Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Vytautui Januškai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. kovo 16 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SS A-160316-00007, kuriame nurodyta nevykdyti jokių statinio (jo dalies) neypatingo statinio išmatavimų 18,5x9,4 bei 0,94 aukščio ((duomenys neskelbtini) g. miško paskirties žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0131:5181), statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. 2016 m. balandžio 27 d. buvo surašytas privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSP-160317-00002. 2016 m. balandžio 27 d. buvo surašytas sustabdytos statybos patikrinimo aktas Nr. SSPA-100-160527-00005, kur nustatyta, kad nurodyti savavališkos statybos akte nurodyti padariniai nepašalinti, o priešingai tęsiami statybos darbai: t.y. pastato sienos, pažymėtos simboliais A;B;C;D, yra išmūrytos tokio aukščio: siena A-2,6 m, B-l,5 m, D-2,9 m C-l, 5 m. Statytojas, tęsdamas statybos darbus neturint statybą leidžiančio dokumento tęsti sustabdytą statybą ar leidimo atlikti konservavimo darbus, nevykdė statybos valstybinės priežiūros pareigūnų teisėtų nurodymų, todėl jam 2016 m. gegužės 27 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VTPSIP-61854416-16 pagal ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalį ir byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2016 m. rugpjūčio 11 d. atlikus pakartotinį patikrinimą, surašytas sustabdytos statybos patikrinimo aktas Nr. SSPA-100-160811-00008, kur nustatyta, kad nurodyti savavališkos statybos padariniai nepašalinti ir toliau vykdomi. Išmūrytos visos statinio išorinės sienos, sumontuotos metalinio lovinio profilio perdengimo sijos, sumontuotas statinio murlotas, pradėtos montuoti stogo gegnės. Taigi statytojas, nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. tęsdamas statybos darbus neturint statybą leidžiančio dokumento tęsti sustabdytą statybą ar atlikti konservavimo darbus, sąmoningai nevykdė statybos valstybinės priežiūros pareigūnų teisėtų nurodymų. Tokiais savo veiksmais jis padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189⁴ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

S. T. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad namas statomas toje vietoje, kurioje statyba nedraudžiama, dokumentacija dabar yra tvarkoma. Nurodė, kad gal nurodymo iš dalies ir nevykdė, bet darbus vykdė dėl to, kad blogos oro sąlygos, kad medžiagos nesugestų, kad apsaugoti statybvietę, kadangi neturi statybos medžiagos likti po atviru dangumi, ir įstatymai yra jo pusėje. Baudą dėl savavališkos statybos yra sumokėjęs. Šiuo metu jau yra pastatytas stogas, bet pastatas statomas ne miško žemėje, o saugojimo zonoje. Be to, asmens manymu, be statybos leidimo statyba galima ir turint valstybės tarnautojo pritarimą, o valstybės tarnautojų pritarimai jau yra, tai matyti iš dokumentų, pateiktų teismui.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas prašė nubausti asmenį pagal ATPK 189⁴ straipsnio 2 dalį. Paaiškino, kad asmeniui buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriame buvo nurodyta neatlikti jokių statybos darbų, išskyrus pašalinti statybos padarinius. Buvo surašytas vienas protokolas, nustačius, kad asmuo privalomojo nurodymo nevykdo, buvo gauta nuobauda. Tačiau ir toliau vykdomi statybos darbai, nurodymas yra ignoruojamas. Taigi kadangi asmuo jau baustas, protokolas surašytas pagal nurodyto straipsnio 2 dalį. Leidimus išduoda savivaldybės administracija, Inspekcija tik jeigu savivaldybė vilkina išduoti leidimą. Tačiau nagrinėjamu atveju esmė yra tai, kad statybos vykdomos miško paskirties žemėje, gali būti, kad galbūt toje vietoje statyba leidžiama. Asmuo pateikė dokumentus, kad jau pradeda tam tikrus veiksmus atlikinėti, kažkas pradėta derinti, bet ar bus išduotas leidimas, pasakyti dar negalima. Jei leidimas būtų išduotas, tai Inspekcija tikrintų jo išdavimo teisėtumą. Taip pat paaiškino, kad statybos vykdomas (duomenys neskelbtini), B. bendruomenė teikia daug skundų dėl šių statybų, tačiau žmogus nevaldomas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu S. T. nurodė, kad jam priklauso miško žemė. Miško ūkio sklype kitos paskirties neužstatytoje teritorijoje, kuriai taikomos specialiosios naudojimo sąlygos, įrašytos turto registre, nedraudžia statybos (b.l. 2).

