- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- BIK-145/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12250-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis (pirm.), Darius Kantaravičius, Olegas Fedosiukas
- Nuteistasis
- K. Ž.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. Ž. kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis K. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 6 straipsnio 2, 3 dalių, 7 straipsnio ir 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą ir kurie lėmė neteisingo, nepagrįsto ir šališko sprendimo priėmimą.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, prieš pradėdamas nagrinėti bylą, buvo priešiškai nusiteikęs jo atžvilgiu, tai galima suprasti iš nutarties 6 punkto turinio. Be to, nuteistasis pažymi, kad apeliaciniame skunde buvo akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymų išreikalauti ir pridėti prie bylos gynybai reikalingus papildomus įrodymus, dėl to buvo prašoma tai padaryti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos neištaisė, nė vieno prašomo dokumento, vaizdo ir garso įrašų neišreikalavo ir nesudarė galimybės iškviesti ir apklausti teismo medicinos ekspertą, davusį išvadą apie nukentėjusiajam padarytą sužalojimą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino, pažeisdamas BPK nustatytas taisykles. Kartu kasatorius nesutinka su nutarties 9 punkte teismo išdėstytais motyvais, kuriais atmesti apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.
Kasatorius tvirtina nepadaręs nukentėjusiajam sužalojimo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Darant tokias išvadas, remtasi tik kaltinančiais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, o nuteistojo kaltę paneigiantys liudytojų parodymai apskritai nevertinti. Nepagrįstai kaip besąlygiškai teisingi buvo vertinami ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos D. B. parodymai, nes jie prieštarauja R. V. ir R. S. parodymams. Šios liudytojos parodymai turi būti vertinami kritiškai ir dėl siekio padėti nukentėjusiajam. Pasak kasatoriaus, neapklausus teismo medicinos eksperto, nebuvo paneigta, kad nukentėjusiajam kaklo paraudimas galėjo atsirasti jį sudirginus stangria drabužių apykakle, suprakaitavus arba prieš apžiūrą patrynus kaklą rankomis. Byloje esančios abejonės dėl kaklo paraudimo priežasties buvo vertinamos nukentėjusiojo, o ne kaltinamojo naudai. Be to, nuteistajam kelia abejones sužalojimo fiksavimo ligoninėje o ne pas teismo medicinos ekspertą aplinkybės. Jo vertinimu, kreipimasis į ligoninės gydytoją, o ne į ekspertą rodo, kad jokių žymių ant kaklo nebuvo, kaip ir kaklo suspaudimo. Dėl šios aplinkybės teismai nepasisakė. Svarbu ir tai, kad specialisto išvados nėra kategoriškos. Tai reiškia, kad galėjo būti ir kitos aplinkybės ar kaklo paraudimo priežastys. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes priėmė jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį prielaidų pagrindu, nepašalinęs akivaizdžių prieštaravimų. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė. Liko nepaneigta, kad nukentėjusiajam bandant dešine ranka suduoti nuteistajam į veidą, nuteistasis kaire ranka suėmė jam už drabužių apykaklės ir 2–3 sekundes laikė ištiestos rankos atstumu bei paklausęs, ar nusiramino, iš karto paleido. Taip jis, pasinaudodamas teise į būtinąją gintį (BK 28 straipsnis), apsigynė ir užkirto kelią nukentėjusiojo daromai nusikalstamai veikai. Teismai nevertino kasatoriui gresiančio pavojaus ir jo taikytų būtinosios ginties veiksmų, kurie buvo adekvatūs gresiančiam pavojui. Be to, teismai nenustatė, kad K. Ž. būtų norėjęs sužaloti nukentėjusįjį. Nenustačius kasatoriaus tyčios, laikytina, kad nusikalstama veika nepadaryta. Be kita ko, nepripažinę, kad kasatorius veikė būtinosios ginties situacijoje, teismai turėjo teisę spręsti dėl veikos pripažinimo mažareikšme.