- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-10-05
- Bylos Nr.
- e1-1111-305/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18669-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Kaltinamasis
- R. G.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus, pagal 2022-09-15 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) žemės ūkio traktorininku, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2001-07-18 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str.2d. laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams su 200 lt. vertės turto konfiskavimu. vadovaujantis LR BK 47(1) str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2010-10-04 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuteistas pagal LR BK 178 str.2d. - 7 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdribti po 25 valandas visuomenės labui; 2012-02-29 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuteistas pagal LR BK 178 str.2d. 80 parų arešto bausme; 2012-04-24 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuteistas pagal LR BK 178 str.2d. 90 parų arešto bausme; 2012-11-30 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuteistas pagal LR BK 178 str.2d. laisvės atėmimo bausme 3 metams 1 mėnesiui. 2016-02-24 paleistas atlikus bausmę, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą mažamečiui šeimos nariui, o būtent: 2022 m. balandžio mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, kilusio šeimyninio konflikto metu, mušė ir kitaip smurtavo prieš mažametį posūnį A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą diržu sudavė posūniui A. K. į ranką, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė šeimos nariui A. K. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Tokia R. G. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.
Kaltinamasis R. G., pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d. ir apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad psichinėmis ligomis nesirgęs ir nesigydęs. Jis su E. K. gyvena apie šešerius metus, jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Su ja turi bendrą dukrą L. G., gim. (duomenys neskelbtini). Su jais dar gyvena sugyventinės 6 nepilnamečiai vaikai ir vienas pilnametis sūnus. Jis su E. K. šeima sutaria gerai. 2022 m. balandžio mėnesį E. K. sūnus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pasiėmęs be jų žinios ir priežiūros kirvį ir pjūkliuką, ir kieme su kirviu kapojo šakas, tai pamatęs ėjo jį sudrausminti, nes pernai jau buvo kirviu susižalojęs ranką. Tai pamatęs ant jo rėkė ir liepė viską nunešti į garažą, bet jis neklausė ir viską numetė ant žemės. Tai padaręs atėjo į kambarį, jis dar kartą jam pakartojo pasakydamas "A. negalima imti nei kirvio, nei pjūkliuko, užtenka jau buvai kirviu susižalojęs" ir po šių žodžių diržu sudavė vieną kartą į rankos dilbį, tik neprisimena kurios rankos. Taip įvykus A. nuėjo į kitą kambarį ir pravirko. Tuo viskas ir baigėsi, daugiau jokio smurto nenaudojo ir anksčiau nesmurtavęs prieš vaikus. Dėl tokio poelgio nuoširdžiai gailisi. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant arešto bausmę ir atidedant jos vykdymą.
Be to, jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga.
Nukentėjusysis A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) su mama E., D. K.. Mamos vyras R. G., su kuriuo sutaria, o kai nesutaria muša su diržu. Su diržu sudavė vieną kartą jam į ranką, ranka buvo raudona ir skaudėjo vieną dieną. Sudavė kambaryje. Kodėl sudavė su diržu nežino. R. kitų vaikų nemušė. A. yra mušęs, mušė su tuo pačiu diržu du kartus. Su diržu yra gavęs daugiau nei A. Su diržu gauna kiekvieną dieną, už ką gauna nežino. Labiausiai skaudėjo užvakar, kai gavo per kojas vieną kartą, buvo raudona žymė, dabar nėra. Jam skaudėjo, verkė. Mama matė, bet negynė. Be jo ir A. niekas negauna su diržu. Matė D. 16 m. Vakar R. mušė daugiau nei vieną kartą, žymių nėra, prieina ir muša, kodėl taip elgiasi nežino. Jis negeria alkoholio. Kartais geria. kai būna išgėręs jo nemuša. Su kirviu nėra kapojęs, kirvio neleidžia imti į rankas. Neleidžia mama. Buvo susižalojęs su mėlynu kirviu pirštą. Pats susižalojo. Su kirviu norėjo malkas kapoti. Matė sesė D. Jo pirštas kabėjo. Kada R. sudavė su diržu, kirvio paėmęs nebuvo. Kai susižalojo buvo ligoninėje.