S. T. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189⁴ straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. kovo 16 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-100-160316-00007 nurodyta, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g., žemės sklypo kadastrinis Nr. 0101/0131:5181, be statybos leidimo statomas neypatingas 18,5 x 9,4 m išmatavimų neaiškios paskirties pastatas, įrengti pamatai, išbetonuotos grindys, išmūrytos 0,9 m aukščio sienos 0,51 m. storio iš dujinių silikatinių blokelių miško paskirties žemės sklype. Šiuo aktu S. T. įpareigotas nevykdyti jokių neypatingo naujo statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Savavališkos statybos statinys užfiksuotas nuotraukose (b.l. 3-4; 5-6).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. gegužės 27 d. sustabdytos statybos patikrinimo aktu Nr. SSPA-100-160527-00005 konstatuota, kad privalomasis nurodymas sustabdyti statybą neįvykdytas (b. l. 7). Iš LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu (įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 26 d.) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-9555-716/2016 S. T. paskirta 300 eurų bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad jis nevykdė statybos valstybinės priežiūros pareigūnų teisėtų nurodymų, o būtent, nurodymo nevykdyti jokių statinio (statinių) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, įrašyto 2016 m. kovo 16 d. savavališkos statybos akte, kadangi 2016 m. gegužės 27 d. patikrinimo aktu Nr. SSPA-100-160527-00005 konstatuota, kad nurodyti savavališkos statybos akte padariniai nepašalinti, o priešingai – tęsiami statybos darbai.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 11 d. sustabdytos statybos patikrinimo aktu Nr. SSPA-100-160811-00008 konstatuota, kad privalomasis nurodymas sustabdyti statybą neįvykdytas, taip pat pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad statybos darbai vykdomi toliau – pastatytos sienos, montuojamos stogo gegnės (b. l. 9-10).

ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalis numato, kad statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymas, padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už tokį pažeidimą, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimties aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio, įtvirtinančio nuostatas dėl statybą leidžiančių dokumentų, 1 dalies 1 punktas nustato, kad naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį (ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo ar atnaujinimo (modernizavimo) atvejais – atitinkamai leidimas rekonstruoti/leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą; kitais atvejais – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui, kai jis privalomas, arba žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų raštiniai sutikimai; Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 2-5 p.); o norint tęsti sustabdytą statybą – leidimas tęsti sustabdytą statybą (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 6 p.).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. kovo 16 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-100-160316-00007 nurodyta, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., žemės sklypo kadastrinis Nr. 0101/0131:5181, be statybos leidimo statomas neypatingas 18,5 x 9,4 m išmatavimų neaiškios paskirties pastatas; įrengti pamatai, išbetonuotos grindys, išmūrytos 0,9 m aukščio sienos 0,51 m. storio iš dujinių silikatinių blokelių miško paskirties žemės sklype (b. l. 3). Teismo turimais duomenimis, nurodytas aktas nebuvo skųstas teismui, nesutinkant su juo. Taigi atsižvelgiant į tai, kad nurodytų išmatavimų pastatas priskirtinas neypatingiems statiniams (t. y. toks statinys nepriskiriamas ypatingiems (Statybos įstatymo 2 str. 3 d.) ar nesudėtingiems statiniams (Statybos įstatymo 2 str. 6 d.), darytina išvada, jog tokio naujo tokio statinio statybą leidžiantis dokumentai yra leidimas statyti naują statinį. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7-6819-891/2016 S. T. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 159 straipsnio 5 dalį už naujo neypatingo statinio savavališką statybą, t. y. statybą be statybą leidžiančio dokumento, šis nutarimas įsiteisėjo 2016 m. gegužės 18 d.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas privalomuoju nurodymu sustabdo statybą kai nustatoma, kad statyba yra savavališka ir surašomas savavališkos statybos aktas; pagal šio straipsnio 4 dalį, savavališkos statybos atveju privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, įrašomas savavališkos statybos akte, o 6 dalis nustato, kad statytojas turi teisę tęsti statinio (jo dalies) statybą tik pašalinęs statybos sustabdymo priežastis ir gavęs Inspekcijos leidimą tęsti sustabdytą statybą; leidimas tęsti sustabdytą statybą išduodamas gavus statytojo prašymą ir dokumentus, įrodančius, kad pašalintos statybos sustabdymo priežastys. Kaip minėta, Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte taip pat įtvirtinta, kad statybą leidžiantis dokumentas norint tęsti sustabdytą statybą – tai leidimas tęsti sustabdytą statybą.

