Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

nustatė : I.

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos 2010 m. birželio 18 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) A. K. už ATPK 119 straipsnio 1, 3 dalyse ir 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirta 400 litų. Nuobauda paskirta už tai, kad 2010 m. birželio 12 d., apie 13 val., ties Birštonu, Nemuno upėje, A. K. priklausančia neregistruota motorine valtimi „Suzuki“ (variklis 6 AG) plaukė trys nepilnamečiai vaikai, iš kurių du buvo be gelbėjimosi liemenių. Šiais savo veiksmai asmuo pažeidė Vidaus vandenų laivybos taisyklių 234, 234.1, 234.2, 234.3 punktų reikalavimus.

A. K. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Pažymėjo, kad Nutarime nėra nurodyta jo priėmimo data, nors administracinės bylos nagrinėjimas vyko 2010 m. birželio 18 d., be to, administracinę nuobaudą paskyręs pareigūnas pažeidė ATPK 33 straipsnį, kadangi iš Nutarimo nėra aišku, kokio dydžio bauda jam paskirta už kiekvieną pažeidimą atskirai. Pažymėjo, kad 2010 m. birželio 12 d. nepilnamečiai vaikai plaukiodami jam priklausančia gumine pripučiama valtimi, plaukdami naudojosi tik irklais. Atkreipė dėmesį, kad jo veiksmuose nėra ATPK 122 straipsnio sudėties, nes pagal Vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 3-13, 3.3 punktą registre nėra registruojamos irklinės ir guminės valtys. Nurodė, kad sistemiškai aiškinant Vidaus vandenų laivybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu (2004 m. spalio 09 d. redakcija Nr. 149-5413) 234, 234.1, 234.2 punktus, jam priklausančiai irkluojamai valčiai, kurios galingumas 5,4 arklio galios, nėra reikalingos nei laivavedžio teisės, nei techninė apžiūra. Pažymėjo, kad minėtų taisyklių 234.3 punktas numato, kad gelbėjimosi liemenės reikalingos tik mažuosiuose laivuose, o irklinė valtis nėra priskiriama prie mažųjų laivų.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi A. K. skundo netenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, jog administracinio pažeidimo protokole nurodytu laiku Nemune trys nepilnamečiai vaikai plaukiojo A. K. priklausančia gumine valtimi su prie jos pritvirtintu mechaniniu varikliu, kurio galingumas yra 6AG (šešios arklio galios, atitinka 4,2 kw). Teismas konstatavo, kad minėtas aplinkybes patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, G. Č., L. J., G. V. tarnybinis pranešimas, šių asmenų, apklaustų liudytojais teismo posėdžio metu parodymai, fotonuotraukos, iš kurių aiškiai matyti, jog ant variklio dangčio nurodytas gamyklinis numeris „6“, kuris žymi variklio galingumą. Pažymėjo, kad šie požymiai atitinka vidaus vandenų transporto kodekso 14 straipsnyje, 15 straipsnio 3 dalyje, 2006 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-13 patvirtintų Vidaus vandenų transporto priemonių taisyklių 3.3 punkte, 19 punkte nurodytos vidaus vandenų transporto priemonės – mažojo laivo sąvoką. Mažojo laivo laivavedys pagal Vidaus vandenų laivybos taisyklių 234 punktą privalo turėti teisę valdyti šią transporto priemonę patvirtinantį dokumentą, įvardintą 234.1 punkte, registracijos ir techninės apžiūros dokumentą (234.2 p.). Atkreipė dėmesį, kad išimtį sudaro mažieji irkliniai laivai, skirti asmeniniam naudojimui, jų kasmetinė apžiūra neatliekama, tačiau konkrečiu atveju nustatyta, jog valtis buvo valdoma pritvirtinto variklio pagalba, o ne irklais, todėl jai negali būti taikoma minėta išimtis. Taip pat nurodė, kad privaloma turėti gelbėjimo liemenes kiekvienam keleiviui (234.3 p.). Teismas akcentavo, jog administracinės bylos duomenys patvirtina, kad laivybos inspektoriams pareikalavus, minėti dokumentai nebuvo pateikti. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, jog nutarime pažeidimo esmė išdėstyta nepakankamai aiškiai, nėra nurodyta pagal kurią ATPK 122 straipsnio dalį jis baudžiamas, tačiau pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas išdėstytas konkrečiai ir aiškiai, iš pareiškėjo paaiškinimo akivaizdu, jog jis suprato, kuo yra kaltinamas ir tai nesutrukdė gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl nustatyti nutarimo trūkumai pripažintini neesminiais ir nesudarančiais pagrindo jo naikinimui. Taip pat atkreipė dėmesį, jog nėra ginčo, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama 2010 m. birželio 18 d., todėl ši formali aplinkybė nedaro įtakos ginčijamo nutarimo teisėtumui. Be to, teismas pripažino pagrįstu pareiškėjo skundo argumentą dėl ATPK 33 straipsnio nuostatų pažeidimo, tačiau šis pažeidimas taip pat nelaikytinas esminiu, kuris būtų įtakojęs neteisėto nutarimo priėmimą, nes galutinė nuobauda paskirta teisingai, ATPK 119 straipsnio 3 dalies sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų ribose, parinktas sankcijos vidurkis, minėta sankcija apima kitų pažeidimų, numatytų ATPK 119 straipsnio 1 dalies bei ATPK 122 straipsnio 1 dalies sankcijas.

II.

