- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-05
- Bylos Nr.
- 2-1114/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „L&M Vilnius“
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „SEB lizingas“
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „L&M Vilnius“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „L&M Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutarties, kuria pripažinti neteisėtais ir panaikinti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimai, civilinėje byloje Nr. 2-3514-431/2012 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ skundą uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje dėl 2011 m. rugsėjo 27 d. pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „L&M Vilnius“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2011 m. balandžio 28 d. įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi atsakovui UAB „Pramonės pastatų valdymas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi (toliau – administratorius) paskyrė UAB „Insolvensa“; 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, tarp jų ir kreditorių AB SEB lizingas“ bei UAB „L&M Vilnius“.
2011 m. rugsėjo 27 d. BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ pirmasis kreditorių susirinkimas, be kitų klausimų sprendė ir priėmė nutarimus dėl kreditorių komiteto sudėties rinkimų (9.1 klausimas); dėl įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimo (9.2 klausimas); dėl kreditorių komiteto darbo reglamento patvirtinimo (9.3 klausimas); dėl AB „SEB lizingas“ kreditoriaus reikalavimo (9.4 klausimas). Kreditoriaus AB „SEB lizingas“ teigimu, nei pranešime, nei jo pagrindu pateiktame balsavimo raštu biuletenyje nebuvo nurodyti šie darbotvarkės klausimai. Tokiu būdu buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, kreditorius negalėjo ginti savo teisių ir interesų. Priimtų nutarimų turinys yra akivaizdžiai ydingas, neatitinkantis ĮBĮ reikalavimų. Susirinkimo metu priimti klausimai suteikė naujai suformuotam kreditorių komitetui labai plačius įgaliojimus, todėl yra pagrindas abejoti išrinkto kreditorių komiteto narių kompetencija ir tikraisiais ketinimais, nes 4 iš 5 kreditorių komiteto narių yra tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavę bankrutuojančios įmonės valdyme. Kreditorių komiteto nariais išrinkti asmenys, dėl kurių veiklos įmonė tikėtina tapo nemoki, todėl tokios sudėties kreditorių komitetas nebus nesuinteresuotas atskleisti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių ir visomis priemonėmis sieks pašalinti iš kreditorių sąrašo kitus, jiems nepalankius kreditorius, sudarant sąlygas vėliau tarpusavyje išsidalinti likusį bendrovės turtą. Kreditoriaus AB „SEB lizingas“ prašė teismo pripažinti ir panaikinti BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2011 m. rugsėjo 27 d. pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus 9.1 – 9.4 klausimais, kuriais nuspręsta dėl kreditorių komiteto sudėties rinkimų, įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimo, kreditorių komiteto darbo reglamento patvirtinimo ir dėl AB „SEB lizingas“ kreditoriaus reikalavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi kreditoriaus AB „SEB lizingas“ skundą patenkino - pripažino neteisėtais ir panaikino BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2011 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 9.1 – 9.4 darbotvarkės klausimais. Teismas nustatė, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai priimti 61,98 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių balsų. Tačiau pranešime kreditoriams ir jo pagrindu pateiktame balsavimo raštu biuletenyje nebuvo nurodyti pareiškėjo ginčijami darbotvarkės klausimai. Nežinodamas išsamių susirinkimo darbotvarkės pasiūlymų, taip pat numatomo kreditoriaus interesams prieštaraujančio bei byloje ginčijamo nutarimo svarstymo ir priėmimo, pareiškėjas negalėjo įvertinti dalyvavimo tokiame susirinkime svarbos ir pasekmių, o nedalyvaudamas jame, pareikšti prieštaravimų dėl ginčijamo nutarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartyje likviduojamos UAB ,,Baltic retail“ byloje Nr. 3K-3-650/2005). Teismo vertinimu, nepateisinama, kai kreditorių dalis neinformuojama apie nutarimų projektus, siekiant nuslėpti tokius projektus ir išvengti galimo nepritarimo. Nagrinėti klausimai yra ypač svarbūs tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams, todėl dėl šių klausimų pirmiausia turėjo būti tinkamai ir iš anksto pranešta kreditoriams ir atitinkamai išklausyta visų įmonės kreditorių nuomonė. Teismo nuomone, kreditorių komiteto sudėties rinkimai ir plačių įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimas pažeidžia kreditoriaus AB „SEB lizingas” interesus ir ta prasme, kad kreditorių komiteto nariais išrinkti S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“, kurie kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriai 2011 m. liepos mėn. kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu atsisakyti tvirtinti UAB „Swedbank lizingas“ 3 190 092,94 Lt ir AB „SEB lizingas“ 1 583 431,43 Lt kreditorinius reikalavimus ir šiuo metu savo aktyviais veiksmais yra eliminavę galimai didžiausius balsus susirinkime turėsiančius kreditorius nuo dalyvavimo kreditorių susirinkimuose ir svarbiausių klausimų sprendimo. Išsisprendus ginčams dėl kreditorinių reikalavimų, jų patvirtinimo atveju ši balsų skaičiaus dalis turės lemiamos įtakos priimant svarbius bankrutuojančioje įmonėje klausimus, dėl ko turi būti vertinamos visų kreditorių teisės lygiateisiškumo principu, siekiant suderinti visų kreditorių interesus ir tikslus. Įgaliojimų suteikimas kreditorių komitetui toje situacijoje, kai dar nagrinėjami ginčai dėl reikšmingos dalies kreditorių balsų skaičiaus, pažeidžia kitų kreditorių interesus. Teismas taip pat nustatė, kad darbuotojų atstovu į kreditorių komitetą išrinktas Č. K. susirinkimui nepateikė atitinkamo įgaliojimo, o suinteresuoto asmens UAB „L&M Vilnius“ į bylą pateiktas I. S. įgaliojimas Č. K. neatitinka CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Todėl konstatavo, kad į kreditorių komiteto narius buvo išrinktas darbuotojų atstovas neturintis įgalinimų ginti su darbo santykiais susijusių reikalavimų. Teismo vertinimu, nurodyti argumentai ir pagrindai sudaro pagrindą pripažinti neteisėtais ir panaikinti ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus. Teismas neanalizavo kreditorių susirinkimo nutarimo 9.4 klausimu – dėl AB „SEB lizingas” kreditoriaus reikalavimo, nes jie nesudaro savarankiško pagrindo pripažinti ginčijamų nutarimų negaliojančiais, be to, klausimas dėl ginčijamo nutarimo esmės bus sprendžiamas bankroto byloje pagal atskirai paduotus pareiškimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Kreditorius UAB „L&M Vilnius“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - kreditoriaus AB „SEB lizingas“ skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2005, nes kasacine tvarka išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi.
2. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl trečiojo asmens argumentų dėl nagrinėjamu atveju taikytinos teismų praktikos. Aplinkybė, kad kreditorių susirinkime, kreditorių balsų dauguma priimti ginčijami nutarimai buvo priimti šių klausimų iš anksto neįtraukus į darbotvarkę, nedaro jų nepagrįstais ar neteisėtais, nes už juos balsavo kreditoriai, kurių balsai sudaro daugiau negu pusę visų teismo patvirtintų kreditorių balsų ir kreditoriaus AB „SEB lizingas“ balsai nebūtų lėmę šių nutarimų priėmimo.
3. Teismas nepagrįstai spendė, kad pareiškėjas, nežinodamas išsamių susirinkimo darbotvarkės pasiūlymų, negalėjo ginti savo teisių. AB „SEB lizingas” yra atstovaujamas advokatų, turi didelę patirtį bankroto procesuose ir kreditorių susirinkimuose bei žino pirmojo kreditorių susirinkimo svarbą, todėl turėjo ir galėjo numatyti, kad šiame susirinkime gali kilti papildomų klausimų, o nedalyvaudamas jame ir balsuodamas raštu, pats prisiėmė tokio sprendimo pasekmes.
4. Faktines bylos aplinkybes teismas vertino neobjektyviai, todėl pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK nuostatas.
5. Teismo išvados, kad skundžiami nutarimai pažeidžia pareiškėjo teises ir ta prasme, jog kreditorių komiteto nariais išrinkti S. K., UAB „L&M Vilnius” ir UAB „Nerlit“ yra eliminavę didžiausius balsus susirinkime turėsiančius kreditorius nuo dalyvavimo kreditorių susirinkimuose ir svarbių bankrutuojančios bendrovės klausimų sprendimo, taip pat, kad įgaliojimų suteikimas kreditorių komitetui, kai dar nagrinėjami ginčai dėl reikšmingos dalies kreditorių balsų skaičiaus, pažeidžia kitų kreditorių interesus, nepagrįstos, neproporcingos ir neatitinka bankroto proceso operatyvumo ir kuo greitesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo tikslų kuo greičiau pašalinti iš rinkos nemokius subjektus. Nes vien aplinkybė, kad dalies kreditorių finansiniai reikalavimai yra ginčijami, negali lemti įmonės bankroto proceso paralyžiavimo bei įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo stabdymo.
6. Teismo nutarties motyvai liudija teismo išankstinę nuomonę ir šališkumą šioje byloje. Be to, teismas priima palankius pareiškėjui AB „SEB lizingas“ procesinius sprendimus, o apeliantų atmeta formaliais pagrindais.
7. ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtina, kad kreditorių komitete darbuotojų atstovas turi turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą.
8. Teismas nevertino pareiškėjo motyvų dėl ginčijamo nutarimo 9.4 klausimu, nes jie nesudaro savarankiško pagrindo ginčijamų nutarimų pripažinimui negaliojančiais, tačiau šiuo klausimu nutarimą panaikino. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktų, 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas.
2012 m. gegužės 23 d. teisme gautas apelianto prašymas dėl naujo įrodymo – Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nutarties, kuria bylą nagrinėjusi teisėja L. G. nušalinta nuo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylos ir kitos, su ja susijusios civilinės bylos nagrinėjimo, priėmimo. Apeliantas nurodo, kad šis teismo procesinis dokumentas patvirtina UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylą nagrinėjančios teisėjos L. G. šališkumą, jos šeimos nario (sutuoktinio) sąsajas su kreditoriumi AB „SEB lizingas“ ir vieninteliu jo akcininku AB SEB banku, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnis 2 dalis 1 punktas) ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ administratoriaus UAB „Insolvensa“ įgaliotas asmuo D. V. prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra (2 t., 40 b. l.).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą AB „SEB lizingas“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Kreditorius neturi pareigos fiziškai dalyvauti kreditorių susirinkime. Tačiau tai jokių būdu nereiškia, kad kreditoriams balsuojant raštu, fiziškai susirinkime susirinkę kreditoriai turi teisę vienašališkai priimti bet kuriuos nutarimus į darbotvarkę neįtrauktais klausimais. Šiuo metu apeliantas ir su juos susiję asmenys ginčija AB „SEB lizingas“ ir UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinius reikalavimus, kuriuos patenkinus, ginčijamų nutarimų priėmimui reikėtų ir minėtų bendrovių pritarimo. Būtent dėl šios priežasties apeliantas ir su juo susijusios bendrovės siekia kuo greičiau suformuoti kreditorių komitetą, į kurį lizingo bendrovės nebūtų įtrauktos, ir tokiu atveju nebeliktų pareigos jų informuoti apie kreditorių komiteto susirinkimus. Tokia situacija ir pasirinktos priemonės negali būti pateisinamos, todėl pirmosios instancijos teismas, detaliai išanalizavęs visas bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
2. Apelianto argumentai, kad teismas priima pareiškėjui palankius procesinius sprendimus, yra nepagrįsti. Ieškinius ir skundus UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje dėl lizingo bendrovių kreditorinių reikalavimų reiškia tik apeliantas ir su juo susijusios įmonės, todėl teismai, išnagrinėję nepagrįstus ieškinius/skundus, juos atmeta. Be to, AB „SEB lizingas“ procesinis aktyvumas lemia, kad procesiniai sprendimai yra priimami greičiau, nei kitų kreditorių inicijuotuose procesuose.
3. Apeliantas kvestionuoja AB „SEB lizingas” kreditorinį reikalavimą, kuris jau yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, todėl pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra vykdytinas dokumentas.
4. Apelianto argumentai, kad kreditorių komitete darbuotojų atstovas neprivalo turėti notariškai patvirtinto įgaliojimo, liudija tik subjektyvų teisės normų aiškinimą.
5. Nėra teisinių pagrindų pripažinti UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumą, todėl skundžiama nutartis negali būti panaikinta dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantas nurodo, kad civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes bylą nagrinėjusi teisėja yra nušalinta nuo UAB „Pramonės ir pastatų valdymas“ bankroto bylos nagrinėjimo, todėl yra absoliutus teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo šių argumentų priklauso bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tik pripažinus, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, teisėjų kolegija turėtų pagrindą patikrinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl ginčo esmės teisėtumą pagal atskirajame skunde nurodytus klausimus. Tuo tarpu pripažinus, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, atsiranda CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris reiškia, kad byloje apskritai nebuvo tinkamo proceso, o tokiu atveju teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši garantija įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, LR Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje.
Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Tokios nuostatos laikomasi ir CPK 21 straipsnyje. Teismas gali teisingai taikyti materialinės teisės normas ir užtikrinti sąžiningą procesą, jeigu jam nedarys įtakos nei šalys, nei kiti asmenys ar valstybės institucijos. Teisėjų nepriklausomumas yra būtina sąlyga užtikrinant, kad bylą nagrinėtų nešališkas ir neutralus teisėjas.
Teismų ir teisėjų nepriklausomumas suprantamas dvejopai. Pirma, nepriklausomumas reiškia funkcinį arba institucinį teismų sistemos nepriklausomumą nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių. Antra, šis principas reiškia asmeninį teisėjo nepriklausomumą sprendžiant ir nagrinėjant konkrečias bylas, t. y. teisėjo nepriklausomumas nuo bylos šalių, jų atstovų, teismo pirmininko ar kitų kolegų, ar išorinių jėgų ir pan. Jeigu teisėjo sprendimą veikė kokia nors pašalinė įtaka, kyla pagrįstų abejonių dėl jo nepriklausomumo. Taigi šiuo aspektu teismų ir teisėjų nepriklausomumas reiškia proceso sąžiningumą. Šis nepriklausomumo aspektas reiškia ir teisėjo nešališkumą, t. y. situaciją, kai teisėjas, priimdamas sprendimą, nebuvo nei objektyviai, nei subjektyviai veikiamas pašalinių veiksnių. Vadinasi, nepriklausomas ir nešališkas yra toks teisėjas, kuris nėra iš anksto nusistatęs dėl bylos baigties ar ja asmeniškai suinteresuotas, t. y. jis yra neutralus, ginčą sprendžia vadovaudamasis teise ir savo teisine sąmone.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (sprendimo 30 punktas). Toliau sprendime motyvuojama, kad, vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (sprendimo 32 punktas).
Apeliantas iškėlė abejones dėl UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylą bei su ja tiesiogiai susijusią šią, apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nagrinėjančios (nagrinėjusios) teisėjos L. G. nešališkumo, motyvuodamas pareiškėjui AB „SEB lizingas“, su kurio vieninteliu akcininku AB SEB banku ir teisėjos sutuoktiniu sieja teisinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai, palankių sprendimų priėmimu. Šiems argumentams pagrįsti apeliantas pateikė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės A. U. 2012 m. gegužės 8 d. nutartį, kuria, patenkinus kreditorių S. K. ir UAB „L&M Vilnius“ pareiškimą, teisėja L. G. nušalinta nuo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylos nagrinėjamo, ir kuri, apelianto teigimu, patvirtina UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylą nagrinėjančios teisėjos L. G. šališkumą, jos šeimos nario sąsajas su kreditoriaus AB „SEB lizingas“ vieninteliu akcininku. Šioje nutartyje konstatuotas objektyvių duomenų apie asmeninį teisėjos L. G. šališkumą UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje nebuvimas, tačiau spręsta, kad susiklosčiusioje situacijoje nustatytų aplinkybių visuma objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių dėl teisėjos nešališkumo, o teismas negali pateikti šias abejones pašalinančių garantijų. Nutartyje nurodoma, kad AB „SEB lizingas“ interesas UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje yra akivaizdus, teismo procesinių sprendimų nepalankumas pareiškėjams ir su jais susijusioms įmonėms iš esmės atitinka AB „SEB lizingo“ poziciją, todėl tam tikros AB „SEB lizingas“ (jos akcininko AB SEB banko) sąsajos su advokatų profesine bendrija „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“, kurios nariu yra teisėjos L. G. sutuoktinis, objektyviam stebėtojui gali kelti pagrįstų ir protingų abejonių dėl teisėjos nešališkumo.
Taigi, šią, apeliacine tvarka nagrinėjamą, su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byla tiesiogiai susijusią bylą nagrinėjusi teisėja nušalinta nuo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylos nagrinėjimo dėl objektyvaus teisėjo nešališkumo aspekto. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti teisėjos nušalinimo nutartyje nustatytų prielaidų, bylos šaliai sukėlusių abejones teisėjos nešališkumu, nebuvimą, todėl spręstina, kad ir šioje byloje egzistuoja objektyviuoju aspektu abejones teisėjos nešališkumu keliantis faktas ir dėl to skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant apelianto teisę į nešališką teismą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, CPK 21 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kad bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, ). Tokiu atveju dėl kitų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.