Nagrinėjamu atveju S. T. neturėjo išduoto leidimo tęsti sustabdytą statybą. Tačiau, kaip nustatyta iš minėto 2016 m. rugpjūčio 11 d. savavališkos statybos patikrinimo akto Nr. SSPA-100-160811-00008, minėtas privalomas nurodymas – nevykdyti jokių statinio (statinių) statybos darbų – nevykdomas, tai patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos (b.l. 9-10), iš esmės to, kad nurodytai datai buvo išmūrytos statinio išorinės sienos, sumontuotos sijos, montuojamos stogo gegnės, neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Šiuo aspektu pažymėtini S. T. paaiškinimai, jog jis nurodytus statybos darbus traktuoja kaip nepažeidžiančius privalomojo nurodymo, t. y. jo teigimu, kadangi privalomajame nurodyme buvo nurodyta nevykdyti jokių statinio (statinių) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, taigi būtent nurodytus darbus (t.y. darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką), jo teigimu, jis ir atliko, kadangi jis siekė apsaugoti nuo blogų oro sąlygų statybines medžiagas, statybvietę. Tačiau tokią asmens poziciją teismas atmeta kaip akivaizdžiai nepagrįstą ir kaip negalinčią pateisinti to, kad jis, neturėdamas leidimo tęsti sustabdytą statybą, ir toliau vykdė statybos darbus, savo ruožtu jo atlikti statybos darbai negali būti vertinami kaip darbai, atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ar siekiant apsaugoti statybvietę ir aplinką.

Pažymėtina ir tai, kad asmens teigimu minėtoje vietoje statyba yra leidžiama. Vertinant šiuos S. T. argumentus, teismas pastebi, jog jie negali pateisinti asmens veiksmų, nevykdant jam surašyto privalomojo nurodymo, kadangi šiuo atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl statybos teisėtumo kaip tokio (minėta, kad įsiteisėjusiu teismo nutarimu S. T. yra nubaustas už naujo neypatingo statinio savavališką, t. y. neturint statybos leidimo, statybą), o sprendžiamas klausimas, ar asmuo vykdė jam surašytą privalomą nurodymą.

Iš Įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo taip pat darytina išvada, kad įstatymu yra nustatytas 6 mėnesių privalomojo nurodymo vykdymo terminas (kuris gali būti pratęsiamas 3 mėnesiams (Įstatymo 14 str. 3 d.), per kurį asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, neprieštarauja teisės aktų reikalavimams (Įstatymo 14 str. 4 d.). Tiek iš S. T., tiek iš Institucijos atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad asmuo buvo informuotas apie tokį reguliavimą. Teismo posėdžio metu S. T. taip pat pateikė dokumentus, iš kurių galima išvada, kad jis yra pradėjęs atitinkamas statybos įteisinimo procedūras. Tačiau tai, teismo vertinimu, nepaneigia to, kad protokole nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. S. T. nevykdė Inspekcijos surašyto teisėto privalomojo nurodymo, o būtent – sustabdyti statybos darbus (išskyrus nurodytuosius nurodyme), kadangi ir po 2016 m. gegužės 27 d. užfiksuotos padėties Sustabdytos statybos patikrinimo akte jis akivaizdžiai ignoravo privalomąjį nurodymą ir tęsė statybos darbus, neturėdamas leidimo tęsti sustabdytą statybą (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 6 p., Įstatymo 13 str.). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog S. T. kaltė padarius ATPK 189⁴ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, yra įrodyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad S. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – o būtent, tai, kad privalomojo nurodymo nevykdymas nagrinėjamu atveju yra grubus, palyginus su anksčiau fiksuota padėtimi, atlikti pakankamai reikšmingi statybos darbai, be to, į tai, kad byloje nėra duomenų apie jo baustumą administracine tvarka, teismo posėdžio metu teigė, kad nedirba, augina du nepilnamečius vaikus. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra, S. T. skirtina minimali ATPK 189⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. T. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189⁴ straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti už jį administracinę nuobaudą – 1448 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių) eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16060700511. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.