- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-10-08
- Bylos Nr.
- 1-1311-270/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01295-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Kaltinamasis
- D. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje D. M., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2009-08-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d. ir LR BK 215 str. 1 d. 4 (keturių) MGL (penkių šimtų dvidešimties litų) dydžio bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. 2012 m. birželio 24 d. apie 21:30 val., (duomenys neskelbtini), sužalojo nukentėjusįjį A. G., t.y. kilus konfliktui, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į dešinio antakio sritį, po ko nukentėjusiajam nugriuvus, vieną kartą kumščiu sudavė į kairio raktikaulio sritį, tokiu būdu padarydamas A. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda dešinio antakio srityje, kairio raktikaulio lūžiu su aplinkine poodine kraujosruva, paveikus kietais bukais daiktais, bet jam nebuvo LR BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino, kad 2012-06-24 apie 18:00 val. grįžęs namo pamatė, kad svečiuose, mamos kambaryje, buvo A. G., kurie gėrė vyną. Apie 21:30 val. A. G., būdamas girtas, pradėjo kabinėtis prie mamos, reiškė pretenzijas motinai ir jam pačiam. Jį labai įžeidė A. G. žodžiai, dėl ko šiam pasakė išeiti iš namų. Jis nėjo, vis labiau priekaištavo mamai, vadino ją negražiais žodžiais, žemino jos orumą ir garbę. Kilus konfliktui, neapsikentęs, kuomet A. ruošėsi suduoti mamai į veidą, jis sugriebė A. G. ranką ir jam vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Pataikė į antakio sritį. A. G. nukritus ir nesiliaujant burnojus, jis sudavė A. G. antrą smūgį kumščiu į raktikaulio sritį. Supranta, kad pasielgė blogai, kad mušant žmogų pastarajam galima sulaužyti kaulus ir sukelti skausmą, bet tuo metu jam nerūpėjo pasekmės, t.y. jis suprato, kad sukels žmogui fizinį skausmą, bet norėjo suduoti A. G. ir sudavė už tai, kad jis nederamai elgėsi. Jis norėjo A. G. tokiu būdu pamokyti. Nuoširdžiai gailisi, kad nesusivaldė (b.l. 45).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. parodė, jog apie tris mėnesius jis gyveno draugės L. M. nuosavybės teise priklausančiame keturių kambarių bute. 2012-06-24 apie 09:00 val. atsikėlė ir su L. žiūrėjo televizorių. Bute buvo ir D., kuris buvo savo kambaryje. Apie 12:00 val. D. išėjo. Su L. pavalgė ir išgėrė butelį šampano. Apie 18:00 val. nuėjo į kioską, nupirko 1,5 l alaus. Grįžęs, su L. gėrė alų. Vakare, tikslaus laiko nežino, grįžo D.. Tarp L. ir D. kilo konfliktas. Jis paprašė D. nurimti, tačiau D. kumščiu jam trenkė į kaktą ir jis susmuko ant grindų. Jam atsiklaupus D. pradėjo jį spardyti per nugarą, šonus, pečius, kelis smūgius sudavė į galvą. Jis rankomis dengėsi veidą, kadangi iš kaktos bėgo kraujas. Staiga pajuto skausmą kairiajame petyje. Toliau neprisimena kas vyko. Galimai buvo praradęs sąmonę. Pamatė tik pareigūnus ir greitąją. Neprisimena ar bendravo su pareigūnais. Miglotai atsimena kaip pareigūnai jį palydėjo iki greitosios. Ligoninėje buvo nuvežtas į operacinę, susiuvo dešinį antakį, kurį praskėlė D.. Padarė peties rentgenogramą ir sutvarstė petį. Ligoninėje nustatyta diagnozė – raktikaulio distalinio galo lūžis ir dešinio antakio žaizda. Po suteiktos med. pagalbos buvo išleistas namo (b.l. 7-8).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. M. parodė, kad 2012-06-24 apie 12:00 val. A. G. atėjo į svečius, atsinešė šampano. Sūnus D. buvo namuose ir jis matė kaip atėjo A.. Po kurio laiko D. išėjo iš namų, tačiau vakarop grįžo. Apie 19:00 val. A. buvo gerokai pagėręs. D. grįžus, A. pradėjo prie jo kabinėtis, priekaištauti, kad jis niekur nedirba, valkiojasi be reikalo, neieško darbo ir gyvena ant jos sprando. D. įpyko, pasakė A., kad jis išsinešdintų iš buto. A. nenorėjo niekur eiti ir užsipuolė ją užgauliais ir žeminančiais žodžiais. A., stvėrė jai už plaukų ir užsimojo ranka. Ji pradėjo šauktis pagalbos. Atbėgo sūnus D. ir pamatęs užsimojusį A., jis nuo jos nustūmė Algį ir jam vieną kartą ranka (kumščiu) sudavė į veidą. A. nukrito. A. nukritus, D. jam antrą kartą kumščiu sudavė į krūtinės sritį. Neatsimena kaip krito A. po pirmo D. smūgio. Galimai nukrito ant nugaros. Nematė kur pataikė D., kai sudavė A. antrą kartą kumščiu. Matė, kad smūgis buvo į krūtinės sritį. Negirdėjo trakštelėjimo. Smūgių buvo du – vienas į veidą, kitas – į krūtinės sritį. A. atsikėlus, pamatė, kad yra kruvinas A. antakis, kuris buvo praskeltas. Po to D. iškvietė policiją (b.l 34-35).
2012-07-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. G. padaryta muštinė žaizda dešinio antakio srityje, kairio raktikaulio lūžis su aplinkine poodine kraujosruva galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-06-24), paveikus kietais bukais daiktais. Muštinė žaizda dešinio antakio srityje būdinga smūgio sudavimui; kairio raktikaulio lūžis su aplinkine kraujosruva galėjo susidaryti tiek nuo smūgio sudavimo, tiek griuvimo metu. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl raktikaulio lūžio (b.l. 14-15).
2012-06-24 Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 2-o būrio patrulio A. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-06-24 apie 22:20 val., patruliavimo metu buvo gautas pranešimas iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namuose agresyviai elgiasi neblaivus pranešėjo motinos sugyventinis ir negalima jo išprašyti. Atvykus minėtu adresu, kreipėsi pranešėjas D. M., kuris paaiškino, kad namie motinos L. M. neblaivus sugyventinis A. G. agresyviai elgiasi ir negali jo išprašyti iš namų. Kaip paaiškėjo, buvo konfliktas tarp sugyventinių ir A. G. smaugė L. M. ir buvo paėmęs visus buto raktus ir šių nenorėjo atiduoti. D. M. sugyventinius išskyrė ir iškvietė policiją. Užėjus į butą, rado sėdintį kruvinu veidu A. G. ir šalia stovinčią L. M., kuri paaiškino, kad A. G. savo kakta krito į stalo kampą ir susižalojo. Pabendravus su abiem pusėm, A. G. prisipažino, kad kaktą kirto į stalo kampą, norėdamas apkaltinti sugyventinės sūnų. Konfliktas kilo dėl to, kad A. G. atėjo neblaivus ir jį neblaivų norėjo išvaryti iš buto. L. M. pretenzijų neturėjo, tik norėjo, kad G. išeitų iš namų ir paliktų ją ramybėje. A. G. taip pat niekam pretenzijų neturėjo. A. G. buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę (b.l. 27).
2012-07-24 apžiūros protokolu stenografuotas garso įrašas, gautas iš Vilniaus Bendrojo pagalbos centro (b.l. 29-31).
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad D. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi jis nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, pasireiškusią muštine žaizda dešinio antakio srityje, kairio raktikaulio lūžiu su aplinkine poodine kraujosruva, paveikus kietais bukais daiktais, bet jam nebuvo LR BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Kaltinamojo D. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atlygino padarytą turtinę žalą.
Kaltinamojo D. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad nėra D. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, D. M. baustas administracine tvarka (b.l. 56-57), teistas (b.l. 54-55), Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas ir į įskaitą neįrašytas (b.l. 65), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 64), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.l. 66).
Už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės apribojimo bausmę. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. D. M. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko (b. l. 67).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,-
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar registruotis darbo biržoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi. Jeigu kaltinamasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės – laisvės apribojimo paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal LR BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.