Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. atstovės advokatės Valdos Grigonytės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo advokato padėjėjo Mindaugo Krivicko skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) (duomenys neskelbtini) pataisos namų-(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-ame sektoriuje 2021 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Už kiekvieną iš minėtų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir E. B. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. gruodžio 14 d., pabaiga – 2024 m. gegužės 8 d.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistojo E. B. gynėjas advokato padėjėjas pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau teismas, išnagrinėjęs skundą, pritarė Komisijos nutarime išdėstytoms aplinkybėms ir sprendė, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę vis dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. gynėjos advokatės Valdos Grigonytės skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gal būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjos skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir kitą teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad aplinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam E. B. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir, kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei manymas, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju nei Komisija, nei apylinkės teismas tokios išvados nepadarė, šiai išvadai reikiamų duomenų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, matyti, kad E. B. koreguoja savo elgesį tinkama linkme: vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tris kartus skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą Valstybės įmonėje bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, drausmine tvarka nebaustas, aktyviai lanko renginius. Tačiau skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

9. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam E. B. nustatyta 43 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri prilyginama vidutinei rizikos grupei. Nors vidutinė rizikos grupė savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant šią aplinkybę BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, šiuo metu pakankamai didelę, tai yra net 23 balus iš 43 nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti rizikos balų, sudaro dinaminiai veiksniai, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima ir turi būti vykdoma E. B. ir toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

10. Darant šią išvadą, tuo pačiu pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams, pažymima, kad šis teistumas E. B. nėra pirmasis, praeityje jis nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam buvo skirta arešto bausmė, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė ir jis vėl nusikalto, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Nors laisvės atėmimo bausmę E. B. atlieka pirmą kartą, tačiau už apysunkio ir sunkaus nusikaltimų, be kita ko, įvykdytų veikiant organizuotoje grupėje, padarymą, kas neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Juo labiau, kad sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, E. B. net ir šiuo metu savo kaltės nepripažįsta, nežino savo problemų ir negali įvardinti sričių, kurios jam kelia sunkumų, koncentruojasi tik į teigiamas savo savybes, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir teisėjų kolegijai neleidžia pagrįstai spręsti, jog E. B. jau yra pasirengęs savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais. Itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad nuteistasis pasislėpė nuo jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo, E. B., surastas ir pargabentas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, praėjus beveik trims metams po nuosprendžio paskelbimo dienos. Šiuo konkrečiu atveju nuteistojo požiūris į jo padarytas nusikalstamas veikas, slaptymasis nuo pareigūnų gana ilgą laikotarpį, rodo didesnį jo pavojingumą, todėl nurodytos aplinkybės, nors ir nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau yra neatsiejamai susijusios, kadangi turi didelę reikšmę sprendžiant, ar galima jį toliau taisyti prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Vertinant nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatomi trys dinaminiai riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai: rizikingas/pavojingas elgesys, negebėjimas atpažinti problemas ir tinkamų problemos sprendimo įgūdžių stoka. Analizuojamų kriminogeninių veiksnių kontekste atkreipiamas dėmesys į ta, kad nuteistasis E. B. save apibūdina tik iš teigiamos pusės, yra impulsyvus, gali pasielgti nepagalvotai, spontaniškai. Be to, jis nežino savo problemų ir negali įvardinti sričių, kurios jam kelia daugiausiai sunkumų, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas.

12. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis E. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Nagrinėjamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. B. gynėjos advokatės Valdos Grigonytės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.