- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 2-237/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- D. R.
- Ieškovas
- "Vijoklė ir partneriai"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria areštuotas atsakovės D. R. kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, jo nesant - lėšos, paskirtas turto saugotojas, civilinėje byloje Nr. 2-1104-605/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vijoklė ir partneriai“ ieškinį atsakovei D. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.
Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria areštuotas atsakovės D. R. kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, jo nesant - lėšos, paskirtas turto saugotojas, teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Vijoklė ir partneriai“ su ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovės D. R. 345 941,47 Lt žalos atlyginimui, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 750 Lt administravimo išlaidas. Siekdamas užtikrinti reikalavimų įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ieškinio sumos ribose, nesant tokio turto – areštuoti atsakovės lėšas, esančias banko sąskaitoje, pavedant atsakovės turtą surasti ir aprašyti antstoliui. Nurodė, kad prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, o atsakovė gali perleisti savo turimą turtą kitiems asmenims ir dėl to teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir pareikštų ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovės D. R. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 349 691,47 Lt sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai – lėšas tai pačiai sumai, turto saugotoju paskyrė atsakovę ir uždraudė atsakovei areštuotu turtu disponuoti.
Teismas nurodė, kad pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo yra turtinio pobūdžio, todėl ieškovas turi pagrindą prašyti areštuoti atsakovės turtą. Ieškinio reikalavimas tikėtinai pagrįstas, todėl teismas taikė ieškinio užtikrinimo priemonę – atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant – lėšų areštą prašomai priteisti sumai, turto saugotoju paskyrė atsakovę ir uždraudė atsakovei areštuotu turtu disponuoti. Pažymėjo, kad ieškovo prašyme nenurodyti išsamūs turto duomenys, nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovė, todėl pavedė antstoliui surasti ir aprašyti atsakovės turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė D. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas būtų galėjęs tikėti ir manyti, kad atsakovė gali perleisti savo turtą kitiems asmenims. Nuo 2009 metų ieškovui buvo keliamos bylos dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė, tuo metu ėjusi ieškovo BUAB „Vijoklė ir partneriai“ direktorės pareigas, du kartus kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Buvo užvestos civilinės bylos Nr. B2-1872-605/2009 ir Nr. B2-2181-413/2009. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė nuo 2009 metų iki 2011 m. lapkričio 9 d. teismo nutarties priėmimo nesiėmė jokių veiksmų perleisti turtą, buvo sąžininga ir daugiau nei 2 metus nesiėmė jokių turto perleidimo veiksmų, kurie pablogintų bet kokio išieškojimo galimybę. Tai paneigia bet kokias ieškovo ir teismo interpretacijas apie ieškovės galimybę perleisti turimą turtą kitiems asmenims.Ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovė, būdama įmonės direktore, nekėlė bankroto bylos ir dėl to kreditoriai patyrė 345 941,47 Lt žalos. Tačiau 2009 metais užvestos civilinės bylos Nr. B2-1872-605/2009 ir Nr. B2-2181-413/2009 rodo, jog atsakovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui BUAB „Vijoklė ir partneriai“. Atsakovės fizines galimybes vykdyti jos darbą apribojo tai, kad ji ilgą laiką sirgo, buvo nedarbinga, ką patvirtina VSDFV pažyma. Ieškovo teigimu įmonė buvo nemoki nuo 2007 metų ir nebuvo kelta bankroto byla, tačiau nuo 2007 metų kreditoriniai reikalavimai nuolat keitėsi, todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovo nurodomas žalos dydis apima būtent kreditorinius reikalavimus nuo 2007 metų. Ieškovas nepateikė įrodymų apie reikalaujamos žalos dydžio susidarymą, todėl teismo išvada, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina.Jei būtų areštuotas atsakovės nekilnojamasis turtas – gyvenamasis būstas, kuris kartu yra ir atsakovės nepilnamečio vaiko gyvenamasis būstas – kiltų grėsmė vaikui likti be gyvenamosios vietos. Atsakovė yra išsiskyrusi ir pastovaus vaiko išlaikymo iš vyro negauna, viena išlaiko save, vaiką ir nekilnojamąjį turtą. Apribojus disponavimą ne tik atsakovės turtu, bet ir lėšomis, atsakovė nebetektų galimybės naudoti lėšas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti ir mokėti būsto išlaikymo paslaugų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Vijoklė ir partneriai“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Atsakovei kaip fiziniam asmeniui ieškinio suma, kuri sudaro 349 691,47 Lt, yra pakankamai didelė ir gali padidinti būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovės finansinė padėtis ieškovui nėra žinoma. Patenkinus ieškinį ši suma būtų priteista iš atsakovės, tačiau atsakovei perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga ar neįmanoma išieškoti, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.2009 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos teismo nutartis patvirtina, kad atsakovė teismo prašė iškelti bankroto bylą BUAB „Vijoklė ir partneriai“, tačiau atsakovei buvo nustatytas 7 dienų terminas trūkumams pašalinti. 