Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1722-619/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-19
Bylos Nr.
2S-1722-619/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Kreditorius
UAB „Conresta“
Skolininkas
UAB „Statremo“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1722-619/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04800-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2012 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „Statremo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Conresta“ pareiškimą skolininkui UAB „Statremo“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kreditorius kreipėsi į teismą LR CPK XXIII skyriaus tvarka priteisti iš skolininko UAB „Statremo“ 345.914,36 Lt skolą, 9,51 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl ko 2012-06-12 buvo išduotas teismo įsakymas. Kreditorius taip pat prašė taikyti skolininko atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Statremo“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, o nesant šio turto ar jo esant nepakankamai areštuoti skolininko turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose. 2012-06-12 teismo nutartimi laikinąsias apsaugos priemones buvo atsisakyta taikyti, kadangi kreditoriaus pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nemotyvuotas. 2012-06-13 teisme gautas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurias kreditorius argumentavo didele ieškinio suma, kad skolininko UAB „Statremo“ nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota jokių nekilnojamojo turto objektų, taip pat skolininkas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis delsia vykdyti mokėjimus kreditoriui, taip pat skolininkas tiek parašais, tiek dalinai įvykdydamas prievolę patvirtino prievolę apmokėti kreditoriui PVM sąskaitose – faktūrose nurodytą sumą ir vėliau sustabdė jos mokėjimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pakartotinai gavus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi jas pritaikė – kreditoriaus UAB „Conresta“ pareikšto pareiškimo įvykdymui užtikrinti areštavo skolininkui UAB „Statremo“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 345.914,36 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 345.914,36 Lt sumos, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau skolininkui UAB „Statremo“ leidžiant mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, atsiskaityti su kreditoriumi pagal šioje byloje pareikštą reikalavimą (b.l. 151 – 152). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, kreditorius pareiškė turtinį reikalavimą 345.914,36 Lt sumai. Kreditorius pateikė teismui duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, iš kurio matyti, kad skolininkui nuosavybės teise nepriklauso joks nekilnojamasis turtas, taip pat kreditorius pateikė duomenis apie tai, kad skolininkas vengia priimti jam adresuotus procesinius dokumentus, kurie skolininkui įteikiami tik antstolio pagalba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į pareikšto reikalavimo sumą, taip pat į skolininko elgesį iki civilinės bylos iškėlimo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skolininkas gali vengti vykdyti ir įstatymų nustatytą pareigą – vykdyti teismo sprendimą (įsakymą).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Statremo“ teismo prašo panaikinti UAB „Statremo“ atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nepanaikinus UAB „Statremo“ pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, prašo pagal CPK 146 straipsnio nuostatas įpareigoti UAB „Conresta“ pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nurodo, kad šiuo atveju ieškovas nepateikė visų su ginčijama skola susijusių dokumentų, teismas negali tinkamai ir pilnai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas. Pažymi tai, kad ieškovas UAB „Conresta“ iki šiol nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės dalies, už kurią reikalauja sumokėti, todėl jo pareiškimas neturėjo būti nagrinėjamas kaip tai numatyta CPK 431 srtaipsnio 2 dalies 1 punkte. Ieškovas, teikdamas teismui rangos sutartį, pažymas ir darbų atlikimo aktus, nepateikė teismui atsakovo UAB „Statremo“ raštų, kuriais buvo reikalaujama pašalinti ankščiau užaktuotų atliktų darbų defektus bei užbaigti atlikti vėluojamus darbus. Apelianto teigimu Rangos sutarties įgyvendinimas dar nėra pasibaigęs, nes pagal sutarties 6.1.2 punktą, darbų pabaiga pagal sutartį laikomas momentas, kai bus užbaigti visi sutartyje numatyti darbai, ištaisyti defektai ir pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktai. Pažymi tai, kad ieškovas UAB „Conresta“ iki šiol dar nėra ištaisęs visus numatytus defektus, dėl ko perkančioji organizacija - Birštono savivaldybės administracija dar nėra visiškai atsiskaičiusi su UAB „Statremo“ bei nėra patvirtinusi visų pateiktų pažymų bei atliktų darbų aktų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iki šiol nėra pilnai įvykdęs savo įsipareigojimus pagal Rangos sutartį, tiek pagal pagrindinę Rangos sutartį, o atsakovas už tinkamai atliktus darbus vykdo atsiskaitymus su juo, bei į tai, kad pats ieškovas patvirtina, jog didžiąją dalį skolos yra padengęs, vadinasi, nėra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali apsunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be, to, ieškovas, prašydamas atsakingam partneriui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė interesų pusiausvyrą ne tik atsakovo atžvilgiu, tačiau ir kito Jungtinės veiklos partnerio – UAB „Irec Baltic“ atžvilgiu. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovo pinigines lėšas, buvo apribotos atsakovo atsiskaitymo tiek su kitais partneriais, tiek su kitais subrangovais, kurie laiku ir tinkami atliko sutartus darbus, galimybės. Apeliantas taip apt nesutinka su UAB „Conresta“ pateiktu argumentu, kad skolininkas nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių jis delsia vykdyti mokėjimus, kreditoriui. Taip pat kad skolininkas nėra pareiškęs jokių pretenzijų ar reikalavimų kreditoriui dėl atliktų darbų kokybės ar ginčo šalių sudarytos rangos sutarties vykdymo. Atsakovas ne kartą su ieškovu bendravo žodžiu ir paaiškino priežastis dėl ko negali apmokėti už netinkamai pateiktus darbų atlikimo aktus, kurie neatitinka realiai atliktų ieškovo darbų. Taip pat pats ieškovas nepateikė teismui dokumentų, įrodančių, kad UAB „Statremo“, vadovaudamasis Rangos sutarties 7.9 punktu, reikalavo pašalinti darbų atlikimo aktuose nurodytus UAB „Conresta“ nevykdytus darbus bei pašalinti 2012-05-04 rašte dėl statybos darbų kokybės nurodytus trūkumus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Conresta“ prašo skolininko UAB „Statremo“, 20012-06-25 atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad kreditorius prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui pateikė išsamius rašytinius įrodymus, patvirtinančius skolininko skolą kreditoriui, atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas – faktūras. Minėti dokumentai pasirašyti abiejų ginčo šalių, todėl teigti, kad teikiamuose dokumentuose nurodyti darbai kreditoriaus nėra įvykdyti, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Birštono miesto savivaldybės administracija faktiškai naudojasi kreditoriaus atliktų darbų rezultatu, statybos objektas, nurodytas rangos sutartyje, yra užbaigtas ir pripažintas tinkamu naudoti. Skolininkas atskirajame skunde teismui pateikė argumentus, susijusius su rangos sutarties sudarymo aplinkybėmis. Argumentai, kad rangos sutarties įgyvendinimas dar nėra pasibaigęs, kad kreditoriaus nėra pilnai įvykdęs savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį, todėl nėra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu yra nepagrįsti ir nemotyvuoti, taip pat prieštarauja kreditoriaus ir skolininko bendrai pasirašytų dokumentų turiniui ir 2012-03-14 statybos užbaigimo aktui Nr. SUA-20-120314-00101, kuriame užfiksuota statybų pabaiga. Skolininkas atskirajame skunde iš esmės nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo, o pateikiami argumentai išeina už sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ribų, kadangi jo minimos aplinkybės susijusios su ginčo dalyku iš esmės, o sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra vertinamas materialaus reikalavimo pagrįstumas. Kreditoriaus pagrįstų argumentų dėl skolininko finansinės padėties skolininkas nepaneigė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šuo atveju nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas ((duomenys neskelbtini), 338 str.).

LR CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus visiškai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Remdamasis LR CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-786/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-323/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Aplinkybė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas preziumuojama, jei ginčas byloje yra kilęs dėl didelės pinigų sumos priteisimo, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui UAB „Statremo“ pareikštas reikalavimas dėl 345.914,36 Lt sumos priteisimo. Vien faktas, kad pareikštas tokio dydžio turtinis reikalavimas, sudaro pagrindą teigti, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė. Tačiau, kaip minėta, didelė ieškinio suma, kuri gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs įrodymus apie savo turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pagrįstai argumentavo tuo, kad teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus skolininko finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė reikalavimo suma lyginant ją su šio asmens nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis ir turimais įsipareigojimais. Teismas, įvertinęs tai, kad kreditorius pateikė duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, pagal kurį matyti, kad skolininkui nuosavybės teise nepriklauso joks nekilnojamasis turtas, taip pat pateiktus duomenis apie tai, kad skolininkas vengia priimti jam adresuotus procesinius dokumentus, kurie skolininkui įteikiami tik antstolio pagalba, konstatavo kad skolininkas gali vengti vykdyti ir įstatymų nustatytą pareigą – vykdyti sprendimą. Su šiais teismo argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti. Be to, atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą, taigi išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų ir argumentų, paneigiančių pirmiau minėtas aplinkybes ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtinančias, kad minėta ieškinio suma, atsižvelgiant į turimą turtą bei gaunamas pajamas, atsakovui nėra didelė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas prezumpcijos dėl didelės pareikšto ieškinio sumos nepaneigė – nepateikė jokių jo gerą turtinę padėtį patvirtinančių duomenų apeliacinės instancijos teismui ir nepaneigė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Byloje nėra duomenų, kad ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio finansinę padėtį apibūdinantys duomenys paneigtų prielaidas, jog egzistuoja grėsmė įvykdyti teismo sprendimą dėl didelės ieškinio sumos. Todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo spręsti, kad pareikšto reikalavimo suma apeliantui yra nedidelė.

Pažymėtina ir tai, kad visi apelianto atskirojo skundo argumentai yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje jie nenagrinėtini. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai mato, jog ieškinys yra netenkintinas. Tuo tarpu pats ieškinys ir jo reikalavimus patvirtinančių/paneigiančių įrodymų visetas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra nagrinėjamas. Nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, apelianto argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 144 str. 1 d. ir 178 str.).

Pažymėtina ir tai, kad apeliantas prašo nepanaikinus laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti UAB „Conresta“ pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka nagrinėja neįsiteisėjusias pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 301 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ((duomenys neskelbtini) str.). Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia apeliantui kreiptis į teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo ne tik taikant laikinąsias apsaugos priemones, bet ir po jų pritaikymo, todėl apeliantui išaiškinama, kad esant realiai galimybei atsakovo nuostoliams atsirasti, jis gali pateikti galimų nuostolių paskaičiavimus ir kreiptis į bylą pirmąja instancija nagrinėjantį teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priėmė pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė