 „Dėl Kauno apskr. VPK KP NVRS pareigūnų veiksmų“, Kauno apskrities VPK viršininkas komisarui inspektoriui R. M. ir inspektoriui E. Ž. skyrė tarnybinę nuobaudą - pastabą. Įsakyme nurodyta, kad komisarui inspektoriui R. M. tarnybinė nuobauda - pastaba skirta už Kauno apskrities VPK KP NVRS vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno apskr. VPK viršininko 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 20-V-1536, 7.1., 7.2., 7.14., 7.16. papunkčių reikalavimų pažeidimus, nors 2016-01-22 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-22 konstatuota, kad vyresnysis tyrėjas R. M. pažeidė Kauno apskr. VPK KP NVRS vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno apskr. VPK viršininko 2014 m. 08 d. įsakymu Nr. 20-V-1362, 7.10. punkto reikalavimus.
Atsakovo tvirtinimu, rengiant įsakymą buvo padaryta techninė klaida, nurodant ne tą pareigybės aprašymo redakciją ir ne tuos pareigybių papunkčius, tačiau tai nekeičia fakto, kad R. M. padarė tarnybinį pažeidimą, kuris buvo nustatytas atliekant patikrinimą, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis, eidamas pamainos vyresniojo tyrėjo pareigas, netinkamai organizavo ir nepakankamai kontroliavo pamainos pareigūnų E. Ž., D. V., A. U. darbą, neužtikrindamas, kad 2015-12-26, t.y. šventės dieną dirbę Kauno apskr. VPK KP pareigūnai dėvėtų tvarkingą uniforminę aprangą ir būtų ginkluoti šaunamaisiais ginklais bei turėtų specialiąsias priemones, kad jų naudojami tarnybiniai automobiliai būtų švarūs. Nurodė, jog techninė klaida buvo ištaisyta, Kauno apskrities VPK viršininkui priėmus 2016 m. balandžio 21 d. šioje byloje ginčijamo įsakymo patikslinimą.
Atsakovas nurodė, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis jo atlikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nurodyti objektyvūs duomenys apie E. Ž., D. V., A. U. ir R. M. tarnybinius nusižengimus. Pareiškėjo R. M. veiksmai pasireiškė jo pareigybės aprašymo 7.10 punkto reikalavime išdėstytų veiksmų neatlikimu, t.y. neveikimu, todėl tarnybinė nuobauda buvo skirta pagrįstai ir nėra pagrindo jos panaikinimui.
Skundas netenkinamas.
Byloje keliamas ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 20-TE-72 ( toliau – ir Įsakymas, Skundžiamas įsakymas ) teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.
Tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos sistemos pareigūnui skyrimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (Nr. IX-1538, toliau - ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 ( aktuali redakcija Nr. 2015-17775, galiojanti nuo 2016-01-01) (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas ( Statuto 33 str.1d., Tvarkos aprašas 3p.). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, kaltė, padarytos žalos pobūdis, tarnybinio nusižengimo pasekmės ( Tvarkos aprašas 26 p.). Taigi, prieš skiriant policijos pareigūnui nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis : kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. Prie tarnybinių nusižengimų yra priskiriami Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimai ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu ( Statuto 2str. 7p.).
Ginčijamo įsakymo turinys patvirtina, jog jo 1.1.punktu komisarui inspektoriui Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniajam tyrėjui R. M. tarnybinė nuobauda - pastaba skirta už Kauno apskr. VPK KP NVRS vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno apskr. VPK viršininko 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 20-V-1536, 7.1., 7.2., 7.14., 7.16. papunkčių reikalavimų pažeidimus ( I t., b.l. 59).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu pripažino, jog Įsakyme buvo techninė klaida, nurodant ne tą pareigybės aprašymo redakciją ir ne tuos pareigybių papunkčius, Įsakyme turėjo būti nurodyta 2014m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. 20-V-1362 7.10 punkte įtvirtintas pažeidimas (2015m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 20-V-293 redakcija).
Pažymėtina, jog 2016 m. balandžio 21 d. Kauno apskrities VPK viršininko įsakymu ( reg. Nr. 20-TE-359) šioje byloje ginčijamas įsakymas buvo patikslintas, nurodant 2014m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. 20-V-1362 7.10punkte numatytą pažeidimą ( I t., b.l. 155). Pareiškėjo argumentai, jog minėtas įsakymas negaliojantis, nes be datos ir parašo, yra nepagrįsti, nes 2016 m. balandžio 21d. įsakymas pasirašytas Kauno apskrities viršininko D. Ž. tos pačios dienos elektroniniu parašu ( II t., b.l. 155, II pusė). Pažymėtina, jog įsakymas dėl nuobaudos patikslinimo byloje nėra ginčijamas, nors teismas šią teisę pareiškėjui išaiškino.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad 2016-01-22 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.20-IS-22 ( I t., b.l. 132-136) yra nurodyta, jog pareiškėjas padarė Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno apskr. VPK viršininko 2014m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 20-V-1362, 7.10 punkto reikalavimų pažeidimą (2015m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 20-V-293 redakcija) ( I t., b.l. 115-116), jame išdėstytos faktinės aplinkybės būtent dėl 7.10 punkto pažeidimo (dėl pareiškėjo netinkamo organizavimo ir kontroliavimo operatyvinių grupių darbo), 7.10 p. pažeidimas taip pat nurodytas 2016-01-14 Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo ( I t., b.l. 168 ), su minėtais dokumentais pareiškėjas supažindintas iki ginčijamo įsakymo priėmimo dienos ( I t., b.l. 169, 137), laikytina, jog pareiškėjui ginčijamu įsakymu skirta tarnybinė nuobauda- pastaba už Pareigybės parašymo 7.10 punkto reikalavimų pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog atsakovas Įsakyme, nurodydamas teisinį pagrindą, suklydo, nesudaro pagrindo jo panaikinimui, teismas šią aplinkybę vertina kaip atsakovo padarytą techninę klaidą, kuri ištaisyta ir pareiškėjui dėl to nebuvo apsunkintos galimybės gintis nuo inkriminuoto tarnybinio pažeidimo.
Pareiškėjas taip pat kelia ginčą dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei dėl kitų procedūrinių pažeidimų, susijusių su neobjektyviu tyrimu, abstrakčiu kaltinimu, atsakovui nenurodžius konkrečių jo veiksmų, kurie sudarė pagrindą pažeidimo konstatavimui.
Tvarkos aprašo 26 punkte įtvirtinta, jog Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – ir Išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Iš šių teisės aktų matyti, kad prieš skiriant valstybės tarnautojui nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis, o būtent, turi būti nustatyta kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena bei nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. Šias aplinkybes viešojo administravimo subjektas yra įpareigotas įforminti atskiru dokumentu – motyvuota išvada dėl tarnybinio nusižengimo.
Iš šių teisės aktų analizės matyti, kad motyvuota išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos 27 p., 27.1p.).
Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t.y., individualaus teisės akto dalimi.
Kaip jau minėta, pareiškėjui tarnybinė nuobauda- pastaba skirta už Pareigybės aprašymo 7. 10 punkto reikalavimų pažeidimą.
2014m. gruodžio 8 d. Kauno apskrities VPK policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 20-V-1362 (2015m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 20-V-293 redakcija), patvirtinto Kriminalistinių tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo ( toliau – ir Pareigybės aprašymas) 1 punkte nurodyta, jog Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau –ir NVRS) vyresnysis tyrėjas yra statutinis valstybės tarnautojas. Pareigybės aprašymo 7.10 punkte įtvirtinta, jog vyresnysis tyrėjas organizuoja ir kontroliuoja pamainos operatyvinių grupių darbą.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-22 nurodyta, jog 2015-12-26 vyresnysis tyrėjas R. M., eidamas pamainos vyresniojo tyrėjo pareigas, tinkamai neorganizavo ir nepakankamai kontroliavo pamainos pareigūnų darbo, t.y. neužtikrino, kad minėtą (šventės) dieną dirbę Kauno apskr. VPK KP NVRS pareigūnai A. U., D. V., E. Ž. dėvėtų tvarkingą uniforminę rangą, būtų ginkluoti šaunamaisiais ginklais ir turėtų būtinas specialiąsias priemones, kad jų naudojami tarnybiniai automobiliai būtų švarūs, šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.10 punktą.
Pareiškėjas neginčijo aplinkybių, jog pareigūnai A. U., D. V., E. Ž. pagal tarnybinių funkcijų atlikimą jam buvo tiesiogiai pavaldūs, taip pat neginčijo, jog 2015-12-26 jie šventinę dieną pagal teisės aktų reikalavimus nedėvėjo šventinės uniformos, nebuvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais, tarnybos metu neturėjo specialiųjų priemonių, D. V. ir E. Ž. naudojamas tarnybinis automobilis nebuvo švarus.
Šias aplinkybes patvirtina 2015-12-26 Kauno apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyresniojo tyrėjo A. B. 2015-12-26 surašytas Tarnybinis pranešimas Nr. 20-PR2-15157 ( I t., b.l. 82-83), kuriame nurodyta, jog 2015-12-26, vykdant 2015-12-23 Kauno VPK viršininko įsakymą Nr. 20-V-1514, kartu su Kauno apskrities PVK Patrulių rinktinės vadu G. G. jie tikrino pareigūnų blaivumą ir darbo drausmę, tame tarpe ir dviejų grupių Kauno apskrities VPK KP NVRS pareigūnų. Grupės, kuri naudojosi policijos automobiliu C. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnas A. U. buvo uniformuotas, tačiau neturėjo šaunamojo ginklo, radijo stotelės, dujų, guminės lazdos (turėjo tik antrankius), tikrintojams nepasakė, kokiu radijo šaukimu dirba, šventės dieną nevilkėjo baltų marškinių. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog patikrinus kitos grupės pareigūnų ( E. Ž. ir V. V.) darbo drausmę, buvo nustatyta, jog jie neturėjo šaunamojo ginklo, radijo ryšio stotelės, specialiųjų priemonių (dujų, antrankių, guminės lazdos), šventės dieną policijos tarnybinę uniformą vilkėjo be baltų marškinių, jų naudojamas tarnybinis automobilis VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo purvinas, nešvarus. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas G. G. šias aplinkybes patvirtino.
Kauno apskr. VPK KP NVRS tyrėjų E. Ž., D. V., A. U. Pareigybės aprašymuose, su kuriais jie supažindinti pasirašytinai, 7.11 punkte nurodyta, kad tyrėjas atsako už jam priskirto tarnybinio transporto techninę būklę ir švarą, 8 punkte nurodyta, jog šias pareigas einantys valstybės tarnautojai tiesiogiai pavaldūs Skyriaus viršininkui ir pamainos vyresniajam tyrėjui (I t., b.l. 109-114).
2015 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 20-V-988 tarnybinis automobilis VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnams, tame tarpe E. Ž. ir V. V. ( I t., b.l. 130-131), minėti pareigūnai įpareigoti užtikrinti tarnybinių automobilių techninės būklės reikalavimų vykdymą ( įsakymo 3.1p.), taigi pareigūnai, kurie naudojosi tarnybiniu automobiliu, buvo atsakingi taip pat ir už jo švarą, o pareiškėjas pareigybės aprašymo 7.1 punkto pagrindu minėtus pareigūnus turėjo kontroliuoti, kad naudojamas automobilis būtų techniškai tvarkingas, švarus, tačiau to tinkamai neatliko.
Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo Vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintų 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 20-V-1426 ( I t., b.l. 68-69) 4 punkte yra numatyta, kad pamainos pareigūnams vadovauja ir už jiems pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą tiesiogiai atsako vyresnysis tyrėjas ar vykdantis jo funkcijas pareigūnas. Vidaus tvarkos taisyklių 5 punkte nurodyta, kad budėjimo metu pareigūnai dėvi tvarkingą uniforminę aprangą, turi būti ginkluoti šaunamaisiais ginklais. Tų pačių taisyklių 30 punkte įtvirtinta, jog poilsio ir švenčių KTV NVRS pamainos vyresnysis tyrėjas įvertina baigiančios pamainos darbą, instruktuoja pamainą.
Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismo vertinimu, pamainos vyresnysis tyrėjas buvo atsakingas, kad budėjimo metu pamainos pareigūnai dėvėtų tvarkingą uniformą ir būtų ginkluoti šaunamaisiais ginklais ir turėtų specialias priemones.
Konkrečiu atveju nustatyta, jog pareiškėjui tiesiogiai pavaldūs pareigūnai į budėjimą išvyko be ginkluotės, šventinę dieną nevykdė Vidaus tvarkos taisyklių 5 punkte įtvirtinto reikalavimo dėvėti tvarkingą uniformą. Teismo nuomone, statutinio pobūdžio santykiais grindžiamoje sistemoje į sąvoką „tvarkinga uniforma“ įeina ne tik išoriškai tinkamai atrodanti apranga, bet ir atitinkanti teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Tokia reikšmė žodžiui „tvarka“ yra priskiriama ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (darna, sistemos buvimas, sutikimas su norma).
Lietuvos policijos pareigūnų (kursantų) tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 5-V-277 ( toliau – ir Taisyklės), nustato tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo tvarką, kurios privalo laikytis policijos pareigūnai. Tarnybinę uniformą ir skiriamuosius ženklus policijos pareigūnai dėvi vykdami į tarnybą, iš tarnybos, tarnybos metu, per šventes, per renginius, rengiamus policijos sistemoje veikiančių profesinių sąjungų ar policijos asociacijų, ir kitais atvejais policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens rašytiniu leidimu ( 1p., 5p.). Taisyklėse įtvirtinta, jog tarnybinė uniforma pagal paskirtį skirstoma į kasdieninę, išeiginę, specialiąją ir vakarinę. Valstybinių švenčių dienomis dėvima išeiginė uniforma ( 8 p., 9.1p.). Prie išeiginės uniformos švenčių dienomis dėvimi išeiginiai marškiniai ( Taisyklių 63p., 87.1p) ( II t., bl. 2-13).
Gruodžio 26 diena ( antroji šv. Kalėdų diena) yra priskiriama prie valstybinių švenčių, todėl vykdant aukščiau nurodytų taisyklių reikalavimus, 2015-12-26 pareigūnai privalėjo dėvėti išeiginius marškinius, tačiau minėtų reikalavimų pareiškėjui pavaldūs tyrėjai šių reikalavimų nesilaikė, o pareiškėjas pagal Pareigybės aprašymo 7.10 punktą, turėdamas pareigą organizuoti ir kontroliuoti pamainos operatyvinių grupių veiklą, to neatliko.
Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą 2015-12-26 netinkamai organizuodamas ir nepakankamai kontroliuodamas jam pavaldžių pareigūnų veiklą, todėl pagrįstai jam buvo skirta tarnybinė nuobauda –pastaba. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtas pareigas atlikti pareiškėjui būtų sutrukdę objektyvios priežastys. Pažymėtina, jog pareiškėjas tą dieną dirbo iš pat ryto, tai nurodė teismo posėdžio metu.
Pareiškėjas teigė, jog jis nebuvo supažindintas su teisės aktais, kurie susiję su tarnybinio tyrimo metu jam inkriminuotu tarnybiniu nusižengimu.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas buvo raštu supažindintas su jo Pareigybės aprašymu ( I t., b.l. 115-116). Atsakovas nurodė, jog su Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo Vidaus tvarkos taisyklėmis pareiškėjas ir visi NVRS pareigūnai buvo supažindinti 2015 m. sausio mėnesį susirinkimo metu (II t., b.l. 16). Pažymėtina, jog pareiškėjas be ikiteisminio veiksmų, atliekant operatyvinės grupės funkcijas, kartu vykdė ir administracines (vyresniojo tyrėjo) funkcijas, todėl turėjo pareigą susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais jo ir jam pavaldžių pareigūnų veiklą, taigi ta aplinkybė, jog atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad su aukščiau nurodytais aktais nebuvo supažindintas raštu, teismo nuomone, nesudaro pagrindo tarnybinės nuobaudos panaikinimui.
Pareiškėjas su tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo supažindintas iki Įsakymo priėmimo, tai nurodė skunde ( I t., b.l. 43), Tvarkos aprašas nenumato termino, iki kurio privalo būti supažindinamas su Išvada asmuo bei nenumato atskiros minėto dokumento apskundimo tvarkos ( aplinkybės dėl Išvados nepagrįstumo buvo išdėstytos skunde teismui ir nagrinėjamos kartu su aplinkybėmis dėl Įsakymo neteisėtumo), todėl teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo šio pobūdžio argumentais.
Pažymėtina, jog viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien tik formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje.
Teismo nuomone, atsakovas atliko išsamų ir objektyvų tarnybinio nusižengimo tyrimą, jo rezultatus nurodydamas Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurioje pateiktas pakankamai konkretus ir aiškus pareiškėjo tarnybinio nusižengimo ir su tuo susijusių aplinkybių, tame tarpe kaltės formos, jį charakterizuojančių duomenų vertinimas, nurodant, jog tarnybinis nusižengimas padarytas neveikimu, t.y. darbo organizavimo ir kontrolės funkcijų tinkamu nevykdymu dėl aplaidumo ( I t., b.l. 134-135).
Teismas sutinka su atsakovo nuomone, jog konkrečiu atveju nebuvo būtinybės atsakovui konkretizuoti priimant papildomus administracinius aktus pareiškėjo konkrečių veiksmų dėl jam pavaldžių pareigūnų kontrolės, nes pareiškėjas kaip tai atlikti, turėjo savarankiškai rasti sprendimo būdus. Tokios teisės aiškinimo nuostatos yra formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ( žr. pvz., 2007 m. kovo 30 dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007). Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių būtų kreipęsis į administraciją su pasiūlymais, kaip atlikti šias administracinio pobūdžio pareigas ar tarnybinės pagalbos.
Teismo vertinimu, tarnybinę nuobaudą skyrusi institucija atsižvelgė į tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, jo kaltės laipsnį, asmenybę, kitas aplinkybes, įvertino tai, jog tarnybos metu pareiškėjas 10 kartų buvo skatintas, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo, charakterizuojamas teigiamai, tai patvirtina Tarnybinio patikrinimo išvada, todėl jam ir buvo skirta Vidaus tarnybos statute numatyta ( Statuto 33 str. 2d. 1p.) pagal savo pobūdį ir pasekmes švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, kurios naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas nėra profesinės sąjungos narys, teismui nėra pateikta priešingų duomenų, todėl atsakovui nebuvo pagrindo kreiptis į profesinę sąjungą, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą.
Pareiškėjas į bylą pateikė 2016-01-20 Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-17 ( I t., b.l. 18-23), iš kurios matyti, jog tarnybinis tyrimas buvo atliktas dėl tyrėjo E. Ž. veiksmų, susijusių su 2014-11-12 Kauno apskrities VPK viršininko nurodymo Nr. 20-N-16 „Dėl asmenų pranešimų, prašymų priėmimo ir pažymų apie prarastus daiktus ir dokumentus išdavimo 1.1p ir 1.2 p. tinkamo nevykdymo bei dėl pareiškėjo, kaip vyresniojo tyrėjo, tinkamos kontrolės nebuvimo E. Ž. atžvilgiu (Pareigybės aprašymo 7.10 punkto reikalavimų nevykdymo).Tačiau šioje byloje nėra ginčijama tarnybinė nuobauda 2016-01-20 Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-17 pagrindu, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl minėto tyrimo aplinkybių yra perteklinio pobūdžio, todėl nesvarstytini.
Kaip matyti iš 2016-01-20 Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-17, tarnybinis tyrimas buvo vykdomas dėl kito tarnybinio pažeidimo, kuris padarytas 2015-11-24. Kadangi minėtas ir byloje ginčijamas tarnybiniai pažeidimai nesusiję (jų padarymo laikas, dalykas, aplinkybės skirtingi), todėl nebuvo pagrindo minėtų tarnybinių tyrimų sujungimui ir tyrimui kartu, taigi pareiškėjo skundo argumentai dėl tarnybinių tyrimų sujungimo taip pat nepagrįsti.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta iš esmės laikantis nuobaudos skyrimo tvarkos ir įstatymo reikalavimų, pagal tarnybinio nusižengimo pobūdį ir pasekmes yra jiems adekvati, todėl naikinti ginčijamą įsakymą pareiškėjo prašyme nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (Įstatymo įgyvendinimas), teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.