2009 m. birželio 19 d. atsakovė vėl pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pareiškimas neatitiko turinio ir formos reikalavimų, todėl buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Atsakovė trūkumų nepašalino. Ieškovas mano, kad atsakovė trūkumus nurodė ir jų nepašalino sąmoningai. Be to, atsakovės pateikti pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui BUAB „Vijoklė ir partneriai“ patvirtina faktą, kad atsakovė žinojo apie įmonės nemokumą.Tai, kad ieškovas buvo nemokus nuo 2007 metų, patvirtina atsakovės D. R. patvirtintas BUAB „Vijoklė ir partneriai“ 2007 metų balansas, kuriame nurodoma, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 766 209 Lt, o bendrovės turtas buvo 861 592 Lt. Taigi galima daryti išvadą, kad bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo daugiau nei pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.Atsakovės teiginys, kad ieškovas nepagrindė žalos dydžio ir nurodė tik abejotiną dydį, yra neteisingas. Kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, kurių suma sudaro 345 941,47 Lt, patvirtino Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartimi. Todėl žala yra motyvuota ir pagrįsta.Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tik laikinas nuosavybės teisės į daiktus apribojimas, nedraudžiantis jais naudotis iki to laiko, kol bus išnagrinėta civilinė byla, todėl tai iš esmės nepablogins atsakovės gyvenimo sąlygų ir nepažeis jos nepilnamečio vaiko interesų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės (bankrutuojančios įmonės buvusios vadovės) turto areštą pagal ieškovo (bankrutuojančios įmonės) ieškinį dėl 349 691,47 Lt žalos atlyginimo.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir pan.
Nagrinėjamu atveju ieškovas BUAB „Vijoklė ir partneriai“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakove patrauktos ieškovo buvusios vadovės D. R. 349 691,47 Lt žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad įmonė buvo nemoki dar 2007 m., o nuo 2008 m. įmonės turtinė padėtis ženkliai blogėjo. Nepaisant to, atsakovė nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Anot ieškovo, toks atsakovės neveikimas padarė įmonei žalą, kuri turi būti atlyginta. Ieškovas ieškinį grindė įmonės finansiniais dokumentais bei teismų procesiniais sprendimais. Kolegijos nuomone, ieškinyje išdėstytų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų preliminarus vertinimas leidžia manyti, kad ieškovui palankus sprendimas byloje pagal paduotą ieškinį gali būti priimtas.
Reikalavimas dėl 349 691,47 Lt priteisimo iš fizinio asmens yra laikomas reikalavimu dėl didelės sumos priteisimo. Didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovė turi teisę paneigti reikalavimo didelės sumos prezumpciją, pateikdama duomenis apie savo gerą turtinę padėtį. Tačiau atsakovė atskirąjį skundą iš esmės grindė tik teiginiais apie tai, jog teismas netinkamai prima facie vertino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir įrodymus, taip pat tuo, kad jai nuosavybės teise priklausantis namas negali būti areštuotas, nes jame gyvena nepilnametis vaikas. Tačiau atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui duomenų apie turimą turtą, jo sudėtį, rinkos vertę, kreditorines ir debitorines skolas, t. y. neįrodė, kad nėra teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės pagal pareikštą ieškinį dėl didelės sumos priteisimo (CPK 12, 178 str.). Tai, kad ji turi nepilnametį vaiką, kuris, kaip nurodo apeliantė, gyvena kartu su ja name, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovo prašymo dėl atsakovės turto arešto. Šiame bylos nagrinėjimo etape sprendžiamas klausimas dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo, o ne vykdomas teismo sprendimas. Tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas ir teismo sprendimo įvykdymas nukreiptas į atsakovės gyvenamąjį namą, ji galėtų reikšti atsikirtimus remdamasi įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis priverstinio vykdymo iš turto procedūras.
Kolegijos nuomone, ieškovui pareiškus reikalavimą dėl didelės sumos priteisimo iš atsakovės ir ieškinyje išdėsčius pareikštą reikalavimą pagrindžiančius argumentus bei pateikus įrodymus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui kaip laikinąją apsaugos priemonę taikyti atsakovės turto areštą. Atsakovei atskirajame skunde nepateikus duomenų apie gerą turtinę padėtį, t. y. nepaneigus prezumpcijos, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Ši nutartis neužkerta galimybės atsakovei, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.