?Liudytoja E. K. parodė, kad apie 5 metus gyvena su R. G. adresu (duomenys neskelbtini). Augina bendrą dukrą L., gim. (duomenys neskelbtini). Karu gyvena jos kiti vaikai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apie 21 val. atvyko vaiko teisų skyriaus specialistė, kurios nurodė gavusios skundą, kad yra sugyventinis R. smurtauja prieš sūnų A. Jų santykiai su sugyventiniu R. geri, nesipyksta. R. su vaikais sutaria gerai. Iš vykus vaiko teisėms į namus atvyko policijos pareigūnai, kuriems sūnus A. pasakė, kad pieš mėnesį laiko sugyventinis galimai jį mušė su diržu per kairę ranką, dėl ko sūnus jautė fizinį skausmą. 2022 m. balandžio mėnesį sūnus A. buvo susižalojęs ranką su kirviu, dėl ko sugyventinis R. jį sudrausmino žodžiu ir vieną kartą rankoje turėtu diržu sudavė sūnui į dešinę ranką, sūnus pradėjo verkti ir pasakė, kad jaučia fizinį skausmą. Konfliktą matė dukros D. ir K. . Dėl rankos sužalojimo į medikus nesikreipė, nes sūnus nepatyrė jokių sužalojimų. Sugyventinis R. G. dukrą A. K. yra susidrausminęs tik žodžiu ir nemačiusi, kad fiziškai skriaustų, pati dukra A. jai niekada nėra pasiskundusi, kad ją muša R. A. sugyventinį R. vadina vardu. Kiti jos vaikai taip pat nesakę, kad R. muša A.
?Liudytojas D. K. parodė, kad su R. sutaria nelabai gerai, o kai sutaria gerai eina pjauti malkų. Jis gyvena su mama E. K., su tėtuku J., su sesėmis ir broliais, turi keturias seses ir keturis brolius. Sesių vardai K. A., D ir E. E gyvena atskirai, nes yra suaugusi. Broliai V, G, A, V. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) negeras, nedirba, guli, kartais rėkia, jis rėkia ant A., šiaip ant visų rėkia. A. yra mušęs, nes jis kartais ima R. daiktus. A. muša su delnu per užkalį per viršutinius drabužius. Trenkia ne vieną kartą, A. verkia. Tai yra matęs, ir mačiusios sesės K, D. A.. Kartais yra mušęs diržu, tas diržas yra R., tą diržą laiko spintoje, kambaryje kuriame būna su mama ir kiti vaikai. Tą diržą yra matęs, kaip atrodo ir iš ko padarytas nepamena. Su diržu yra trenkęs per užpakalį vieną kartą, trenkė dėl to, kad A. neklausė, o mušė kambaryje per rūbus. Tai matė sesės, jis pats nematė. Jam apie tai pasakė D. tą pačią dieną kai mušė A. A. A. kūno yra matęs raudonį, rankų dėmes. Tai pamatė, kai A. buvo nusirengęs, nes miega su trusikais, jos buvo ant strėnų kairėje pusėje. Apie tas dėmes A. neklausė. Tos dėmės buvo šiais metais kai ėjo į mokyklą, tas laikas jau buvo vasara, nes buvo šilta. Šią dėmę matė po to, kai mušė su diržu. A. su R. nesutaria ir R. tik su A. nesutaria. Kitų vaikų nemušęs. R. alkoholio nevartoja, tik kartais, ir kai mušė buvo blaivus, nes buvo negirtas. Dabar viską pasakojo ką žino. A. su R. sutaria gerai ir niekad neskriaudęs. Ateidamas į apklausą apie tai nekalbėjęs dėl ko kviečiamas. R. yra paskutinį kartą matęs, kai išvežė, bet laiko nurodyti negali. A. yra mušęs tris kartus per užpakalį delnu šiais metais skirtingais kartais. Su diržu A. mušė vieną kartą, o jis buvo virtuvėje ir matė per duris, kurios yra išimtos, pro jas matosi tas kambarys. Kai mušė su diržu A. verkė.
Liudytoja D. K. parodė, kad R. G. yra jos mamos draugas. Su R. sutaria gerai, kartais su juo pykstasi. Nesutaria A. brolis, nes jį mušdavo R. Tai yra mačiusi, kai atėjo į kambarį ant kairės rankos buvo diržo dryžis, ranka buvo nuoga, tai A. pats pasakė. Viskas vyko šiais metais, kai vaikai ėjo į mokyklą, tai buvo pavasaris. Viskas buvo po mokyklos apie 6-7 val. Ji buvo kambaryje, kuriame būna su K. Kai atvažiuoja ir būna E. tame kambaryje. Tai vyko kambaryje kuriame būna mama, A. ir D., ir sesės A. ir L. Ji išgirdo, kad tame kambaryje verkia A., jis jai ir pasakė, kad mušė su diržu, šviesiai rudu, diržas yra R., tas diržas dažniausiai yra jo kelnėse. A. labai verkė. Kai atėjo tai buvo D., ir A. su L. tame pačiame kambaryje. A. pasakė, kad labai skauda, bet nepasakė dėl ko R. mušė. A. verkė apie porą minučių. Tą dėmę pamatė mokykloje socialinė darbuotoja sekančią dieną, ji apie tai paklausė tik K. Ar A. apie tai kalbėjo su socialine darbuotoja ji nežino. Daugiau tokių atvejų nebuvo. R. su A. pykstasi, rėkia žodžiais, R. rėkia, kad neklauso, A. ima R. daiktus. Dar matė, kai mušė A. su delnu du tris kartus į nugarą per drabužius, tai buvo vienas kartas. Trenkė dėl to, kad A. atsikalbėjo, po smūgio A. juokėsi. R. su kitais vaikais sutaria gerai. R. yra mušęs tik A. R. su A. sutaria nelabai gerai, ją yra skriaudęs su ranka yra trenkęs per užpakalį. Tai matė du kartus, smūgiai buvo po du- tris kartus. A. verkdavo. Ji matė raudoną jos užpakalį, tai jai parodė pati A. A. jai parodydavo, nes jai skaudėdavo, o skaudėdavo dvi dienas. Per kitą vietą netrenkęs. Trenkė šiais metais kai A. ėjo darželį, tai buvo pavasaris, paskutinis kartas buvo seniai. JI nekalbėjusi apie tai, dėl ko kviečiama į apklausą. Ji viską papasakojo ką žino. R. paskutinį kartą matė seniai prieš mėnesį mieste. R. kai mušė A. ir A. nebuvo išgėręs.
???2022-05-25 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2022-05-25 apie 20 val. 55 min. iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad: "Praneša VTAT atstovė , soc. rizikos šeima 7 nepilnamečiai vaikai, sugyventinis R. G. vartoja psichologinį smurtą įžeidinėja vaikus , muša diržu. Pranešėja vietoje nelauks, praneša dėl info." Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), namuose rasta E. K. gim. (duomenys neskelbtini) (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0.00 prom. blaivumas), jos sugyventinis R. G. gim. (duomenys neskelbtini) (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0.00 prom. blaivumas), bei kartu gyvenantys vaikai, tai L. G. gim. (duomenys neskelbtini), A. K. gim. (duomenys neskelbtini), D. K. gim. (duomenys neskelbtini), V. K. gim. (duomenys neskelbtini), A. K. gim. (duomenys neskelbtini), D. K. gim. (duomenys neskelbtini)ir E. K. gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vaikais, D. K. nurodė, kad prieš mėnesį laiko nuo šios t.y. 2022-05-25 dienos, patėvis R. G. naudojo fizinį smurtą prieš jos mažametį brolį A. K.. Vėliau E. K. patvirtino, kad 2022 m. balandžio mėn., kada tiksliai nenurodė, namuose adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis R. G. norėdamas sudrausminti kartu gyvenantį posūnį A. K., jam vieną kartą rankoje laikytu diržu sudavė į dešinės rankos dilbį, ko išdavoje mažametis jautė fizinį skausmą. Iš karto po įvykio į policijos pareigūnus ar medikus kreiptasi nebuvo. Apie įvykį mažamečiai vaikai papasakojo 2022-05-25 atvykusioms vaiko teisių skyriaus specialistėms. R. G. teigė, kad vaiko nemušė. Pasak E. K. sūnus A. K. jokių sužalojimų nepatyrė, medikų pagalba jam nėra reikalinga. R. G. įteiktas šaukimas atvykti į apklausą bei asmuo naktį praleisti išvežtas pas motiną adresu duomenys neskelbtini). Dėl šio fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str.2d.
2022-05-25 įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). ?Atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), matome, dviejų aukštų gyvenamąjį namą. Teritorija nėra aptverta tvora, nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įėjimas į namą yra iš kiemo pusės, per žalios spalvos medines nerakinamas duris. Pro lauko duris patenkame į koridorių, kur tiesiai matome duris vedančias į vonios patalpą ir laiptus vedančius į namo antrąjį aukštą, kairėje pusėje koridoriaus esančios durys veda į vaikų kambarį ir dešinėje pusėje esančios durys veda į virtuvės patalpą. Virtuvės patalpoje tiesiai ir dešinėje pusėje prie sienų matome stovinčius virtuvinius baldus, kairėje pusėje matome esantį pečių ir lovą, bei praėjimą į svetainės patalpą. Svetainės patalpa yra reikšminga tyrimui. Patekimas į svetainės patalpą yra atviras, nėra durų. Ant visų svetainės grindų matome patiestą raudonos spalvos kilimine dangą. Svetainės patalpoje, tiesiai prie sienos matome stovinčius du miegamuosius kampus, kurie yra išskleisti su ant jų esančia patalyne. Dešinėje kambario pusėje matome stovinčia lovą, bei ant jos esančia patalyne. Prie lovos, dešinėje pusėje matome esančia dviejų durų spintą, bei rūbų kalną esantį prie spintos. Kairėje kambario pusėje matome lovą su ant jos esančia patalyne, bei medine kūdikio lovele. Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nerasta ir niekas nepaimta.
2022-05-25 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fiksuotos aplinkybės - A. G. norėdamas sudrausminti sūnų A. K. vieną kartą diržu sudavė į rankos dilbį dėl ko mažametis jautė skausmą
Prokuroras turi teisę prašyti, kad procesas būtų užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tokią galimybę prokurorui suteikia Lietuvos Respublikos BPK 418 str., kur numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 42 str. 6 d. numatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Nustatyta, kad R. G. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė mažamečiui šeimos nariui, įsūniui A. K..
Atsižvelgiant į aukščiau išvardytas aplinkybes, į tai, kad R. G. praeityje nors ir teistas (teistumai išnykę), yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p. prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į vartoto smurto intensyvumą (suduotas vienas smūgis), atsiradusias pasekmes (sukeltas fizinis skausmas), jai skirtina prokuroro prašoma 90 parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant 9 mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą ir įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje. Tokios bausmės paskyrimas bus proporcingas, nesudarys sąlygų pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu užtikrins ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį ir nebus perteklinis.
Su siūlomės bausmės rūšimi ir dydžiu įtariamoji sutinka.
Administraciniai teisės pažeidimai: nebaustas.
Psichiatrinis gydymas netaikytas, įskaitoje neįrašytas. Priklausomybės ligų gydymas netaikytas, įskaitoje nėra.
Teismas konstatuoja
Visi aukščiau išdėstyti bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, yra pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimu ir jo kaltės įrodymais, kurie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, todėl yra visiškai pakankami konstatuoti, kad kaltinamasis, aukščiau aprašytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.
Kaltinamojo nusikalstama veika prokuroro pareiškime užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu yra kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos 140 str. 3 d. visiškai teisingai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą R. G. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.
Už šį nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriamos bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, konkrečius kaltinamosios nusikalstamus veiksmus ir sukeltas pasekmes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių nebuvimą, charakterizuojančius duomenis. Teismas sutinka su prokuroro pozicija ir kaltinamajam skirtina arešto bausmė, jos vykdymą atidedant.
Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.
2022-05-26 paskirta kardomoji priemonė Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (paskirta tyrėjo I. K.).
Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.
Teismo nuomone R. G. skirtina anksčiau aptarta ir prokuroro siūloma bausmė, kur jis prašo pripažinti jį kaltu pagal LR BK 140 str. 3 d., t.y. prašo pripažinti R. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d., ir skirti jam 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti 60 parų arešto. Vadovaujantis LR BPK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti devyniems mėnesiams taikant intensyvią priežiūrą ir įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje.
Kaltinamasis su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nebuvo. Daiktiniai įrodymai: nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 ir 422 str., teisėjas
nusprendė:
Procesą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18669-22 dėl kaltinamojo R. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3 d., užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
Pripažinti R. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d., ir skirti jam 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti 60 parų arešto. Vadovaujantis LR BPK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams taikant intensyvią priežiūrą ir įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje.
R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti arešto bausmę, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, o R. G. išaiškinti, kad jis per tris darbo dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į probacijos tarnybos skyrių, esantį Vilniaus g. 4, Vilkaviškis ( tel. 865067709).
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.