A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį ir skundą patenkinti – Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apelianto įsitikinimu, Nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitiko ATPK 260 straipsnio ir 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų, šie pažeidimai atėmė iš A. K. galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog buvo plaukiojama gumine valtimi su prie jos pritvirtintu mechaniniu varikliu, kurio galingumas yra 6AG. Paaiškina, jog liudytojai G. Č., L. J., G. V. netikrino jam priklausančios valties variklio galingumo, galingumas buvo nustatytas tik pagal variklio gaubto numerį, tačiau minėtas užklijuotas lipdukas nepatvirtino variklio galingumo, kadangi variklio galingumą buvo galima nustatyti tik nuėmus variklio gaubtą, po kuriuo yra pažymėtas variklio numeris, arba iškėlus valtį iš vandens. Akcentuoja, jog teismas nepagrįstai atmetė A. K. pateiktus variklio galingumą patvirtinančius dokumentus. Taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad jo guminės valties prikabinto variklio keliamoji galia yra mažesnė nei 250 kilogramų, jis neprivalėjo būti registruotas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. Be to, pabrėžia, kad pagal Vidaus vandenų laivybos taisyklių 234.2 punktą, mažieji irkliniai laivai nėra registruojami vidaus vandenų laivų registre ir jiems nėra atliekama techninė apžiūra, todėl teismo išvados, kad techninė apžiūra buvo privaloma, nepagrįstos. Nurodo, jog Vidaus vandenų laivybos taisyklių 234.3 punktas numato, kad gelbėjimo liemenės reikalingos tik mažuosiuose laivuose, o irklinė valtis nėra priskiriama prie mažųjų laivų.

Lietuvos saugios laivybos administracija atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą. Institucijos įsitikinimu, administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas A. K. suformuluotas aiškiai ir konkrečiai. Pabrėžia, jog apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jo guminės valties variklio keliamoji galia yra mažesnė nei 250 kg, todėl jis yra neregistruojamas pagal Vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklių 3.3 punktą, pažymi, jog Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 16 straipsnio 1 dalyje ir Vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklių 3.7 punkte yra konkrečiai nurodyta, jog registruojami visi be išimties vidaus vandenų transporto priemonių pakabinamieji varikliai, be to, atkreipia dėmesį, kad pakabinami varikliai nėra skirstomi pagal keliamąją galią kilogramais, jų galingumas matuojamas arklio galiomis ir kilovatais. Pabrėžia, kad apelianto pateikti dokumentai nelaikytini patikimais įrodymais dėl variklio galingumo valties keliamosios galios, nes objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog šie dokumentai yra būtent tos valties, dėl kurios užfiksuoti pažeidimai, byloje nėra. Paaiškina, kad inspektoriai vadovavosi oficialaus „Suzumar“ atstovo Lietuvoje duomenimis, kurie buvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui, bei ilgamete darbine laivų patikrinimų praktika, leidusia teigti, jog mažiausia „Suzumar“ modelio pripučiamos valties keliamoji galia yra 400 kg. Variklio galią inspektoriai nustatė pagal duomenis ant variklio gaubto, sutikrinę juos su gamyklinėje lentelėje nurodytais variklio identifikacijos duomenimis. Pabrėžia, kad gamintojas variklio galią arklio jėgomis nurodo būtent ant variklio gaubto. Taip pat akcentuoja, jog A. K. vidaus vandenų transporto priemonė negali būti priskiriama prie mažųjų irklinių laivų, skirtų asmeniniam naudojimui, nes ant jos buvo užkabintas vidaus degimo variklis, kuriuo ji buvo varoma pažeidimo padarymo metu. Taigi šis laivas pagal Vidaus vandenų laivybos taisyklių 3 punktą įvardijamas laivu mechaniniu varikliu. Pabrėžia, jog atsižvelgus į visus parametrus, šis laivas priskiriamas pramoginiam laivui.

konstatuoja: III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu A. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 119 straipsnio 1, 3 dalyse ir 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad 2010 m. birželio 12 d., apie 13 val., ties Birštonu, Nemuno upėje, A. K. priklausančia neregistruota motorine valtimi (variklis 6 AG) plaukė trys nepilnamečiai vaikai, iš kurių du buvo be gelbėjimosi liemenių.

ATPK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad plaukiojimas vidaus vandenų transporto priemonėmis, neaprūpintomis gelbėjimosi priemonėmis, ar šių priemonių privalomo naudojimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimties iki dviejų šimtų litų.

ATPK 119 straipsnio 3 dalyje inter alia įtvirtinta, jog perdavimas vairuoti vidaus vandenų transporto priemones asmeniui, neturinčiam teisės jas vairuoti, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų.

ATPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vidaus vandenų transporto priemonių registravimo reikalavimų arba nustatytos jų pristatymo techninei apžiūrai tvarkos pažeidimas arba transporto priemonių, turinčių gedimų, dėl kurių uždrausta šias transporto priemones eksploatuoti, arba perdirbtų be atitinkamo leidimo, arba nustatyta tvarka neįregistruotų, arba be techninės apžiūros, arba neparengtų žmonėms ir kroviniams plukdyti, vairavimas ar jų išleidimas plaukioti užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir pareigūnams _ nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų.

A. K. apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas jį kaltu pagal ATPK 119 straipsnio 1, 3 dalis ir 122 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. padarytus pažeidimus įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, G. Č., L. J., G. V. tarnybinis pranešimas, šių asmenų, apklaustų liudytojais teismo posėdžio metu parodymai, fotonuotraukos ir kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius A. K. kaltinančius įrodymus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pareigūnų G. Č., L. J. ir G. V., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Liudytojų teisme duoti parodymai atitinka jų pirminiame paaiškinime (tarnybiniame pranešime) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių pažeidėjas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių pareigūnų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai. Teisėjų kolegija taip pat nelaiko, kad apelianto atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo padaryta esminių trūkumų ATPK 260 straipsnio prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Kauno apygardos administracinio teismo nutarties paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.