- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-04
- Bylos Nr.
- N-62-882-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto (pirmininko) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. L. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Apylinkės teismo nutarimu J. L. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 ⁴ straipsnio 3 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą, grąžinta Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai papildomai tirti.
Kaip nurodyta apylinkės teismo nutarime, J. L. , Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Natanga" generaliniam direktoriui, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186, 188 straipsniuose numatytą darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką, įmonėje dirbantiems asmenims buvo mokamas ne tik darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis, bet ir neoficialus darbo užmokestis, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus.
Padaryta išvada, kad administracinio teisės pažeidimo medžiaga surinkta neišsamiai. Iš esmės remiamasi tik prieštaringais liudytojų paaiškinimais, nesiaiškinta, koks darbo užmokestis buvo mokamas pagal sudarytas darbo sutartis, ar galėjo būti klastojami mokėjimo atlyginimų žiniaraščiai kitų (be Ž. N. ) asmenų, kurie davė paaiškinimus apie nelegalaus atlyginimo mokėjimą. Medžiagoje nėra duomenų apie tai, kokiu laikotarpiu buvo mokamas neoficialus atlyginimas R. V. ir K. V. . Dėl šių trūkumų administracinio teisės pažeidimo protokolas su medžiaga grąžintina institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą papildomai tirti.
II.
J. L. apeliaciniame skunde prašoma apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Teigiama, kad su šiuo teismo nutarimu iš esmės nesutinka. Jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, byla išnagrinėta šališkai. Pirmosios instancijos teismas esminiai pažeidė teismo nešališkumo principą, administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 ir 287 straipsnius, neteisingai taikė 280 straipsnio nuostatas ir to pasekmėje neteisingai išnagrinėjo bylą.
Nutarime teismas konstatuoja, kad liudytojo Ž. N. parodymai, jog 2006 m. kovo ir balandžio mėnesių išmokėjimų žiniaraščiuose parašai yra ne jo, rodo, kad Ž. N. atlyginimo mokėjimo žiniaraščiai gali būti suklastoti, todėl tokioje veikoje gali būti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo veikos požymių. Vertinant ne tik liudytojo Ž. N. parodymus, akivaizdu, kad šioje situacijoje galimi ne tik nusikaltimo požymiai, bet ir Administracinio teisės pažeidimo kodekse numatyto 187 straipsnyje, nustatančio atsakomybę už melagingus parodymus, požymiai. Juolab, kad liudytojo Ž. N. paaiškinimai dėl atlyginimo mokėjimo būdo (grynais pinigais ar pavedimu į banko sąskaitą) Tauragės valstybinei mokesčių inspekcijai ir teisme, akivaizdžiai prieštaringi. Tauragės valstybinei mokesčių inspekcijai Ž. N. teigė, jog atlyginimą gaudavo į banko „Snoras" sąskaitą, o teisme teigė, kad gaudavo grynais pinigais. Akivaizdu, kad buvo pagrindo suabejoti šio liudytojo sakoma tiesa. Dabar gi, Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimas Tauragės apskrities valstybinę mokesčių inspekciją įpareigoja atlikti tyrimą tik vienu aspektu - dėl galimai suklastotų žiniaraščių. Teismas rėmėsi vien tik Ž. N. parodymais, bet nevertino kitų byloje nustatytų aplinkybių, trauktino administracinėn atsakomybėn asmens parodymų. ATPK 256 straipsnis numato, kad faktiniai ATP bylos duomenys gali būti nustatyti eksperto išvada. Eksperto išvada dėl Ž. N. parašo tikrumo duotų pagrindą priimti sprendimą, ar trauktino administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra nusikalstamos veikos požymių, ar liudytoją reikia traukti administracinėn atsakomybėn už melagingus parodymus. Nors teismas ir pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo medžiagoje nėra nustatyta nė viena faktinė aplinkybė, o iš esmės remiamasi tik prieštaringais liudytojų paaiškinimais, tačiau kažkodėl vienareikšmiškai įpareigojo Tauragės apskrities valstybinę mokesčių inspekciją surasti trūkstamus įrodymus tik vienai nutarimo rūšiai - administracinės nuobaudos paskyrimui.
Teismo nešališkumas įtakojo, kad teismas padarė ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesinius pažeidimus. ATPK 280 straipsnis reglamentuoja pasiruošimo nagrinėti ATP bylą ypatumus. Teismas šią nuostatą galėjo pritaikyti priimdamas nagrinėti bylą, o ne praėjus trims teismo posėdžiams, kuriuose byla buvo nagrinėjama iš esmės, tiriami įrodymai. Teismas protokolo trūkumus nusprendė pastebėti tik tada, kai nagrinėdamas bylą įsitikino, kad teisme surinktų įrodymų traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltei pagrįsti nepakanka. Vadovaudamasis savo išankstiniu įsitikinimu dėl trauktino administracinėn atsakomybėn asmens kaltės, priėmė ATPK nenumatytą nutarimą - grąžinti Tauragės valstybinei mokesčių inspekcijai protokolą papildomai tirti. Tuo pažeistos ATPK 280, 284 bei 287 straipsnių nuostatos. Remiantis ATPK 287 straipsniu, teismas turi teisę skirti administracinę nuobaudą, nutraukti bylą, motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). Priimti kitokius nutarimus, pavyzdžiui papildyti tyrimą, ATPK teismui teisių nesuteikia. ATPK 250 straipsnyje nustatyta, kad pradėtoji administracinio teisės pažeidimo teisena turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas priimdamas nutarimą papildyti tyrimą, konstatavo, kad nei ATP protokole, nei su juo pateiktoje medžiagoje, nei teisminio nagrinėjimo metu administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyti pažeidimai neįrodyti. Todėl akivaizdu, kad nėra administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 41 ⁴ straipsnio 3 dalyje, sudėties. Todėl byla nutrauktina.
Atsiliepimas
Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime į apeliacinį skundą sutinkama su teismo nutarimu ir tvirtinama, kad apylinkės teismas pagrįstai grąžino protokolą ir pareiškimą papildomai tirti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas. Šiuo dokumentu pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaltinimas turi būti suformuluotas aiškus, nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.
Gintis įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo aišku kokiais įrodymais grindžiamas pateiktasis kaltinimas. Teismas pažymėjo, kad institucijos pateiktoje medžiagoje nėra duomenų kokiu laikotarpiu buvo mokamas neoficialus atlyginimas R. V. ir K. V. .
Kad būtų nustatyta, ar yra inkriminuotojo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, susidedanti iš keturių elementų. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį administracinio teisės pažeidimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė. ATPK 260 straipsnis įtvirtino būtiniausius reikalavimus, keliamus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Jame be kaltinimo administracinio teisės pažeidimo padarymu, turėjo būti užfiksuoti įrodymai bei žinios, reikšmingos bylai. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas, būdamas įrodinėjimo priemone, turi rimtų trūkumų ir todėl teisinga apylinkės teismo išvada. Pažymėtina, kad byla nagrinėjama tik protokole suformuluotų aplinkybių apimtimi ir protokolas rašomas tik tada, kai žinomos visos fakto aplinkybės, surinkti ir užfiksuoti įrodymai ir tai leidžia teisiškai įvertinti veiką.
Pagal ATPK 280 straipsnį apylinkės teismas gali spręsti, ar teisingai surašytas protokolas ir ar pakankamai pateikta kitos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos. Todėl galima daryti išvadą, kad rajono apylinkės teismas, prieš baigdamas nagrinėti bylą, gali imtis atitinkamų priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti – šiuo atveju grąžinti gautą medžiagą Institucijai nustatytiems trūkumams pašalinti. Apeliaciniame skunde nurodyta situacija, kad vyko ne pirmasis bylos nagrinėjimo posėdis, nėra kliūtimi grąžinti bylą papildomai tirti. Kaip pažymėta aukščiau, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procesas nepabaigtas, nepasibaigę terminai, per kuriuos galima skirti nuobaudą. Taigi, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Pažymėtina, kad teismas priėmė tokį nutarimą ne vien dėl apelianto nurodytosios priežasties. Kolegija nenustatė kitų pirmosios instancijos teismo nutarimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą, J. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.