- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-14
- Bylos Nr.
- I-681-621/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Jonas Butkus
- Kategorijos
- 1.12Registrai
dalyvaujant atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Jonui Butkui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. P. skundą ir patikslintus skundus atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. (5.4)A₂-175P, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš Juridinio skyriaus vedėjo pareigų ir jo grąžinimo į Raseinių rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pareigas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2011 m. birželio 14 d. (spaudas ant voko) gautas pareiškėjo V. P. (toliau tekste ir Pareiškėjas) skundas (b.l. 2) bei patikslinti skundai (b.l. 61, 133) kuriais prašoma panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. (5.4)A₂-175P, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš Juridinio skyriaus vedėjo pareigų ir jį grąžinti į Raseinių rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir atlyginti 10000 Lt patirtą neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (b.l. 2) ir jo patikslinimuose (b.l. 61, 133) nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu buvo atleistas iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pareigų. Kito darbo Raseinių rajono savivaldybės administracija jam nepasiūlė, nors Raseinių rajono savivaldybės administracijos Personalo ir teisės skyriuje buvo įkurtos 4 naujos pareigybės. Pareiškėjo nuomone įsakymas dėl atleidimo yra neteisėtas, nes vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau tekste ir LVAT) išaiškinimu, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau tekste ir VTĮ) 44 str. 1 d., kuri numato ne tik pagrindus, kuriems esant valstybės tarnautojai gali būti atleidžiami iš tarnybos, bet ir nustato pagrindines procedūras ir taisykles, kurių turi laikytis darbdavys. Pareiškėjo atveju darbdavys nesilaikė nustatytos įstatymo procedūros ir grubiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d., kuri numato, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Pareiškėjo atveju Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius gegužės 4 dienos įsakymu Nr. 171P iš pradžių pareigybę panaikino, po to 2011-05-05 pareiškėją įspėjo apie galimą pareigybės panaikinimą ir jo atleidimą, o 2011-05-06 atleido pareiškėją iš pareigų. Per visą šį laikotarpį pareiškėjui nepasiūlė jokios kitos pareigybės, nors savivaldybėje buvo įsteigtos keturios naujos pareigybės, kurias jis pagal savo išsilavinimą galėjo užimti, kurias jam galėjo pasiūlyti. Neturtinės žalos priteisimą grindžia tuo, kad šitaip pareiškėją atleidžiant, pirmą dieną po įspėjimo, jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, taip pat jis buvo pažemintas bendradarbių akivaizdoje, nes vienintelis iš sujungiamų dviejų skyrių buvo atleistas iš darbo. Aplinkiniai tai galėjo įvertinti kaip žemą pareiškėjo kvalifikacijos įvertinimą. Po atleidimo jis ilgą laiką gydėsi ambulatoriškai, taip pat ir stacionariai. Dėl patirtų išgyvenimų, streso sutriko nervinė sistema, buvo susirgimų su stuburo nervu. Gydėsi ambulatoriškai ir po to Kauno klinikose gydėsi stacionare. Sveikatos sutrikimai atsirado nuo 2011-05-09, kai jis jau gydėsi ambulatoriškai. Tačiau 2011-05-06 pareiškėjui jau buvo pirmas priepuolis, kai gavo įspėjimą apie galimą atleidimą. Pranešimo apie atleidimą dar nebuvo gavęs. 2011-05-06, kaip yra ir ligos istorijoje pažymėta, jis kreipėsi į gydytoją, o nuo 2011-05-09 jau gydėsi ambulatoriškai iki 2011-06-22, nepavykus išgyti ambulatoriškai buvo paguldytas į Kauno klinikas, kur gydėsi nuo 2011-06-28 iki 2011-07-16. Pareiškėjui buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tarnybinės vertinimo komisijos už 2010 metus buvo įvertintas labai gerai, jam buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė. Prieš atleidžiant iš darbo, pareiškėją išsikvietė meras ir savivaldybės administracijos direktorius ir pasakė, kad pareiškėjas politiškai nepatikimas. Pareiškėjas bandė paaiškinti, kad jis yra valstybės tarnautojas, o ne politinio pasitikėjimo darbuotojas, bet jie į tai nekreipė dėmesio. Iš dokumentų matosi, kad sujungimas buvo dirbtinis, ir faktiškai reorganizacija yra daroma lapkričio antrą dieną, visos savivaldybės, o ten reorganizacija buvo daryta tik vien dėl to, kad galėtų atleisti pareiškėją. Tą parodo ir darbdavio pozicija, kad pareiškėjui nebuvo pasiūlytas joks kitas darbas, nors pagal turimą kvalifikaciją jis visiškai atitiko reikalavimus, keliamus specialistams. Paliko dirbti darbuotojas, kurios turi tik bakalauro išsilavinimą, o pareiškėjo išsilavinimas – magistras. Priimant į darbą, pirmiausia, yra atsižvelgiama į turimą išsilavinimą, ir tik esant vienodam išsilavinimui gali būti keliami kiti reikalavimai. Buvo palikta darbuotoja A lygio 10 kategorijoje, t.y. buvo palikta A. B., ji turi tik bakalauro išsilavinimą. Taip pat buvo palikta dirbti M. Č., kuri taip pat neturi magistro laipsnio, o turi tik bakalauro. Pareiškėjas prašo grąžinti į Juridinio skyriaus vedėjo pareigas. Mano, kad šiuo atveju yra įstatymo spraga, nes Valstybės tarnybos įstatymas nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas yra pripažįstamas neteisėtu. Mano, kad jei bus pripažinta, kad pareiškėjo atleidimas yra neteisėtas, tai proceso šalis turi grįžti į pirminę padėtį, t.y. į Juridinio skyriaus vedėjo pareigas, o po to jau realizuoti tai turi administracija. Su 2011-04-26 mero pasirašytu tarybos sprendimu, dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros pakeitimo susipažino, šį sprendimą matė, nes jis buvo viešoje erdvėje. Šio sprendimo pareiškėjas neginčijo. 2011-05-04 administracijos direktoriaus įsakymas pareiškėjui yra žinomas, ir su juo buvo supažindintas gegužės 5 d., šį dokumentą rengė Personalo skyriuje. Pareiškėjui buvo (duomenys neskelbtini) pobūdžio susirgimas, susijęs su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kuri jam buvo diagnozuota, ji ir yra (duomenys neskelbtini) susirgimas. Pirma pareiškėjui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), o po to (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu, kai gydėsi, jis buvo visiškai nedarbingas ir tuo laikotarpiu privačiai jokių darbų neatliko.
Atsiliepimas
Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (b.l. 43-46) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (l.l)TS-26 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros pakeitimo“ nuspręsta pakeisti Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūrą sujungiant Personalo ir Juridinį skyrius į Personalo ir teisės skyrių nuo 2011 m. gegužės 10 d.
Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-171 P „Dėl pareigybių panaikinimo Personalo ir Juridiniame skyriuose“ nuo 2011-05-09 panaikino Juridinio skyriaus vedėjo pareigybę.
2011-05-05 Pareiškėjui buvo įteiktas 2011-05-05 įspėjimas Nr. (10.30)P₁₀-3 apie pareigybės panaikinimą, kuriame buvo nurodyta, kad nuo 2011-05-09 bus panaikinta Raseinių rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pareigybė ir nurodyta, jog Pareiškėjas gali būti atleistas iš užimamų pareigų nepasibaigus įspėjimo terminui nuo 2011-05-09 nukeliant atleidimo iš darbo datą ir perkeliant ją iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, t. y. iki 2011-07-09, mokant Pareiškėjui jo gautą darbo užmokestį.
Pažymėjo, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-175 P „Dėl V. P. atleidimo“ Pareiškėjas buvo atleistas iš Juridinio skyriaus vedėjo pareigų nuo 2011 m. gegužės 9 d. ir, siekiant užtikrinti Pareiškėjo socialines garantijas, priklausančias įspėjamuoju laikotarpiu, jo atleidimo iš darbo data nukelta iki to laiko kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, t. y. iki 2011-07-09, mokant tuo laikotarpiu Pareiškėjui jo gautą darbo užmokestį. Tai, kad Pareiškėjo atleidimo iš darbo data yra 2011-07-09 patvirtina Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro išrašo duomenys.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog „nuo įspėjimo iki atleidimo praėjo tik viena diena, nors Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d. nurodo, kad valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo“ yra nepagrįstas.
Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Taigi ginčijamu atveju buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, jog, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. Nukeliant Pareiškėjo atleidimo iš darbo datą buvo remtasi minėta kodekso nuostata. Apie tai Pareiškėjas buvo informuotas įteikiant jam 2011-05-05 įspėjimą apie pareigybės panaikinimą Nr. (10.30)P₁₀-3 bei Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-175 P „Dėl V. P. atleidimo".
Atsakovas nurodė, kad taip pat nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog „Iš darbo buvau atleistas nedarbingumo metu, nes nuo 2011 m. gegužės 9 d. aš turiu nedarbingumo lapelį".
Paaiškino, kad Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14 ir 16 punktuose ir 2 dalyje nurodytus atvejus. Taigi, Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatytas draudimas atleisti valstybės tarnautoją laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, kai panaikinama jo pareigybė, netaikomas.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas neginčija savivaldybės mero pasirašyto tarybos sprendimo dėl „Dėl Raseinių rajono struktūros pakeitimo“, t.y. vietoje dviejų savarankiškų struktūrinių padalinių Raseinių savivaldybėje atsirado vienas bendras struktūrinis padalinys, t.y. Personalo ir teisės skyrius. Jis apima Personalo ir Juridinį skyrius. Reorganizacija yra galiojanti, ji nėra ginčijama, tolesni teisiniai sprendimai remiasi būtent atsakovo minėtu sprendimu. Antrame punkte teisės aktų nustatyta tvarka administracijos direktoriui buvo pavesta atlikti skyrių sujungimą. Direktorius turėjo struktūrą pakeisti ir padaryti taip, kaip nusprendė Taryba. Jis visa tai turėjo padaryti vykdydamas Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Vykdydamas nurodytą savivaldybės tarybos sprendimą administracijos direktorius 2011 m. gegužės 4 d. parengė įsakymą „Dėl pareigybių panaikinimo Personalo ir Juridiniuose skyriuose", kuriuo buvo panaikintos skyriuose esančios pareigybės nuo gegužės 9 d. Tuo pagrindu minimų skyrių darbuotojams, taip pat ir pareiškėjui V. P., gegužės 5 d. pasirašytinai buvo įteiktas įspėjimas apie pareigybės panaikinimą bei galimą atleidimą. 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu „Dėl pareigybių įsteigimo Personalo ir teisės skyriuje" buvo įsteigtos skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos, vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos, vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos bei vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos karjeros tarnautojų pareigybės. Tuo pačiu įsakymu patvirtinti įsteigtų pareigybių aprašymai, kuriuose buvo numatyti specialieji reikalavimai tarnautojams bei tarnautojų vykdytinos funkcijos. Pareigybių aprašymai buvo parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, atsižvelgiant į nustatytus skyriaus uždavinius ir funkcijas, skyriaus nuostatai patvirtinti 2011-05-04 įsakymu. Pareiškėjas kaip neatitinkantis Personalo ir teisės skyriuje įsteigtų pareigybių aprašymų specialiųjų reikalavimų, neturintis pirmenybės teisės būti paliktu dirbti ir nesant galimybės jam pasiūlyti kitų pareigų jis buvo atleistas iš Juridinio skyriaus vedėjo A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų nuo gegužės 9 d. imtinai. Šio įsakymo 2 punktu, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, Darbo kodekso 130 straipsnio 5 dalimi, kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nenustato atleidimo datos perkėlimo, siekiant išsaugoti darbuotojui teisės aktais suteiktas garantijas, būtent 2 mėnesių įspėjamojo laikotarpio garantija, pareiškėjui darbdavio iniciatyva buvo nukelta atleidimo data į liepos 9 d., mokant jam už šį laikotarpį jo gautą darbo užmokestį. V. P. buvo atleistas anksčiau negu baigiasi nustatytas teisės aktais 2 mėnesių įspėjimo terminas, nes rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą sujungti du skyrius į vieną nuo gegužės 10 d. Pareiškėjas su įsakymu pasirašytinai nebuvo supažindintas, nes neatvyko į darbą dėl ligos. Įsakymas apie jo atleidimą jam buvo išsiųstas registruotu laišku ir įteiktas. Mano, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie atleidimą ir buvo atleistas tinkamai. Ginčo atveju vietoje dviejų skyrių vedėjų pareigybių liko tik viena skyriaus vedėjo pareigybė. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka - į žemesnės kategorijos pareigas. Pareiškėjui pagal Valstybės tarnybos įstatymo nustatytus reikalavimus negalėjo būti siūlomos aukštesnės kategorijos karjeros tarnautojo, t. y. skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigos, nes pagal minimo įstatymo 18 straipsnį valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į aukštesnės kategorijos pareigas tik laimėjus konkursą ar atlikus karjeros tarnautojo vertinimą. Skyriaus vedėjo pareigybei buvo nustatyti aukštesni reikalavimai, nes sujungus du skyrius į vieną išsiplėtė skyriaus vykdomų funkcijų ratas, buvo perskirstyti ir padidėjo darbuotojų darbo krūviai, išaugo atsakomybės mastas, o darbuotojų skaičius sumažėjo, vietoje 5 pareigybių dviejuose skyriuose liko 4 pareigybės viename skyriuje. Skyriuje neliko A lygio 12 kategorijos karjeros tarnautojo pareigybės. Pareiškėjui nebuvo siūloma užimti skyriuje įsteigtų A lygio 9 kategorijos ir A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigybių, nes šias pareigas buvo pasiūlyta užimti vaiko priežiūros atostogų išėjusioms Juridinio skyriaus darbuotojoms L. B. bei M. Č.. Joms eitas konkrečias pareigas iki išėjimo vaiko priežiūros atostogų ir grįžus iš jų garantuoja Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 8 dalis. Į minėtų darbuotojų laikinai laisvas pareigas galima priimti tik pakaitinį valstybės tarnautoją, kaip tai ir numato VTĮ 14 straipsnis. Valstybės tarnybos įstatymas nenumato galimybės siūlyti atleidžiamam karjeros tarnautojui pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 5 dalies imperatyvų reikalavimą, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialiuosius reikalavimus. Pareiškėjui taip pat nebuvo siūloma užimti Personalo ir teisės skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų, nes jis neatitiko šiai pareigybei nustatytų specialiųjų reikalavimų, t.y. turėti ne mažesnę kaip 3 m. darbo patirtį žmogiškųjų išteklių valdymo srityje savivaldybės įstaigoje, mokėti dirbti buhalterinės apskaitos programos „Alga-2000" personalo valdymo moduliu, mokėti anglų arba vokiečių kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu. Tokie reikalavimai buvo nustatyti šiai pareigybei dėl priskirtų atlikti funkcijų, nustatytų pareigybės aprašyme. Bet kuris teismo sprendimas turi būti realiai įvykdomas. Kadangi savivaldybės tarybos sprendimas, dėl dviejų skyrių reorganizavimo ir sujungimo į vieną yra neginčijamas, vadinasi juridinio skyriaus nėra ir būti negali, o tai reiškia, kad pareiškėjo grąžinti į Juridinio skyriaus vedėjo pareigas nėra galimybės. Nėra galimybės naikinti 2011-05-06 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl V. P. atleidimo iš darbo dėl jo nurodytų teisinių pagrindų, nes jis buvo atleistas teisėtai. Tuo pačiu nėra pagrindo ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimui už priverstinę pravaikštą arba atlyginti 10000 Lt neturtinę žalą. Dėl neturtinės žalos priteisimo, atkreipia dėmesį į tai, kad medicininių dokumentų analizė rodo, kad V. P. turi ilgalaikį, chronišką susirgimą. Esant (duomenys neskelbtini), ne atleidimas iš darbo buvo ligą paskatinusi priežastis, bet galbūt nedidelė trauma ar šios ligos paūmėjimo sezoniškumas ar dar kas, kas sukėlė (duomenys neskelbtini). Nebuvo dar taip, kad žmogus dėl atleidimo iš darbo taip susinervintų, kad būtų (duomenys neskelbtini). Tai yra sunkiai tikėtina. Savivaldybėje darbuotojų skaičius buvo mažinamas, ir mažai tikėtina, kad atlikus analizę būtų kokios pareigos, kurias pareiškėjui buvo galima pasiūlyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo atleidimo iš užimamų pareigų pagrįstumo ir teisėtumo.
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. balandžio 26 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (1.1)TS-26 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros pakeitimo“ pakeista Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūra, patvirtinta 2007 m. rugpjūčio 23 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (1.1)TS-169 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“, sujungiant Personalo ir Juridinį skyrius į Personalo ir Teisės skyrių nuo 2011 m. gegužės 10 d. Pavesta Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti skyrių sujungimą (b.l. 10).
2011 m. gegužės 4 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A₂-171P nuo 2011 m. gegužės 9 d. panaikintos Personalo skyriuje skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo ir šio skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės bei šių pareigybių aprašymai, patvirtinti rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. (5.2)-A₂-234P ir rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. (5.4)A₂-80P. Nuo 2011 m. gegužės 9 d. panaikintos Juridiniame skyriuje skyriaus vedėjo A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, šio skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo ir šio skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės bei šių pareigybių aprašymai, patvirtinti rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. (5.7)-A₂-377P 1 punktu, rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. (5.4)A₂-22P, 2005 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. (5.2)-A₂-234P ir rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. (5.4)A₂-75P 1 punktu pareigybės aprašymo papildymas (b.l. 27-28).
2011 m. gegužės 5 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A₂-172P įsteigtos Personalo ir teisės skyriuje Personalo ir teisės vedėjo A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, šio skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, šio skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo ir šio skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės nuo 2011 m. gegužės 10 d. ir patvirtinti šių pareigybių aprašymai (b.l. 30).
2011 m. gegužės 5 d. Įspėjimu apie pareigybės panaikinimą pareiškėjas V. P. buvo įspėtas, kad nuo 2011 m. gegužės 9 d. imtinai bus panaikinta Raseinių rajono savivaldybės administracijos Juridiniame skyriuje skyriaus vedėjo A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybė ir pareiškėjas gali būti atleistas iš užimamų pareigų nepasibaigus įspėjimo terminui nuo 2011 m. gegužės 9 d. imtinai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nukeliant atleidimo iš darbo datą ir perkeliant ją iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, t.y. 2011 m. liepos 9 d. imtinai, pareiškėjui mokant jo gautą darbo užmokestį, kadangi Raseinių rajono savivaldybės taryba 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-26 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros pakeitimo“ sujungė Personalo ir Juridinį skyrius į vieną, t.y. Personalo ir Teisės skyrių nuo 2011 m. gegužės 10 d. Šiuo įspėjimui pareiškėjui paaiškinta, kad iki 2011 m. liepos 9 d. imtinai, jei jis atitiks bendruosius ir specialiuosius pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus, bus paskirtas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir jis sutiks, – į žemesnės kategorijos pareigas. 2011 m. liepos 9 d. imtinai pareiškėjui bus sumokėtas priklausantis darbo užmokestis, kompensacija už likusias nepanaudotas 3 k.d. minimalių ir 3 k.d. papildomų atostogų už 2010-01-16 – 2011-01-15 darbo laikotarpį, 14,86 k.d. kasmetines atostogas už 2011-01-16 – 2011-07-09 laikotarpį, t.y. išviso už 20,86 k.d. bus išmokama iki karjeros valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo pareiškėjo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į tarnybos stažą Savivaldybės administracijoje, t.y. pareiškėjo gauto trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, kuri bus pradėta mokėti nuo 2011 m. liepos 9 d. imtinai praėjus mėnesiui nuo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis (b.l. 5, 29).
2011 m. gegužės 6 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4) A₂-175P vadovaujantis VTĮ 5 str., 41 str. 2,4 ir 5 dalimis, 43 str. 1 ir 2 dalimis, 44 str. 1 d. 9 p., Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste ir DK) 130 str. 5 d., 135 str., 2011 m. balandžio 26 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (1.1)TS-26 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros pakeitimo“, 2011 m. gegužės 4 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A₂-171P „Dėl pareigybių panaikinimo Personalo ir Juridiniame skyriuose“, atsižvelgiant į 2011 m. gegužės 5 d. raštą Nr. (10.30)P₁₀-3, motyvuojant tuo, kad Raseinių rajono savivaldybės taryba 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-26 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros pakeitimo“ sujungė personalo ir Juridinį skyrius į vieną, t.y. Personalo ir teisės skyrių nuo 2011 m. gegužės 10 d., atleido V. P. iš Juridinio skyriaus vedėjo A lygio 129 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų nuo 2011 m. gegužės 9 d. imtinai, pagal VTĮ 44 str. 1 d. 9 p. Nukėlė V. P. atleidimo iš darbo datą, siekiant užtikrinti V. P. socialines garantijas priklausiusiu įspėjamuoju laikotarpiu, ir perkėlė ją iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, t.y. 2011 m. liepos 9 d. imtinai, mokant tuo laikotarpiu V. P. jo gautą darbo užmokestį. 2011 m. liepos 9 d. imtinai pareiškėjui sumokant darbo užmokestį, kompensaciją už likusias nepanaudotas 3 k.d. minimalių ir 3 k.d. papildomų atostogų už 2010-01-16 – 2011-01-15 darbo laikotarpį, 14,86 k.d. kasmetines atostogas už 2011-01-16 – 2011-07-09 laikotarpį, t.y. išviso už 20,86 k.d. išmokant iki karjeros valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo V. P. gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, atsižvelgiant į V. P. tarnybos stažą Savivaldybės administracijoje (2011 m. liepos 9 dienai: 5 metai, 5 mėnesiai, 24 dienos), t.y. V. P. gauto trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, kuri bus pradėta mokėti nuo 2011 m. liepos 9 d. imtinai praėjus mėnesiui ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis, mokėjimą nutraukiant, jei V. P. pradės eiti valstybės tarnautojo pareigas (b.l. 4, 32-33).
Valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų reglamentuoja VTĮ 44 straipsnis. Pareiškėjas iš valstybės tarnybos atleistas vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu – kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo pasiūlytos kitos pareigos, tai yra nebuvo laikytasi VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų garantijų. VTĮ 43 str. 1 d. numatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. <...>. Kaip matyti iš 2011 m. gegužės 5 d. įspėjimo apie pareigybės panaikinimą (b.l. 5, 29) pareiškėjui buvo paaiškinta, kad iki 2011 m. liepos 9 d. imtinai, jei jis atitiks bendruosius ir specialiuosius pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus, bus paskirtas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir jis sutiks, – į žemesnės kategorijos pareigas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui nebuvo siūlomos jokios kitos pareigos, nes atsakovo nuomone, laisvų pareigų, kurias galėtų užimti pareiškėjas nebuvo. Kaip matyti iš 2011 m. gegužės 5 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (5.4)A₂-172P, Raseinių rajono savivaldybės administracijoje panaikinus penkias pareigybes Juridiniame ir Personalo skyriuose, buvo įsteigtos keturios naujos pareigybės Teisės ir personalo skyriuje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, aiškindamas VTĮ 43 str. 1 d. turinį, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. <...> tokia valstybės tarnautojo teisė yra suponuojama atitinkama darbdavio (šiuo atveju atsakovo) pareiga užtikrinti šios teisės realizavimą. Tai reiškia, kad, numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimą, darbdavys (atsakovas) per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011). Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procese. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie Raseinių rajono savivaldybės administracijoje esamas laisvas ir naujai steigiamas pareigybes, todėl neturėjo galimybės pretenduoti ar pateikti savo argumentus dėl tokio pretendavimo. Todėl atsakovo sprendimas atleisti pareiškėją V. P. pažeidžiant VTĮ 43 str. 1 d. reikalavimus bei pažeidžiant šioje teisės normoje įtvirtintą teisėtų lūkesčių principą, duoda pagrindą pripažinti skundžiamą atsakovo įsakymą neteisėtu ir jį panaikinti.
Atsakovo argumentai, kad pareiškėjas neatitiko specialiųjų reikalavimų naujai steigiamoms pareigybėms arba neturėjo pirmumo teisės būti paliktam dirbti pas atsakovą prieš kitus paliktus dirbti valstybės tarnautojus, šiuo atveju neturi reikšmės, nes teismo užduotis yra patikrinti priimto sprendimo (tuo pačiu ir šio sprendimo priėmimo procedūros) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-1371/2011, Nr. A62-1367/2011).
Pareiškėjas nurodo, kad Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Pareiškėjo atveju Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius gegužės 4 dienos įsakymu Nr. 171P iš pradžių pareigybę panaikino, po to 2011-05-05 pareiškėją įspėjo apie galimą pareigybės panaikinimą ir atleidimą, o 2011-05-06 atleido iš pareigų, nelaukdamas dviejų mėnesių termino.
VTĮ 5 straipsnyje numatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Valstybės tarnybos įstatyme nėra tiksliai reglamentuoti atvejai, kada pareigybė panaikinama nepasibaigus pranešimo terminui. Pranešimo apie pareigybės panaikinimą terminai, įstatymo leidėjo nustatyti tam, kad karjeros valstybės tarnautojas žinotų, kad jo pareigybė artimiausiu laiku bus panaikinta ir šis terminas naudojamas, įstatymo nustatytu laikotarpiu užtikrinti valstybės tarnautojo teises, socialines ir kitas garantijas, bei teisėtus interesus. Šiuo atveju būtina nustatyti ar pranešimo apie pareigų panaikinimą tikslas yra tam tikrą terminą užtikrinti valstybės tarnautojo teises, socialines ir kitas garantijas ir teisėtus interesus, ar vis dėl to išsaugoti valstybės tarnautojo turimus įgaliojimus viešojo ir/ar vidaus administravimo srityse. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A15–822/2004 konstatavo, kad „<...> Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taisyklė tarnauja ne valstybės tarnautojo įstatymo suteiktų galių išsaugojimui, kurių panaikinant pareigybę, faktiškai netenkama, o 43 straipsnio tikslas yra įstatymo nustatytą terminą užtikrinti valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, teises, socialines ir kitas garantijas, taip pat teisėtus interesus. Dėl šių priežasčių būtina spręsti, ar atsakovo veiksmai kuomet, pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta anksčiau nei suėjo pranešimo apie pareigybės panaikinimą terminas, objektyviai pažeidžia pareiškėjos teises ir/ar teisėtus interesus.“ Nagrinėjamu atveju pareiškėją atleidus iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pareigų anksčiau, nei baigėsi pranešimo laikas, pareiškėjui buvo išsaugotos visos jo turėtos socialinės ir kitos garantijos. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės ir teisėti interesai pažeisti nebuvo.
Valstybės tarnybos įstatyme nėra numatyta pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl vadovaujantis VTĮ 5 str. taikytinos Darbo kodekso normos. Pareiškėjas prašo grąžinti jį į Raseinių rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pareigas. DK 297 str. 4 d. numatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Raseinių rajono savivaldybės administracijoje įvykę organizaciniai pakitimai, tai yra panaikinti Juridinis bei Personalo skyriai ir vietoje jų įsteigtas naujas Teisės ir personalo skyrius. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad po pareiškėjo atleidimo iš Juridinio skyriaus vedėjo pareigų, Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-60 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ patvirtinta nauja Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūra ir dar kartą pakeistas Teisės ir personalo skyrius į Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių (paskelbta: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=92107&p_query=&p_tr2=&p_org=1085&p_fix=y&p_gov=n). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad esant šiems organizaciniams pokyčiams, pareiškėjo grąžinti į anksčiau užimtas pareigas nėra galimybės, todėl jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, tai yra nuo 2011 m. liepos 10 d. iki sprendimo priėmimo dienos 14260,47 Lt atsižvelgiant į pareiškėjo vidutinį vienos dienos darbo užmokesčio dydį – 160,23 Lt (b.l. 132) (89 x 160,23), ir po 160,23 Lt vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Pareiškėjas prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Pagal DK 250 straipsnį, darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą; jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis civiliniu kodeksu (toliau tekste ir CK). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos dydį šios kategorijos bylose, atsižvelgiama į reikšmingas darbo santykius apibūdinančias aplinkybes, t. y. darbo santykių trukmę, turėtas darbuotojo nuobaudas, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybes ir pasekmes, pažeistų teisių apgynimą teismo sprendimu ir kita. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22d. nutartis byloje Nr. 3K-3-351/2006).
Pareiškėjas nurodo, kad jį atleidžiant, pirmą dieną po įspėjimo, jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, taip pat jis buvo pažemintas bendradarbių akivaizdoje, nes vienintelis iš sujungiamų dviejų skyrių buvo atleistas iš darbo. Aplinkiniai tai galėjo įvertinti kaip žemą pareiškėjo kvalifikacijos įvertinimą. Po atleidimo jis ilgą laiką gydėsi ambulatoriškai, taip pat ir stacionariai. Dėl patirtų išgyvenimų, streso sutriko (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini). Gydėsi ambulatoriškai bei po to Kauno klinikose stacionare.
Teismas iš dalies su pareiškėjo nurodytais argumentais nesutinka. Byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2011 m. gegužės 9 d. gydėsi tiek ambulatoriškai, tiek ir stacionare, tačiau nėra nustatyta, kad sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo, tai yra nenustatytas priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo sveikatos sutrikimo. Tačiau teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad dėl neteisėto atleidimo jis patyrė dvasinių išgyvenimų. Pareiškėjas dirbo pas atsakovą daugiau nei penkerius metus, buvo vieno iš padalinių vadovas (Juridinio skyriaus vedėjas), drausminių nuobaudų neturėjo, todėl įvertinus visumą šių aplinkybių, atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui priteistini 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. skundą dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. (5.4)A₂-175P „Dėl V. P. atleidimo“ panaikinimo ir pareiškėjo grąžinimo į Raseinių rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.
Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. (5.4)A₂-175P „Dėl V. P. atleidimo“ ir laikyti, kad V. P. atleistas iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pareigų šiuo teismo sprendimu.
Priteisti iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjui V. P. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką 14260,47 Lt (keturiolika tūkstančių du šimtus šešiasdešimt litų keturiasdešimt septynis centus) nuo 2011 m. liepos 10 d. iki sprendimo priėmimo dienos – 2011 m. lapkričio 14 d., ir po 160,23 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų dvidešimt tris centus) vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Priteisti iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjui V. P. 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.