Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-04-16 · Civilinė byla Nr. 2A-37-123/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-16
Bylos Nr.
2A-37-123/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė, Virginija Nijolė
Ieškovas
AB „VST“
Atsakovas
VšĮ „Platelių Žalgirio jachtklubas“
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-37-123/2009

Teisėja A. Burbienė Procesinio sprendimo kategorijos 42.10; 45.5; (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. balandžio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos V. N. Griškevičienės, kolegijos teisėjų A. Padvelskio, R. Zubernienės, sekretoriaujant K. Vitkienei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. D. Baranauskui, atsakovės atstovui adv. M. Griciui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „VST“ ieškinį atsakovei VšĮ „Platelių Žalgirio jachtklubas“ dėl žalos atlyginimo ir AB „VST“ bei VšĮ „Platelių Žalgirio jachtklubas“ apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą ir apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė nurodė, kad 2005 m. liepos 5 d. atlikus elektros apskaitos prietaisų būklės patikrinimą VšĮ „Platelių Žalgirio jachtklubas“ adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad elektros skaitiklio metrologinės patikros plombos LG 99 ir VDE0054273 buvo nutrauktos ir pakartotinai klijuotos. Šių plombų šonai ištepti klijais, ant skaičiavimo mechanizmo būgnelių matomi įbrėžimai. 2000-01-17 elektros energijos tiekimo–vartojimo sutartyje Nr. 70040 numatyta, kad atsakovas atsako už įvado įrenginių, apskaitos prietaisų ir plombų saugumą. Kadangi rasti pažeidimai atitiko Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2001-12-29 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 398, Bendrųjų nuostatų sąvoką „Neteisėtas elektros energijos naudojimas“ bei 66.5 punktą, buvo surašytas elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 000714. Minėtas aktas buvo pateiktas specialiai komisijai, kuri išanalizavusi duomenis priėmė sprendimą perskaičiuoti, kiek elektros energijos suvartota nuo 2003-01-27 iki 2004-01-27, perskaičiavus nustatyta, kad ieškovei padaryta 8 970,83 Lt žala, kurios atlyginimą ir prašo priteisti ieškovei, taip pat prašo priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2008-06-03 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 4 500 Lt žalos atlyginimo bei 6 proc. metines palūkanas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra abiejų šalių kaltė, ir taikė mišrią kaltę sutartiniuose teisiniuose santykiuose reglamentuojančias materialinės teisės normas, įvertino kiekvienos šalies kaltės formą, konkrečius veiksmus, kaltės santykį bei atsakomybės dydį.

Su tokiu teismo sprendimu nesutiko abi šalys ir pateikė apeliacinius skundus.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2008-06-03 sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, o atsakovė prašo ieškinį atmesti.

Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, per pusę sumažindamas tiksliai ir teisingai apskaičiuotos žalos dydį, netinkamai išsiaiškino ir pritaikė LR CK 6.259 str. AB „VST“ kaltės dėl patirtos žalos nėra ir negali būti, ieškovė teisingai perskaičiavo suvartotos elektros energijos kiekį per laikotarpį iki 2004-01-27. Atlikus skaitiklių parodymų patikrinimą buvo nepastebėta, kad sugadintos plombos todėl, kad tas poveikis buvo slapto pobūdžio. Ieškovės nuomone, jeigu ieškovės darbuotojai dar anksčiau ir buvo nepastebėję plombų pažeidimų, tai reiškia tik tai, kad ieškovė būtų anksčiau įgijusi teisę ginti savo pažeistas teises ir jokiu būdu nuo to nepriklauso žalos dydis, todėl teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, netinkamai vertino AB „VST“ darbuotojų, tikrinusių apskaitos prietaisus, veiksmus.

Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovė neįrodė, kad pažeidimą padarė atsakovė, nes nebuvo pažeistos išorinės skydinės plombos, todėl atsakovė niekaip negalėjo patekti į skydinę ir pažeisti patį skaitiklį nepažeidusi išorinio skydo plombų, o jos buvo nepažeistos, todėl ieškovei neįrodžius pažeidimų slapto pobūdžio, nėra atsakovės kaltės, nes atsakovė neatsako už ieškovės darbuotojų veiksmus ir jų nekontroliuoja.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas šiais motyvais.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, 2005-07-05 atlikus elektros apskaitos prietaisų būklės patikrinimą VšĮ „Platelių Žalgirio jachtklubas“ buvo nustatyta, kad elektros skaitiklio gaubto metrologinės patikros plombos buvo nutrauktos ir pakartotinai priklijuotos. Ieškovė teigia, kad 2000-01-17 elektros energijos tiekimo–vartojimo sutartyje nustatyta, kad atsakovė atsako už įvado įrenginių, apskaitos prietaisų ir plombų saugumą, o kadangi nustatytas pažeidimas (nuo elektros skaitiklio gaubto nutrauktos ir pakartotinai priklijuotos plombos), tai atsakovė turi atlyginti žalą, nes pažeidė sutartį kaip vartotoja.

Pažeidimas nustatytas 2005-07-05. Kaip nustatyta byloje, ieškovės darbuotojai, paskutinį kartą 2004-01-27 tikrindami apskaitą, to, kad yra pažeistos plombos, t. y. jos nutrauktos ir pakartotinai klijuotos, kad plombų šonai ištepti klijais, kad ant skaičiavimo mechanizmo būgnelių matomi mechaniniai įbrėžimai, iki paskutinio patikrinimo nepastebėjo ir užplombavo savo plombomis apsauginį dangtį ir šios plombos nėra pažeistos. Ieškovė teigia, kad tai galėjo atsitikti dėl blogų meteorologinių sąlygų, kai vyko patikrinimas.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 3 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246 str., 6.256 str.), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinė atsakomybę. Tuo tarpu skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti (CK 6.200 str. 2 d.). Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas nustatė, kad plombos buvo pažeistos ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nepanaikino atsakovės skolos už faktiškai suvartotą elektros energiją apmokėjimo. Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, turi būti taip pat atsižvelgiama į tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, tačiau svarbu akcentuoti šalių veiksmus ir elgesį. Atsakovas privalo įrodyti, kad jis nekaltas dėl padarytos žalos ar neįvykdytos prievolės, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žala arba nuostoliai gali atsirasti ne tik kaip skolininko veiksmų rezultatas, bet ir dėl ieškovo kaltės ar dėl bendros su atsakovu kaltės. Ieškovo kaltė yra pagrindas sumažinti civilinę atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str., 6.282 str. 1 d.).

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje taikė mišrią kaltę sutartiniuose teisiniuose santykiuose (CK 6.259 str.).

Kaltė civilinėje teisėje suprantama kaip šalies veiksmų išorinis vertinimas pagal objektyvius elgesio standartus.

Konstatuojama, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę ir visas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nustatant veikų neteisėtumą ir kaltę kaip civilinės atsakomybės sąlygą, reikia remtis protingumo standartu, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitais kriterijais. Profesinė klaida taip pat laikytina atsakomybės elementu. Klaida, nepakankamas atidumas ir panašios kaltės formos lemia šalies civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.248 str. 3 d. ieškovė kalta, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes ji nebuvo tiek apdairi, kiek buvo būtina pastebėti plombų pažeidimus, nes jos kaltė ir yra, kad ji savo pareigos kaip profesionalė neatliko rūpestingai ir sąžiningai, o atsakovė atsako pagal sutartį už visų įvado įrenginių, apskaitos prietaisų ir plombų saugumą, todėl darytina išvada, kad abi šalys objektyviai elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, ir konstatuotini jų abiejų kalti veiksmai, ir teismas pagrįstai sumažino atsakomybės dydį. Panaikinti sprendimą apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str., kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinių skundų netenkinti.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisRimvida Zubernienė