Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio, Dalios Kačinskienės

sekretoriaujant A. L.

dalyvaujant ieškovo atstovui R. Z.

atsakovo atstovei R. P.

tretiesiems asmenims N. B. , A. B. , A. B.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo. Tretieji asmenys N. B. , A. B. , A. B. .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl savivaldybės, kuri yra buto savininkas, atsakomybės bendrojo naudojimo patalpų administratoriui už bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) priklauso Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise; šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 12). Remiantis ieškovo pateikta pažyma apie (duomenys neskelbtini), mokesčių už komunalines paslaugas paskaičiavimus ir mokėjimus (b.l.14-15), skola už paslaugas (administravimo paslaugas, remonto darbus, šiukšlių išvežimą) pradėjo formuotis nuo 2002 m. sausio mėnesio. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti skolą už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2009-10-31 (b.l. 3). Ieškovo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus statusą patvirtinantys dokumentai teismui nėra pateikti. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, veikiantis 2003 m. vasario 20 Vilniaus m. valdybos sprendimo Nr. 366V ir 2006 m. sausio 16 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-38 pagrindu. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų darytina išvada, jog iki 2003-02-06 (t.y. laikotarpiu nuo skolos atsiradimo pradžios- 2002-01-01 iki ieškovo paskyrimo administratoriumi) UAB ,,Antakalnio ūkis“ administravimo paslaugas vykdė kaip seniūnijos uždaroji akcinė bendrovė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 išaiškino turto administravimo sampratą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sampratą, jo turinio ir teisinio reglamentavimo, administravimo bei kitų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo išlaidų apmokėjimo tvarką.

Minėtoje nutartyje nurodoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas reikalavo priteisti skolą, reikalavimą grįsdamas CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d. ir, kaip minėta, skolą grindė pažyma apie (duomenys neskelbtini), mokesčių už komunalines paslaugas paskaičiavimus ir mokėjimus, kurioje atspindėtos visos trys paminėtų išlaidų rūšys- administravimo išlaidos, namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (remonto darbai) bei su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (šiukšlių išvežimas).

CK 4.236 straipsnio 1 dalis nustato, kad administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla. Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, CK numatytais atvejais gali būti nustatomas administraciniu aktu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis), o turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4.237 straipsnio 1 dalis). Turto administravimo nustatymas – vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų.

Butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas gali būti skiriamas butų ar kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, taip pat- bendriją likvidavus ar nutraukus jungtinės veiklos sutartį (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą viena iš savivaldos funkcijų yra pagal įstatymų nustatytą kompetenciją savivaldybės paskirtų bendrosios nuosavybės administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė. Dėl to įstatyme nustatyta, kad administratorius skiriamas savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto atstovo (CK 4.84 straipsnio 2 dalis), o administratoriaus veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 4.84 straipsnio 3 dalis). Būtent, atsižvelgiant į galiojančias Vietos savivaldos įstatymo nuostatas bei Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 (Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2002 m. birželio 1 d.), kuriuo patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Pavyzdiniai nuostatai), reikalavimus, darytina išvada, kad administravimo funkciją atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus ar įgalioto asmens sprendimu paskirtas administratorius.

Administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai taikomos CK IV knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 straipsnio 2, 6 dalys). Administravimo sąvoką apibrėžia Pavyzdinių nuostatų 3 punktas, pagal kurį administravimas – tai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį išsaugoti. Tai atitinka paprastojo administravimo sąvoką, suformuluotą CK 4.240 straipsnio 1 dalyje. Pagal Pavyzdinių nuostatų 4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, atlieka funkcijas, nustatytas Pavyzdinių nuostatų 5.1–5.11 punktuose. Taigi jis turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (Pavyzdinių nuostatų 6.1 punktas), pareikšti ieškinius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų funkcionavimu (Pavyzdinių nuostatų 6.3 punktas), sudaryti sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu (Pavyzdinių nuostatų 6.4 punktas). Viena iš administratoriaus funkcijų yra apskaičiuoti mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas ir pateikti patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą, tvarkyti mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą (Pavyzdinių nuostatų 5.7 punktas). Šias funkcijas administratorius atlieka vadovaudamasis Pavyzdinių nuostatų 8 punktu, pagal kurį administratorius proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai (patalpų naudingam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkų ir nuomininkų, kai nuomojamas savivaldybės būstas, mėnesinius mokesčius, jeigu sutartyse su paslaugų tiekėjais nenustatyta kitaip, ir nustato tokio mokesčio sudėtines dalis. Nagrinėjamos bylos atveju, kai nustatyta tvarka paskirtas administratorius, o gyvenamajame name dalis butų priklauso nuosavybės teise savivaldybei, aktualu, kaip apmokėjimas už gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą reglamentuotas įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

