Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2012-04-27 · Administracinė byla Nr. A-602-2104-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-27
Bylos Nr.
A-602-2104-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01789-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan (pran.)
Pareiškėjas
UAB „Jašiūnų keramika“, UAB „Polivektris“
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Jašiūnų kaimo bendruomenės centro, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Asociacija Jašiūnų kaimo bendruomenės centras
Kategorijos
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A602-2104/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01789-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 14.3; 14.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

Sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei N. F.,pareiškėjo UAB „Jašiūnų keramika“ atstovei T. K.,pareiškėjo UAB „Polivektris“ atstovei A. B.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (atstovaujamos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus) atstovui M. J.,

trečiojo suinteresuoto asmens Jašiūnų kaimo bendruomenės centro atstovui advokatui V. O.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Polivektris“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jašiūnų keramika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Polivektris“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jašiūnų keramika“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (atstovaujamai Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus) (tretieji suinteresuotieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Asociacija Jašiūnų kaimo bendruomenės centras) dėl rašto ir įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Polivektris“ (toliau – ir UAB „Polivektris“) ir uždaroji akcinė bendrovė „Jašiūnų keramika“ (toliau – ir UAB „Jarašiūnų keramika“) (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. lSS-(8.5)-1928 „Dėl skundo“; 2) atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir atsakovas; Šalčininkų žemėtvarkos skyrius) vedėjo 2011 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2)-801 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos vedėjo 2011 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 43VĮ-(14.43.2)-538 panaikinimo“; 3) priteisti teismo išlaidas (4000 Lt).

Skunde nurodė, jog 1998 m. birželio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu A. B. individuali įmonė įsigijo iš UAB „Jašiūnų keramika“ 12 gamybinės paskirties pastatų. Nekilnojamojo turto kadastre sklypas pirmą kartą buvo įregistruotas 1999 metais, kai UAB „Jašiūnų keramika“ kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1453-85 sklypas buvo išnuomotas 99 metams UAB „Jašiūnų keramika“ komercinei-ūkinei veiklai. Dalis nuomojamame žemės sklype esančių pastatų 2000 m. spalio 26 d. buvo parduota UAB „Polivektris“ ir nuomos teisė perėjo šiai bendrovei. UAB „Polivektris“ 2001 m. spalio 8 d. pasirašė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 381. UAB „Polivektris“ 2006 m. balandžio 11 d. sudarė Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1181, pagal kurią įsigijo 4441/103019 dalį nuomojamo žemės sklypo. UAB „Jašiūnų keramika“ 2006 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6719 įsigijo 91667/103019 dalis žemės sklypo. Sudarant žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartis buvo nustatyta žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, nurodytas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos.

Pažymėjo, jog teritorija, kurioje savo veiklą vykdo UAB „Polivektris“ yra naudojama gamybai, kurios šiuolaikinis pavadinimas – „Jašiūnų keramika“. Todėl pareiškėjai, manydami, kad pirkimo-pardavimo sutartyse žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis buvo nurodyti klaidingai, kreipėsi į Šalčininkų žemėtvarkos skyrių, prašydami ištaisyti faktinę klaidą ir teisingai nurodyti naudojamo žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį – naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdį – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Šalčininkų žemėtvarkos skyrius 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2)-538 „Dėl UAB „Jašiūnų keramika“ ir UAB „Polivektris“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. 8520/0001:179 kadastro duomenų patikslinimo Šalčininkų rajone“ patikslino 103019 kv. m žemės sklypo, (kadastrinis Nr. 8520/0001:179), esančio (duomenys neskelbtini). Šalčininkų rajone, kadastro duomenis, vietoje būdo ir pobūdžio „komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektams statyti“ įrašydamas būdą ir pobūdį „pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos“. Nurodė, jog Šalčininkų rajono Jašiūnų bendruomenės centro pirmininkas Tarnybai parašė skundą, kuri 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 1SS-(8.5)-1928 „Dėl skundo“ įpareigojo Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėją panaikinti Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2)-538 „Dėl UAB „Jašiūnų keramika“ ir UAB „Polivektris“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. 8520/0001:179 kadastro duomenų patikslinimo Šalčininkų rajone“. Tarnyba rašte nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. 8520/0001:179) būdas ir pobūdis 2006 metais buvo nustatytas klaidingai, t. y. ne pagal žemės sklype esančių statinių paskirtį, tačiau žemės sklypui naudojimo būdą ir pobūdį buvo galima keisti tik parengus teritorijų planavimo dokumentą bei atlikus kitas teisės aktuose nustatytas procedūras. Tikino, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad miestų teritorijose esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai, patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, nebūtina rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus esamų statinių eksploatavimui. Be to, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atsakingi pareigūnai, o būtent – Šalčininkų rajono vyriausias architektas suderino pareiškėjų naudojamo žemės sklypo planus, parengtus Korporacijos Matininkai (1999 m. balandžio 16 d.), kai žemės sklypo dalys buvo išnuomotos UAB „Jašiūnų keramika“ ir A. B. individualiai įmonei ir 2001 m. kovo 15 d., kai žemės sklypo dalys buvo išnuomotos pareiškėjams. Todėl, Šalčininkų rajono vyriausiojo architekto žyma apie tai, kad žemės sklypo planas suderintas, visiškai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nuostatai.

Pareiškėjai skunde taip pat nurodė, kad jie, sudarydami žemės sklypo nuomos sutartis, susitarė, kad žemę naudos komercinei-ūkinei veiklai (pagal tiesioginę pastatų naudojimo paskirtį). 2006 metais pirkdami žemės sklypo dalis, pareiškėjai turėjo pagrįstus lūkesčius, kad, eksploatuodami gamybinės paskirties pastatus, toliau naudos žemės sklypo dalis savo gamybinei veiklai. Todėl pažymėjo, jog pirkimo-pardavimo sutartyse padarytus įrašus apie sklypo priskirimą komercinės paskirties objektų teritorijoms vertino kaip techninę klaidą, kuri turėjo būti nedelsiant ištaisyta. Teigė, kad apskrities viršininko teisės ir pareigos nuo 2010 m. liepos 1 d. perėjo Tarnybai. Todėl tvirtino, jog žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis teisėtai ir pagrįstai buvo patikslintas 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 43VI-(14.43.2)-538 „Dėl UAB „Jašiūnų keramika“ ir UAB „Polivektris“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. 8520/0001:179 kadastro duomenų patikslinimo Šalčininkų rajone. Nurodė, jog Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad bendrojo teritorijų planavimo dokumento II etapą sudaro koncepcijos rengimo stadija – nustatoma teritorijos vystymo bendroji erdvinė koncepcija, funkciniai prioritetai ir teritorijos tvarkymo reglamentavimo ypatumai. Pažymėjo, jog Šalčininkų rajono savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T-1395 „Dėl Jašiūnų miestelio bendrojo plano koncepcijos patvirtinimo“ patvirtino Jašiūnų miestelio bendrojo plano koncepcijos II variantą, kurio sprendiniai numato, kad pareiškėjų valdomas žemės sklypas patenka į verslo, aptarnavimo, gamybos, pramonės (teritorijos darbo vietų plėtrai) funkcinę zoną. Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnyje numatyta, kad detaliojo plano sprendiniai negali prieštarauti bendrojo plano sprendiniams, todėl pareiškėjų naudojamo žemės sklypo būdas ir pobūdis „pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos“ pilnai atitinka bendrojo plano sprendiniams ir negali būti keičiami į „komercinės paskirties objektų teritorijos“.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnybos Šalčininkų žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsiliepime nurodė, jog vadovaujantis Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinį, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (toliau – Įsakymas) (2005 m. lapkričio 7 d. įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2005 m. lapkričio 18 d. iki 2009 m. gruodžio 12 d.), žemės sklypams, kuriuose yra esami arba numatomi statyti pramonės, gamybos įmonių ir sandėlių pastatai, turi būti nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Todėl atsižvelgiant į pareiškėjų nuosavybės teise valdomų ir žemės sklype, kadastro Nr. 8520/0001:179, esančių pastatų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (gamybos, pramonės bei sandėliavimo), priimta išvada, kad žemės sklypo, kadastro Nr. 8520/0001:179, būdas ir pobūdis 2006 metais buvo nustatyti klaidingai, tai yra ne pagal žemės sklype esančių statinių paskirtį. Teigia, kad ši klaida galėjo būti padaryta 2006 metais, kuomet priimant Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. kovo 15 d. ir 2006 m. kovo 24 d. įsakymus Nr. 2.3-2324-85 ir Nr. 2.3-2524-85 dėl žemės sklypo dalių pardavimo pareiškėjams, buvo vadovautasi 1999 m. gegužės 14 d. ir 2001 m. spalio 8 d. su pareiškėjais sudarytose nuomos sutartyse Nr. 310 ir Nr. 381 nurodyta žemės naudojimo paskirtimi – komercinei-ūkinei veiklai. Pažymėjo, jog 2005 m. sausio 30 d. įsigaliojus įsakymui, komercinė-ūkinė žemės sklypo naudojimo paskirtis nebuvo numatyta. Siekiant ištaisyti padarytą klaidą bei vadovaujantis Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 24 d. aktu Nr. 43KB-1, 2011 m. gegužės 10 d. ir 2011 m. gegužės 11 d. pareiškėjų prašymais, Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.) - 538 patikslino 10,3019 ha žemės sklypo, kadastro Nr. 8520/0001:179, kadastro duomenis, vietoje žemės sklypo būdo ir pobūdžio „komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektams statyti“ įrašydamas būdą ir pobūdį „pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos“. Vadovaujantis šiuo įsakymu buvo padaryti atitinkami pakeitimai ir Nekilnojamojo turto registre. Tačiau Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 4 d. priimtu sprendimu Nr. lSS-(8.5)-1928 gavus įpareigojimą, Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-538 2011-08-09 to paties vedėjo įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2)-801 buvo panaikintas.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad sprendimas panaikinti Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 26 d. įsakymą buvo priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis. Keičiant žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, būtina vadovautis ne bendromis, pareiškėjų nurodomo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 35 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, o Žemės įstatymo 24 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir procedūromis. Nesutiko su pareiškėjų nurodoma aplinkybe, kad 2001 m. birželio 28 d. Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos patvirtintas 103019 ha žemės sklypo planas yra prilyginamas detaliojo ar kitiems teritorijų planavimo dokumentams. Nurodė, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktą miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Kadangi Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis Jašiūnai yra miestelis ir pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio nuostatas priskiriamas kaimo gyvenamosioms vietovėms, todėl minimos įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Pridūrė, kad žemės sklypui, kadastro Nr. 8520/0001:179, prieš sudarant su pareiškėjais valstybinės žemės nuomos, o vėliau – pirkimo-pardavimo sutartis, teritorijų planavimo dokumentas nebuvo rengtas, kadangi, pirkimo-pardavimo sutarčių rengimo metu buvo vadovautasi dar 2001 m. birželio 28 d. Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos patvirtintu žemės sklypo planu, kuriame nurodytos pareiškėjų faktiškai naudojamų žemės sklypų ribos atitiko jiems parduodamų žemės sklypų ribas ir plotus. Teigė, kad žemės sklypui, kadastro Nr. 8520/0001:179, naudojimo būdą ir pobūdį buvo galima keisti tik parengus detalųjį planą bei atlikus kitas įstatymuose nustatytas procedūras.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Jašiūnų bendruomenės centras atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Atsiliepime pažymėjo, jog Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata taikoma tik miestams, tačiau Jašiūnai yra miestelis. Nurodė, kad net tuo atveju, jei pareiškėjų gamybiniai pastatai būtų miesto teritorijoje, tam, kad būtų galima pakeisti dabar esantį žemės naudojimo būdą ir pobūdį, būtų privaloma ruošti žemės sklypų planus ir juos pateikti tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui. Teigė, jog siekiant pakeisti teritorijos naudojimo būdą ir pobūdį ne miestuose esančioms teritorijoms, joms išlieka bendrasis reikalavimas, t. y. ruošti detalųjį planą. Dėl pareiškėjų argumento, jog žemės naudojimo būdo nepakeitimas pagal jų turimų pastatų paskirtį, yra techninė klaida, kuri turėjo būti pataisyta, nurodė, jog tuo metu galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo redakcija nenumatė jokių kitų žemės naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo būdų, tik kaip ruošiant teritorijos detalųjį planą. Dėl pareiškėjų argumento, kad ruošiamo Jašiūnų miestelio bendrojo plano koncepcijos II variante pareiškėjų turimi žemės sklypai patenka į verslo, aptarnavimo, gamybos, pramonės funkcinę zoną nurodė, jog teritorijos bendrojo plano koncepcija dar nėra teritorijos bendrasis planas dėl to projekto rengėjo pasiūlymas negali būti teisiniu pagrindu spręsti dėl žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymo administraciniu aktu ar teismo sprendimu iki teritorijos bendrojo plano patvirtinimo įstatymo nustatyta tvarka.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas apžvelgė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir konstatavo, jog ginčo išsprendimui taikytini specialūs įstatymai – Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos bei su jais susiję lydimieji kiti poįstatyminiai teisės aktai. Nurodė, jog pagal ginčo šalių pripažintas situacijos faktines aplinkybes, pareiškėjų nuomone, klaidos ištaisymas – t. y. dėl pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, naudojimo pobūdžio – VAĮ 35 straipsnio nuostatomis, nėra pagrįstas, nes žemės paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo klausimai aptarti paminėtuose specialiuose teisės aktuose. Pažymėjo, jog Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo tvarką nustato Vyriausybė (straipsnio 2 dalis). Pagal sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat tais atvejais, kai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, tokį sprendimą priėmusi institucija perskaičiuoja žemės sklypo vertę ir žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinių prašymu patikslinami Nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre (straipsnio 4 dalis). Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos (straipsnio 6 dalis). Toliau dėstė, jog Vyriausybė 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtino Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuris reglamentuoja pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymą formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimą. Pažymėjo, jog Aprašo 10 punkte konstatuota, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama Tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos arba jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal parengtus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, žemės konsolidacijos, kaimo plėtros žemėtvarkos, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir detaliuosius planus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Tęsė, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą detalieji planai rengiami, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 35 dalį teritorijos naudojimo tipas – vadovaujantis teritorijų planavimo normomis, bendruosiuose, specialiuosiuose (masteliu 1:2000 ar stambesniu) ir (ar) detaliuosiuose planuose numatyta galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, galimi žemės naudojimo būdai ir, jei numatyta, pobūdis, maksimalūs užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankumo rodikliai ir galimų statyti statinių paskirtys. Detaliuoju planu nustatomas teritorijos naudojimo tipas ir galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdai ir, jei numatyta, pobūdis bei kiti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti privalomieji reglamentai. Konkretus žemės sklypui ar jo daliai taikomas žemės naudojimo būdas ir, jei numatyta, pobūdis nustatomi ar keičiami kitais (nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties) pagal patvirtinto detaliojo plano sprendinius galimais žemės naudojimo būdais ir, jei numatyta, pobūdžiu, informavus visuomenę Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu (Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalis).

Apžvelgęs aktualų teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog, nagrinėjamu atveju aptariamų žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, naudojimo pobūdis galėjo ir gali būti keičiamas parengus sklypo detalųjį planą. Pridūrė, jog ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo bei sprendimuose ir oficialiuose raštuose išdėstytais pagrindais, o atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentacija ginčo klausimu pagrįsta teisės aktų nuostatomis.

III.

Pareiškėjai UAB „Polivektris“ ir UAB „Jašiūnų keramika“, nesutikdami su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 83 – 86), kuriuo prašo pareiškėjų skundą tenkinti: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. lSS-(8.5)-1928 „Dėl skundo“ ir Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2)-801 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos vedėjo 2011 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 43VĮ-(14.43.2)-538 panaikinimo“.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime daug dėmesio skyrė argumentams, susijusiems su pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimą reglamentuojančių teisės normų taikymu, tačiau byloje nėra ginčo, kad nuo pat sklypo suformavimo momento (nuo 1999 metų) jo paskirtis buvo – kita. Teigia, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nesikeitė. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad sklypo naudojimo būdas ir pobūdis buvo nustatyti 2006 metais sudarant žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartis su pareiškėjais. Mano, kad sandorio sudarymo metu žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nenustatomi, t. y. žemės sklypo, kaip nekilnojamojo turto objekto, charakterizuojančios savybės. Sąvokos „žemės sklypo naudojimo būdas“ ir „žemės sklypo naudojimo pobūdis“ teisės aktuose atsirado 2004 m. sausio 27 d. priėmus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymą. Iki šio įstatymo priėmimo žemės sklypams buvo nustatoma tik pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Nekilnojamojo turto kadastre ginčo sklypas buvo įregistruotas pirmą kartą 1999 metais, kai UAB „Jašiūnų keramika“ kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Kreipimosi metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 32 punkte buvo išvardyti dokumentai, kuriuos reikėjo pateikti rajono žemėtvarkos skyriui kartu su prašymu išnuomoti naudojamą žemės sklypą. A. B. individuali įmonė ir UAB „Jašiūnų keramika“ pateikė Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui Korporacijos Matininkai 1999 m. balandžio 16 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:2000, kuris 1999 m. balandžio 20 d. buvo suderintas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje, 1999 m. balandžio 26 d. suderintas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1453-85 sklypas išnuomotas 99 metams UAB „Jašiūnų keramika“ komercinei-ūkinei veiklai. 2000 m. spalio 26 d. dalis nuomojamame žemės sklype esančių pastatų buvo parduota UAB „Polivektris“ ir nuomos teisė perėjo šiai bendrovei. Nuomojamo žemės sklypo planas buvo patikslintas Korporacijos Matininkai 2001 m. kovo 15 d. atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes ir suderintas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijoje 2001 m. birželio 21 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 381 UAB „Polivektris“ pasirašė 2001 m. spalio 8 d. Taigi, ginčo sklypas suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjai sklypo naudotojais tapo ankščiau, negu Lietuvos Respublikos teisės aktuose buvo suformuluotos sąvokos „žemės sklypo naudojimo būdas“ ir „žemės sklypo naudojimo pobūdis“. Remiasi Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi (2004 m. sausio 27 d. redakcija) ir teigia, kad sklypo paskirtis nustatoma atsižvelgiant į jame esančių pastatų paskirtį. Teritorijų planavimo dokumentai rengiami tais atvejais, kai sklype numatoma plėtoti veiklą arba keisti teritorijos tvarkymo būdą. Pažymi, jog pareiškėjų gamybinė veikla sklype yra tęstinio pobūdžio, todėl perkant naudojamą sklypą nebuvo reikalaujama rengti teritorijos planavimo dokumentą. Taip pat remiasi Tvarka ir pažymi, jog ji numatė, kad pareiškėjai turėjo pateikti institucijai perkamo žemės sklypo kadastrinių matavimų planą atitinkantį teritorijų planavimo dokumentą. Tvarka nenumato pareiškėjų pareigos rengti tokį teritorijos planavimo dokumentą. Žemės įstatymas numato pareiškėjų teisę pirkti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra jiems nuosavybės teise priklausantys pastatai, tačiau įstatymas nesuteikia pareiškėjams teisės rengti valstybinės žemės sklypo planavimo dokumento. Todėl mano, kad pirmos instancijos teismo argumentai dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymo pirkimo-pardavimo sutartimis neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir teisės normų reikalavimų. Priduria ir tai, jog pirmos instancijos teismas nenurodo argumentų dėl kurių nesutinka, kad pareiškėjų naudojamo sklypo naudojimo būdas ir pobūdis buvo nurodyti klaidingai ir kodėl tai negali būti laikoma klaida, taisytina VAĮ 35 straipsnyje numatyta tvarka.

Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad pareiškėjų skunde nurodytus raštą ir įsakymą inicijavo trečiasis suinteresuotas asmuo – Jašiūnų kaimo bendruomenės centras – kurio visi veiksmai nukreipti į pareiškėjų gamybinės veiklos nutraukimą. Nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Nr. I- 2699/121/2011, kurioje pareiškėjas, Jašiūnų kaimo bendruomenės centras, prašė panaikinti UAB „Polivektris“ taršos ir integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimą suteikiantį teisę vykdyti veiklą ginčo sklype. Skundo pagrindas: įmonė veikia teritorijoje, kurios naudojimo būdas ir pobūdis yra „komercinės paskirties teritorija“. Teigia, jog byla buvo nutraukta pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą, tačiau manytina, kad nagrinėjamos bylos tikslas yra – konstatavus, kad pareiškėjai veikia komercinės paskirties teritorijoje, uždrausti šioje teritorijoje gamybinę veiklą, t. y. panaikinti TIPK leidimus pareiškėjams. Tikina, jog Jašiūnų kaimo bendruomenės centro veiksmais siekiama sužlugdyti Jašiūnuose veikiančių pareiškėjų verslą darbą prarastų virš 100 darbuotojų, ES struktūrinių fondų lėšos nebus investuotos į Jašiūnų miestelio plėtrą ir ekonomikos augimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Šalčininkų žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į pareiškėjų skundą (t. II, b. l. 95 – 99) prašo šį apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą atsakovas iš esmės grindžia tapačias argumentais, kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Jašiūnų kaimo bendruomenės centras atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (t. II, b. l. 92 – 93) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjai kaip sprendimo trūkumą nurodo tai, kad teismas daug dėmesio skyrė teisės aktams, susijusiems su pagrindinės žemės paskirties keitimu, nors tokio ginčo byloje nėra. Teigia, jog tokio ginčo byloje nėra ir teismas jo nesprendė, tačiau tie patys teisės aktai reglamentuoja tiek pagrindinės žemės paskirties keitimą, tiek jos naudojimo būdą ir pobūdį, tad teismas neišvengiamai privalėjo aptarti ir remtis šiais teisės aktais. Taip pat pažymi, jog Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. kovo 15 d. ir 2006 m. kovo 24 d. įsakymų Nr. 2.3-2324-85 ir Nr. 2.3-2524-85 pagrindu su pareiškėjais buvo sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys, kurias pasirašė pareiškėjų įgalioti atstovai. Įsakymų nuostatos apie žemės naudojimo būdą ir pobūdį pilnai perkeltos į šias sutartis. Nei tuo metu, nei per kitus penkis metus pareiškėjai nekėlė jokių pretenzijų apskrities viršininko administracijai, kas vertintina kaip sutikimas nustatytu žemės naudojimo būdu ir pobūdžiu. Mano, jog akivaizdu, kad pareiškėjai yra juridiniai asmenys, užsiimantys verslu ir turintys galimybę tiek patys gilintis į žemėnaudos teisinius klausimus, tiek pasitelkti profesionalius patarėjus. Be to, žemė buvo pirkta ne iš privataus asmens, o iš valstybės pagal tvarką ir formą, patvirtintą teisės aktais, kas suponuoja tokio sandorio ir jo sąlygų teisėtumą ir pagrįstumą. Teigia, jog žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą, t. y. apskrities viršininko įsakymo pakeitimą inicijavo savo įsakymu Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus vadovas, taigi šiuo atveju turi būti įvertinta tai, kad nesilaikyta subordinacijos. Pažymi, jog aukščiau nurodyti įsakymai galioja iki šiol, jų niekas neginčijo iki šios bylos, nebuvo toks reikalavimas pareiškėjų keliamas ir šioje byloje. Nurodo ir tai, jog neginčijama, kad pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą apskųsti apskrities viršininko įsakymus. Akcentuoja, jog praėjo jau penkeri metai nuo įsakymų išleidimo ir neįmanoma rasti argumentų pateisinti įstatymo nustatytą apskundimo termino praleidimą. Mano, jog neturi jokios teisinės reikšmės skundo argumentas, neva toje teritorijoje istoriškai yra susiklosčiusi gamybinė teritorija. Žemės naudojimo būdas ir pobūdis pagal teisės aktų nustatytą tvarką ir procedūras nustatomi pagal konkrečią faktinę arba planuojamą situaciją, o ne atsiranda įgyjamosios senaties būdu. Apibendrina, jog konkrečiu atveju pakeisti pareiškėjų žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį įmanoma tik parengus teritorijos detalųjį planą. Priduria, jog visiškai nepagrįsti yra skundo teiginiai, kad Jašiūnų bendruomenės centras siekia nutraukti gamybą pareiškėjų įmonėse. Šiuo aspektu pažymi, jog Jašiūnų visuomenės centras, būdamas Jašiūnų miestelio bendruomenės atstovu, neturi tokių įgaliojimų, tačiau turi teisę ir ja naudojasi, siekdamas, kad miestelio teritorijoje veikiančios įmonės, o ypač tokia, kaip UAB „Polivektris“, perdirbanti per metus po 10 000 tonų plastiko atliekų, savo veiklą organizuotų pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai UAB „Polivektris“ ir UAB „Jašiūnų keramika“ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 10.3019 ha žemės sklypą (kadastro Nr. 8520/0001:179), esantį (duomenys neskelbtini). UAB „Polivektris“ vardu nuo 2006 m. yra įregistruota nuosavybės teisė į 91667/103019 dalių sklypo, UAB „Jašiūnų keramika“ vardu nuo 2006 m. yra įregistruota nuosavybės teisė į 4441/103019 dalių sklypo. Be to, yra įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į likusią sklypo dalį – 6911/103019 dalis, ši sklypo dalis nuo 2005 m. yra išnuomota UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“. Pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę į sklypo dalis pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu.

2011 m. kovo mėn. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl ginčo žemės sklypo patvirtina, kad minėtu laikotarpiu žemės sklypo paskirtis buvo nurodyta – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos.

2011 m. gegužės mėn. pareiškėjai kreipėsi į Šalčininkų žemėtvarkos skyrių su prašymais dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, kuri pareiškėjų manymu buvo klaidingai nustatyta – kita, prašė nustatyti, kad tai yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, nes pareiškėjai vykdo ir nuo žemės įsigijimo vykdė pramoninę veiklą.

2011 m. gegužės 24 d. Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus darbuotojai surašė aktą bei sudarė žemės sklypo kadastro duomenis, kur nurodė, kad žemės ūkinės veiklos pobūdis yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, žemės naudojimas skirtas pramonės ir sandėliavimo įmonių statybai. 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-538 Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjas patikslino 10,3019 ha žemės sklypo, kadastro Nr. 8520/0001:179, kadastro duomenis, vietoje žemės sklypo būdo ir pobūdžio „komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektams statyti“ įrašydamas būdą ir pobūdį „pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos“. Vadovaujantis šiuo įsakymu buvo padaryti atitinkami pakeitimai Nekilnojamojo turto registre nuo 2011 m. gegužės 24 d.

2012 m. balandžio 16 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl ginčo žemės sklypo patvirtina, kad šiuo metu žemės sklypo paskirtis yra nurodyta – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Registre kaip kadastro žyma yra nurodytas kadastro duomenų tikslinimas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-603.

2011 m. birželio mėn. Jašiūnų kaimo bendruomenės centras kreipėsi su skundu į Tarnybą prašydamas panaikinti Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 26 d. įsakymą ir patraukti šį pareigūną drausminėn atsakomybėn. Paaiškino, kad žemės naudojimo būdas ir pobūdis gali būti keičiamas tik teritorijų planavimo dokumentu.

2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. lSS-(8.5)-1928 Tarnyba įpareigojo Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėją panaikinti 2011 m. gegužės 26 d. įsakymą, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo kadastro Nr. 8520/0001:179 žemės naudojimo būdas ir pobūdis.

Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2)-801 panaikino Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-26 įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-538 dėl žemės sklypo kadastro Nr. 8520/0001:179 duomenų patikslinimo ir įpareigojo žemės sklypo savininkus pakeitimus įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad registre duomenis atsisakyta keisti, nes vykstant teismo procesui, nėra įsigaliojęs 2011 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas, todėl registre ir šiuo metu yra žemės sklypo naudojimo būdas yra nurodytas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Nekilnojamojo turto registre nurodyta pastaba, kad Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 43VĮ-(14.43.2)-801 pagrindu panaikintas Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-26 įsakymas Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-538.

Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo, t.y. dėl administracinio akto, kuriuo viešojo administravimo subjektas panaikino savo priimtą sprendimą. Dalyvaujantys byloje asmenys turi skirtingas pozicijas dėl šio administracinio akto esmės. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad šis aktas yra neteisėtas iš esmės, t. y. administravimo subjektas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo naikinti savo ankstesnį sprendimą, kuriuo buvo pakeisti žemės naudojimo būdas ir pobūdis, nes ginčijamu atveju 2011 m. gegužės mėn. priimtais sprendimais nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šių duomenų pakeitimo, o tik buvo ištaisytos klaidos, todėl keičiant duomenis neturėjo būti rengiamas teritorijų planavimo dokumentas.

Administracinis teismas, nagrinėdamas bylą sprendžia klausimą dėl administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 3 straipsnis). ABTĮ 3 straipsnio turinys bei administracinio akto panaikinimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 89 straipsnyje, patvirtinta, kad administracinio akto teisėtumo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į tai, ar yra pagrindinės tokio akto teisėtumo sąlygos: 1) administracinis aktas iš esmės neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas priimti viešojo administravimo aktą; 3) viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį aktą laikėsi nustatytų procedūrų. Administracinis aktas gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 89 straipsnio 2 dalis).

Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis). Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Tarnyba bei Šalčininkų žemėtvarkos skyrius, priimdami ginčijamus sprendimus, paneigė teisėtumo principą ir inicijavo klausimo dėl žemės naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo neturėdami tam teisėto pagrindo, tokio pagrindo nenustatymu teisės aktuose ir turėtų būti užtikrinamas sprendimo teisėtumo principas. Šalčininkų žemėtvarkos skyrius vienu administraciniu sprendimu išsprendžia klausimą dėl žemės naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo, asmenims yra sukuriamos tam tikros teisės ir pareigos, ginčijamais sprendimais viešojo administravimo subjekto sprendimas panaikinamas kaip prieštaraujantis teisės aktams. Vadovaujantis tokia viešojo administravimo subjekto praktika, nebūtų jokių kliūčių ir toliau naikinti ar keisti savo buvusius priimtus sprendimus, tokia praktika būtų nesuderinama nei su gero administravimo principu, nei su susiformavusių santykių stabilumu nei su teisėtumo principu. Viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas įgijo privalomumo ir teisėtumo galią ir negalėjo būti pakeistas ar panaikintas jį priėmusio subjekto sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A60 2-227/2012).

Tarnyba savo sprendimu įpareigojo teritorinį skyrių išspręsti klausimą, kurį išspręsti skyrius nėra kompetentingas ir klausimą, kurį teritorinis skyrius turėjo spręsti pažeisdamas nustatytas procedūras.

Pažymėtina, kad Šalčininkų žemėtvarkos skyrius, Tarnybos įpareigojimu, panaikindamas savo priimtą ankstesnį sprendimą dėl žemės naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo, faktiškai pakartotinai išsprendė klausimą dėl žemės naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo, nors Tarnybos sprendimu buvo teisingai konstatuota, kad Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus buvo nekompetentingas spręsti šį klausimą, kuris turi būti sprendžiamas teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos tesimas padarė teisingą išvadą, kad žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, naudojimo pobūdis galėjo ir gali būti keičiamas vykdant procedūras, nustatytas teritorijų planavimo įstatyme. Ši teismo išvada teisingai buvo pagrįsta pritaikius Žemės įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo normas.

Žemės įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat tais atvejais, kai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, tokį sprendimą priėmusi institucija perskaičiuoja žemės sklypo vertę ir žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinių prašymu patikslinami Nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre. Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą detalieji planai rengiami, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jeigu jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statybos techninio projekto rengimo metu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 35 dalį teritorijos naudojimo tipas – vadovaujantis teritorijų planavimo normomis, bendruosiuose, specialiuosiuose (masteliu 1:2000 ar stambesniu) ir (ar) detaliuosiuose planuose numatyta galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, galimi žemės naudojimo būdai ir, jei numatyta, pobūdis, maksimalūs užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankumo rodikliai ir galimų statyti statinių paskirtys.

Detaliuoju planu nustatomas teritorijos naudojimo tipas ir galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdai ir, jei numatyta, pobūdis bei kiti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti privalomieji reglamentai. Konkretus žemės sklypui ar jo daliai taikomas žemės naudojimo būdas ir, jei numatyta, pobūdis nustatomi ar keičiami kitais (nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties) pagal patvirtinto detaliojo plano sprendinius galimais žemės naudojimo būdais ir, jei numatyta, pobūdžiu, informavus visuomenę Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu (Teritorijų planavimo įstatymo 23straipsnio 5 dalis).

Teritorijų planavimo įstatyme nustatytos procedūros, kuriose yra įgyvendinti principai, turintys nepažeisti žemės savininkų, valdytojų, suinteresuotos visuomenės interesų, kartu turi būti laikomasi šioje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų arba Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka tokie dokumentai turi būti rengiami. Šiose procedūrose nėra nustatyta galimybė Tarnybos teritoriniam skyriui spręsti klausimą dėl žemės naudojimo būdo ir pobūdžio panaikinimo, ką padarė ginčijamu sprendimu Tarnybos teritorinis skyrius. Dėl to ginčijami sprendimai yra priimti ne tik paneigiant minėtą teisėtumo principą, bet ir pažeidžiant Žemės įstatymo 32 straipsnyje nustatytą valstybės, savivaldybių institucijų ir Valstybės žemės fondo kompetenciją reguliuojant žemės santykius. Nacionalinė žemės tarnyba atliko veiksmus, kuriuos kompetentingos atlikti yra savivaldybės institucijos.

Pažymėtina, kad pareiškėjai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame procese, prašydami panaikinti ginčijamus sprendimus, kitaip aiškino minėtas teisės normas ir kitaip kvalifikavo bylos faktines aplinkybes. Teisės taikymas ir aiškinimas yra teismo prerogatyva, todėl nustatytų faktinių aplinkybių kitoks kvalifikavimas negu nurodo pareiškėjas bei kitų teisės normų taikymas tenkinant skundą nelaikytinas skundo tenkinimu kitu pagrindu nei nurodo skunde pareiškėjai.

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir priimamas naujas sprendimas – skundą tenkinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis). Tarnybos, neteisingai išnagrinėjusios ginčą ikiteismine tvarka, sprendimas ir Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus sprendimai naikinami kaip neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams bei priimti nekompetentingų subjektų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1, 2 punktas).

Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, pareiškėjams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėjui UAB „Polivektris“ priteistina 50 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų. Pareiškėjui UAB „Jašiūnų keramika“ priteistina 100 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų. Pareiškėjų prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtinto išlaidų dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų UAB „Polivektris“ ir UAB „Jašiūnų keramika“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų UAB „Polivektris“ ir UAB „Jašiūnų keramika“ skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. lSS-(8.5)-1928 „Dėl skundo“; panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2)-801 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos vedėjo 2011 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 43VĮ-(14.43.2)-538 panaikinimo“.

Priteisti UAB „Polivektris“ naudai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (atstovaujamos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus) 2050 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti UAB „Jašiūnų keramika“ naudai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (atstovaujamos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus) 2100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys GagysRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan