Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009-11-18 Kelmės rajono apylinkės teismo pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas BK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu;

2) 2012-11-19 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį -178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant tęsti mokymąsi mokykloje;

3) 2013-02-19 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą ir būti namuose nuo 21 val. iki 7 val.;

4) 2013-02-21 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 3 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui, 2013-05-08 Šiaulių apygardos teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi bausmė subendrinta su 2012-11-19 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant mokytis, 2013-05-22 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 12 mėnesių – įpareigojimus tęsti mokslą ir būti namuose nuo 21 val. iki 7 val.,

2013-11-18 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti 2013-05-22 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams;

5) 2015-02-12 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, bausmę subendrinus su Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-05-22 nutartimi nustatyta subendrinta bausme, laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams,

2016-06-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 4 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo dalyvauti elgesio pataisos programose,

2016-09-07 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-06-16 nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir pasiųstas atlikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-02-12 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmę; 2017 m. sausio 13 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikęs bausmę, taikytas lygtinis paleidimo iš pataisos įstaigos ir pasiųstas atlikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-02-12 nuosprendžiu paskirtą ir likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę, 2017 m. sausio 13 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikęs bausmę;

6) 2017-08-21 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

2017-11-13 Kelmės rajono apylinkės teismo 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis).

Papildomai nukentėjusysis R. Ž.(1 t., b. l. 51-52) parodė, kad S. Ž. cigarete jam nudegino ne tik ranką, bet ir kaktą. Šiuo metu kaktoje yra dvi nudeginimo žaizdos. Tuo metu, kai S. jį degino cigarete ir įpjovė į pirštą, jo mama E. Ž. buvo kažkur išėjusi, mama galėjo matyti, kaip Saulius sudavė smūgius kumščiu. Civilinio ieškinio nereiškia.

Iš policijos komisariato duomenų bazės informacijos (1 t., b. l. 25-28) matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. 17 val. 46 min Bendrajam pagalbos centrui mobiliojo ryšio telefonu D. B. pranešė, kad atbėgęs į jo namus giminaitis teigia, jog jo sūnus yra agresyvus, puola jį peiliu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje (1 t., b. l. 44) nurodyta, jog atlikus R. Ž. tyrimą, nustatyti šie kūno sužalojimai: kaktos dešinės pusės ir dešinio žasto smulkiažidininiai terminiai odos nudegimai I laipsnio, nubrozdinimas kairės pėdos V piršto nugariniame paviršiuje. Medicinos ekspertas išvadoje nurodė, jog pirmo laipsnio terminiai odos nudegimai kaktos dešinėje pusėje ir dešiniame žaste padaryti kontaktuojant su karštu daiktu, turinčiu ribotą kontaktuojantį paviršių, o nubrozdinimas kairės pėdos V piršte padarytas buku kietu daiktu. Rasti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo penkių trauminių poveikių. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. R. Ž. terminiai nudegimai kaktoje ir dešiniame žaste galėjo būti padaryti degančia cigarete. Pjautinių sužalojimų R. Ž. kūne nenustatyta, iš turimų teismo medicininių dokumentų nėra galimybės spręsti, ar jis buvo mušamas kumščiu. R. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusysis nepagrįstai apkaltina savo sūnų S. Ž. nusikalstamų veikų padarymu. Priešingai, jis teisme patvirtino, kad jokių pretenzijų sūnui nereiškia, su juo susitaikė, jam atleido, prašė neskirti griežtos bausmės. Kaltinamasis teisme taip pat patvirtino, jog jis neabejoja savo tėvo R. Ž. parodymais, nors įvykio aplinkybių neprisiminė, tačiau neneigia smurtavęs prieš tėvą ir grasinęs nužudyti. Nukentėjusiojo R. Ž. nuoseklius parodymus patvirtina liudytojai E. Ž., D. B., medicinos specialisto išvados. Kaltinamojo suduotą smūgį tėvui kumščiu į galvos sritį matė kartu su jais gyvenanti E. Ž., kuri taip pat matė cigaretės nudeginimo žymes R. Ž. kaktoje. Nukentėjusiojo R. Ž. kruviną kojos pirštą matė liudytojas D. B., į kurio namus, ieškodamas pagalbos, iš karto po konflikto atbėgo R. Ž.. Smurtavimą patvirtina R. Ž. kūno sužalojimai – odos nudeginimai kaktoje, rankoje, kairės kojos penkto piršto nubrozdinimas, kurie patvirtinti objektyvia medicinos specialisto išvada. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad visi byloje surinkti duomenys, sudaro visumą aplinkybių, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad S. Ž. smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą R. Ž., ne tik sukėlė jam fizinį skausmą, bet ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, todėl S. Ž. veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas - tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Iš nukentėjusiojo R. Ž. parodymų matyti, kad S. Ž. peiliu sužalojęs kairės kojos pirštą, gulinčiam lovoje R. Ž. peilį buvo pridėjęs prie gerklės, sakė, kad jį papjaus. Kaltinamojo išsakytuose žodžiuose nėra jokių dviprasmybių, tekstas aiškus ir akivaizdus – nukentėjusiajam besąlygiškai duodama suprasti, kad jis gali būti nužudytas, nes visiems vienodai aišku, kad grasinimas ,,papjauti“ – reiškia grasinimą nužudyti, o peilio turėjimas rankose, jo pridėjimas prie gerklės – akivaizdų įrodymą, kad išsakyti ketinimai gali būti įvykdyti. Nukentėjusiojo elgesys – bėgimas basomis, vien apatiniais rūbais iš namų, pagalbos ieškojimas giminaičio namuose, patvirtina, jog nukentėjusysis buvo išsigandęs, sūnaus veiksmus suprato kaip realų ketinimą būti nužudytam. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamais padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. Ž., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), sukėlusias neigiamas pasekmes savo šeimos nariui – skausmą, išgąstį, baimę. Už analogiško pobūdžio veikas S. Ž. nebuvo teistas, tačiau jis nusikalto turėdamas keturis neišnykusius teistumus už kitus apysunkius nusikaltimus – svetimo turto vagystes (BK 178 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis S. Ž. nusikalto ir teisiamas šeštą kartą, jo teistumai siekia 2012 metus, kai šis dar buvo nesulaukęs pilnametystės. Praeityje jo atžvilgiu buvo taikomos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės, tiek ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau, įvertinus tolesnius kaltinamojo teistumus, akivaizdu, kad teigiamos įtakos itin švelnios bausmės jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Nusikalstamas veikas savo tėvo atžvilgiu jis padarė praėjus trumpam laikui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, prieš tai jis jau buvo padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už ką nuteistas Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 187-188). Būdamas jauno ir darbingo amžiaus, grįžęs iš įkalinimo įstaigos jis niekur nedirbo, pastovaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Visuma šių aplinkybių leidžia pagrįstai spręsti, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, o itin švelniomis bausmėmis, kurios buvo skiriamos už ankstesnius nusikaltimus, bausmių tikslai nepasiekiami. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti S. Ž., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, nukentėjusiojo atsiprašė, paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jam skirtina trumpesnė bausmė nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose. Kadangi abi nusikalstamos veikos padarytos vienu metu, grasinimas truko trumpą laiką, todėl prie bausmės, paskirtos už nežymų sveikatos sutrikdymą, pridedama dalis bausmės - 9 mėnesiai - paskirtos už grasinimą nužudyti.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažįsta, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, S. Ž. padarė prieš priimant 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bendrinama su bausme, paskirta 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pakeista 2017 m. lapkričio 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi (1 t., b. l. 189-190). Kadangi bausmės, paskirtos teismo baudžiamuoju įsakymu, S. Ž. visiškai neatliko, ankstesnė veika priskiriam apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl bendrinant bausmes taikomas visiško bausmių sudėjimo principas.

Nukentėjusiojo asmenis daiktas – peilis – grąžintinas nukentėjusiajam R. Ž. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi pakeista bausme, bausmes visiškai sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. sausio 19 d., į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. sausio 19 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. Ž. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate, - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. Ž..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam S. Ž. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.