Teisės aktuose reglamentuojami valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos bei kitų mokesčių mokėjimo klausimai. CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.584 straipsnio 1 dalyje dėl mokesčio už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (patvirtintame Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472) nustatyta, kad tuo atveju, kai patikėjimo ar nuosavybės teise valdomas valstybės ar savivaldybės patalpas išnuomoja valstybės ir savivaldybės institucijos, jų įmonės, įstaigos ar organizacijos, tai į nuomos mokestį gali būti neįtraukiamos su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo), o sudarant nuomos sutartį su nuomininku gali būti numatyta, kad šias išlaidas nuomininkas tiesiogiai apmoka namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdančiam bendrosios nuosavybės administratoriui (Aprašo 6 punktas). Taigi darytina išvada, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali neįtraukti bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatavimo išlaidų į nuomos mokestį ir, sudarydami nuomos sutartį su nuomininku, sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai.

Įstatyme įtvirtinta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto asmens patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 3 dalis). Administratorius savo veikloje turi vadovautis Civiliniu kodeksu, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais, miesto savivaldybės tarybos sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais ir savivaldybės direktoriaus patvirtintais nuostatais. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-01-18 sprendimu Nr. 61V seniūnijų Uždarosios akcinės bendrovės buvo įpareigotos iki 2001-05-31 perrašyti nuomojamų butų nuomos sutartis. Byloje nėra ginčo, jog šio sprendimo priėmimo metu UAB ,,Antakalnio ūkis“ buvo seniūnijos uždaroji akcinė bendrovė, taigi, remiantis Vilniaus m. valdybos sprendimu, jai teko pareiga teisiškai įforminti santykius su savivaldybei priklausančių butų nuomininkais. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB ,,Antakalnio ūkis“, kaip seniūnijos uždaroji akcinė bendrovė, 2001-05-14 sudarė nuomos sutartį su neprivatizuotos, savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomininke R. P. (b.l. 25-26). Jos 2.2 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti komunalinių paslaugų mokesčius. Be to, šios sutarties 5 punkte numatyta, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis ir pareigomis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš sutarties, o pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš sutarties. Dėl šios priežasties nepagrįstas ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, jog gyvenamosios patalpos nuomininkas negali būti tinkamu atsakovu, nes jis (nuomininkė R. P. ) yra mirusi, todėl nuomos sutartis yra pasibaigusi.

Ginčo laikotarpiu savivaldybei priklausančių butų nuomos mokesčio dydžio klausimai buvo reglamentuojami Vilniaus miesto valdybos 1998 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 107V „Dėl neprivatizuotų gyvenamųjų namų (butų) nuomos mokesčio“ bei Socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, patvirtinta Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007-03-21 sprendimu Nr. 1-1570. Nei viename iš jų apskaičiuojant nuomos mokestį nebuvo įtrauktos išlaidos, susijusios su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine priežiūra (eksploatavimu). Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2001-01-18 sprendimu Nr. 61V patvirtintoje pavyzdinėje (tipinėje) nuomos sutarties formoje, kurios pagrindu buvo sudaryta nuomos sutartis su R. P. , nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį apskritai nebuvo numatyta, todėl akivaizdu, jog bendrojo naudojimo objektų administravimo bei eksploatacinės išlaidos į nuomos mokesčio sumą nebuvo įtrauktos. Nurodytų teisės aktų bei faktinės situacijos analizė leidžia daryti išvadą, kad administravimo ir kitas bendrajai dalinei nuosavybei eksploatuoti reikalingas išlaidas administratoriui apmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai (CK 4.84 straipsnio 4 dalis).

Butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas yra nustatomas administraciniu aktu (CK 4.84 straipsnio 3 dalis, 4.236 straipsnio 2 dalis). Turto administratoriaus veikla administruojant jam priskirtas bendrojo naudojimo patalpas detaliai reglamentuota įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat ir vietos savivaldos institucijų priimtų lokalinių poįstatyminių teisės aktų, kuriais administratorius įpareigotas atlikti visus veiksmus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų išsaugojimu, naudojimu ir priežiūra pagal jų tikslinę paskirtį, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra.

Ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ yra atestuotas ir turi teisę teikti nekilnojamojo turto administratoriaus paslaugas. Jis Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu bei administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas įsakymų priede nurodytų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Taigi, savivaldybės įgaliotas asmuo – savivaldybės valdyba bei administracijos direktorius – administraciniu aktu paskyrė ieškovą konkrečių savivaldybei priklausančių butų ir kitų patalpų savininkų administratoriumi. Šiuo atveju, kai CK 4.84 straipsnio, kitų nurodytų teisės aktų pagrindu savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, siekdama įgyvendinti savininko teises, paveda administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, savivaldybei neatsiranda pareigos apmokėti administratoriui išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, administravimo išlaidų, numatytų įstatyme (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, šias išlaidas administratoriui privalo sumokėti savivaldybė ar jos įgaliotas asmuo, šiuo atveju – savivaldybės administracija. Taigi konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos už namui išlaikyti ir išsaugoti būtinas išlaidas bei turto administravimo išlaidas priteisimo iš Vilniaus m. savivaldybės yra nepagrįstas.

Trečiosios grupės išlaidos –išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan., kaip minėta priskirtinos prie su buto naudojimu susijusių asmeninių savivaldybės gyvenamosios patalpos išlaidų, todėl jos negali būti priteisiamos iš savivaldybės Civilinio kodekso 4.82 str. 3 d. bei 4.84 str. 4 pagrindu. Be to, Civilinio kodekso 6.584 str. 1 d. bei LR Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu patvirtintame Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ar karštą vandenį, elektros energiją, dujas tvarkos apraše tiesiogiai nurodyta, jog šiuos mokesčius moka savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai.

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą be pagrindo nurodo, jog faktinės bylos aplinkybės, nagrinėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 yra iš esmės skirtingos nuo faktinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje dėl tos priežasties, kad toje byloje buvo nustatyta aplinkybė, jog daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisės ir pareigos buvo apibrėžtos ne tik teisės aktuose, bet ir tarp savivaldybės ir administravimo veiklą vykdančios įmonės sudarytoje sutartyje. Papildomas teisių ir pareigų, nustatytų teisės aktuose, aptarimas sutartyje nepakeičia teisės aktais nustatytų administravimo paslaugas teikiančio subjekto teisių ir pareigų apimties, o tik tam tikra prasme jas papildo ar detalizuoja. Jau aptartų teisės aktų pagrindu padarius išvadą, jog administratorius neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad už tam tikros rūšies paslaugas apmokėtų savivaldybė, atitinkamo turinio sutarties nebuvimas tarp ieškovo ir atsakovo esminės reikšmės neturi, taigi, bylų faktinės aplinkybės yra analogiškos.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuojama, jog ieškovo reikalavimas atsakovui yra nepagrįstas ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino CK 4.82 straipsnio 3 dalį, 4.84 straipsnį ir CK normas, reglamentuojančias paprastąjį turto administravimą, ir nesant teisinio pagrindo patenkino ieškinį. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas ir aiškinimas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 330 str.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi atsakovo, kuris nuo žyminio mokesčio yra atleistas, apeliacinis skundas tenkinamas, o pareikštas ieškinys atmetamas, iš ieškovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 96 str. 2 d.), taip pat iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nusprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB ,,Antakalnio ūkis“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 67 Lt (šešiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio bei 14,20 Lt (keturiolika litų ir 20 centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų.